Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis O. B., iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

nuo 2003-06-20 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2015-02-04 pateikdamas Valstybės Įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialui prašymą registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitusius duomenis, prašydamas pakeisti Valstybės įmonės „Registrų centras“ kaupiamus duomenis, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio ir vienintelio akcininko duomenų formą JAR-AF, nurodydamas savo, O. B., anketinius duomenis bei gyvenamąją vietą, kaip vienintelio akcininko, nors žinojo, kad jis valdė 95 % UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų ir be jo bendrovė turėjo dar keturis akcininkus, tokiu būdu pateikė žinomai melagingą informaciją siekdamas įgyti dokumentą - Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą apie pakeistus juridinio asmens duomenis, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d.

Be to jis, nuo 2003-06-20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau, kaip iki 2015-02-04 d., įrašydamas save kaip vienintelį uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, pagamino netikrą 2015-02-04 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad jis valdė 95 % UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų ir be jo bendrovė turėjo dar keturis akcininkus, tokiu būdu jame įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją ir žinodamas, kad 2015-02-04 d. vienintelio akcininko sprendimas yra netikras, jį 2015-02-04 d. pateikė (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei J. R., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisėmis priklausančių nekilnojamojo turto objektų: pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-medžio apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gamybinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kompresorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties surašymo, šią sutartį 2015-02-04 d. pasirašė ir jos pagrindu, minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus E. R., tokiu būdu pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Be to jis, nuo 2003-06-20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei tuo pačiu metu atlikdamas įmonės kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2015-01-04 iki 2015-02-23 pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, pagal kasos išlaidų orderius: Nr. (duomenys neskelbtini) - 2015 m. vasario 4 d. - 101,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2015 m. vasario 20 d. - 30,41 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2015 m. vasario 23 d. - 1919 Eur, PVM sąskaitas-faktūras: 2015-01-04 - 593,35 Eur, 2015-01-09 - 102,22 Eur, 2015-01-09 - 50,68 Eur, 2015-01-13 - 50,68 Eur, 2015-01-19 - 12,97 Eur, 2015-01-23 - 10,44 Eur, 2015-01-27 - 5171,03 Eur, 2015-01-29 - 5,79 Eur, Nr. 2015-01-31 -93,67 Eur, 2015-01-29 - 16,23 Eur, 2015-01-31 – 105,90 Eur, 2015-02-04 - 7,70 Eur, 2015-02-04 - 102,03 Eur, 2015- 02-04 - 14,45 Eur, nenurodant paskirties išsimokėjo 9083,61 eurus, tačiau piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 9083,61 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Be to jis, nuo 2003-06-20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau, kaip iki 2015-02-04 d. privalėdamas savo veikloje vadovautis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais ir administracijos darbo reglamentu, vadovaudamasis netikru 2015-02-04 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. R. užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2003-04-18 įmonės įstatų 7 punkto - visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka, reikalavimus, nepaisydamas 7.3.10 punkto (priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kilų subjektų prievolių įvykdymą) reikalavimų, veikdamas priešingai bendrovės interesams, neturėdamas teisinio pagrindo, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei J. R. pateikė netikrą 2015-02-04 uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo tariamai vienintelis akcininkas O. B. nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-medžio apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- gamybinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-administracinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kompresorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius slatinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šio sprendimo pagrindu paruošė pirkimo pardavimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu O. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 240384,62 eurus, taip iššvaistė jo žinioje buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 240384,62 eurų žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d.

Be to jis, nuo 2003-06-20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei tuo pačiu metu atlikdamas įmonės kasininko pareigas ir privalėdamas savo veikloje vadovautis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais ir administracijos darbo reglamentu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau, kaip iki 2015-02-04 d., vadovaudamasis netikru 2015-02- 04 vienintelio akcininko sprendiniu ir pažeisdamas 2003-04-18 įmonės įstatų 7 punkto - visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka, reikalavimus, nepaisydamas 7.3.10 punkto (priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą) nuorodų, pažeisdamas akcininkų teises, 2015-02-04 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 240384,62 eurus, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pervesdamas pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimais: 2015-02-04 - 14481,00 Eur, 2015-02-05 - 14481,00 Eur, 2015-02-05 - 14481,00 Eur, 2015-02-06 - 14481,00 Eur, 2015-02-06 - 14481,00 Eur, 2015-02-23 - 167979,62 Eur, O. B. gautus pinigus - 167919 Eur išsimokėjo sau kaip paskolą, nors paskolą, pagal bendrovės įstatų 7 dalies nuostatas, bendrovė gali duoti tik esant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui ir 71262,56 eurus, išsimokėjo sau kaip atsakingam asmeniui ūkio išlaidoms, nors ūkio išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo įtraukti į apskaitos registrus, tokiu būdu O. B. pasisavino jo žinioje buvusį, didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei akcininkams O. M., A. A., Z. M. bei L. K. didelę - 240384.62 eurų žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.

Be to jis, nuo 2003-06-20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio I dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, laikotarpiu nuo 2015- 01-01 iki 2015-10-14, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.

O. B. nurašė objektus, kurie ilgalaikio materialaus turto sutartimi nebuvo parduodami, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto ilgalaikio materialaus turto nurašymo aktas, skiriasi nuo ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje nurodyto materialaus turto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus“;

O. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nuėmė 239332,78 Eur, ir ši išmokėta suma neatitinka kasos registro duomenų, kadangi joje nėra įtraukti visi buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtinantys ūkines operacijas, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 179 kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p., jog: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“;

nepateikė buhalterei, apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo tinkamai pildomos avansinės apyskaitos, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatą: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalies, nuostatą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;

nepateikė buhalterei, 2015 metais gautų PVM sąskaitų faktūrų, piniginių lėšų pirminių apskaitos dokumentų ir piniginių lėšų pavedimo dokumentų, dėl ko jie neįtraukti į apskaitos registrus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

O. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir išmokėdamas darbuotojams atlyginimą, nepateikė darbuotojams pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių‘‘ 19 str. nuostatą: „Jeigu kasos išlaidų orderyje ar mokėjimų žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.

Tokiais savo veiksmais O. B. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2015-10-14, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kaltinamasis O. B. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 20 metų. Iš pradžių įmonėje dirbo meistru. Įmonė priklausė jo tėvui. Išdirbus meistru 8 metus, mirė jo tėvas. Po tėvo mirties jo mama paveldėjo įmonės akcijas ir vėliau akcijas padovanojo jam. Įmonės direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2001 m. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo medienos apdirbimu. Po tėvo mirties jam tapus stambiausiu įmonės akcininku, jis rengė akcininkų susirinkimus, šnekėjosi su įmonės akcininkais. Kadangi akcininkai vengė eiti į susirinkimus, jis paprašė akcininkų parduoti akcijas jam. Akcijų pardavimo jie oficialiai neįformino. Akcininkai žodžiu suteikė teisę likti vieninteliu akcininku. Pripažįsta, kad turtą pardavė be akcininkų sutikimo, tačiau žodžiu su jais buvo susitaręs. Taip pat pripažino, kad su įmone pasirašė sutartį dėl 167 tūkstančių eurų paskolos. Dalį pinigų pervedė J. R.. Jai pervedė 70 tūkstančių eurų, nes ruošėsi kartu gyventi. Šiuo metu dėl šių pinigų vyksta teisminiai procesai. Nusikalstamas veikas padarė dėl įstatymų nežinojimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, kurios teismui nekelia jokių abejonių, prokurorui ir gynėjams sutinkant, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ( BPK 273 str.1d.).

Įrodymai ir jų vertinimas

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta:

2015-10-14 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo gautas pranešimas elektroniniu paštu, apie tai kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), vedama ,,juoda“ buhalterija. Atliekant informacijos patikrinimą buvo išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose matyti, kad šios įmonės direktorius O. B. 2015-02-04 iš įmonės sąskaitos esančios ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ banke nusiėmė 13959 eurų, o 2015-02-06 iš įmonės sąskaitos esančios ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ banke nusiėmė 14364 eurų ir 14366 eurų sumas. Buhalterinėje apskaitoje O. B. nurodė, kad šios sumos paimtos ūkio išlaidoms, nors įmonė realiai tuo metu veiklos nevykdė. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. 2015-02-23 iš įmonės sąskaitos esančios ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ banke nusiėmė 167919 eurų sumą. Buhalterinėje apskaitoje nurodyta, kad jis šią sumą paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio išlaidoms, tačiau pateikė 2015-02-23 jo pasirašytą su savimi paskolos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ jam paskolina 167919 eurų sumą, taip pat pagal bendrovės įstatus ir 2015-02-04 vienintelio akcininko sprendimą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. nėra vienintelis šios įmonės akcininkas, šios įmonės akcininkai buvo O. M., A. A., Z. M., L. K. ir O. B.. Informacijos patikslinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė O. M. teigė, kad apie jokį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pardavimą nežinojo ir akcininkų susirinkimas šiuo klausimu nebuvo kviečiamas, taip pat nežinojo ir apie O. B. suteiktą paskolą, dėl paskolos akcininkų susirinkimas nebuvo kviečiamas. Išnagrinėjus surinktą medžiagą ir surinktus dokumentus, buvo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. B. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų požymiai (1 t., b.1.4-5).

O. B. pateiktu 2011-06-21 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašu, iš kurio matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra O. B., O. M., A. A., Z. M., L. K. (1 t., b.1.61).

2016-02-07 akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis, iš kurių matyti, kad O. B. 2016-02-07 perka akcijas iš Z. M., L. K., A. A.. O. M. (1t., b.1.62-52).

2015-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimais, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2014-2015 metus (1t., b.1.103, 144).

(duomenys neskelbtini) biuro notarės J. R. pateiktais dokumentais: 2015- 02-04 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus O. B. parduoda įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 240384,62 Eur sumą; 2015-02-04 išrašu iš VĮ Registrų centras, iš kurio matyti, kad nuo 2015-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku įregistruotas O. B.; 2015-02-04 vienintelio akcininko O. B. sprendimu, iš kurio matyti, kad nuspręsta parduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pastatus, kurie randasi (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 105-140).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašu iš AB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, iš kurio matyti, kad O. B. laikotarpyje nuo 2015-02-04 iki 2015-02-23 iš sąskaitos nuima 238 413,78 euro (1t., b.1.193-194).

2015-02-04 prašymu registruoti juridinių asmenų registre, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. pateikia formą JAR-AF, pranešdamas, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra O. B. (2 t., b.1.41-48).

Liudytojos O. M. parodymais, kad iki 2006 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterės pareigose. Šios įmonės veikla buvo medienos apdirbimas. Taip pat buvo šios įmonės akcininke ir kiek atsimena jai priklausė apie 8000 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Ji žino, kad įmonės įstatinis kapitalas yra padalintas į 315 216 akcijų. Akcijos yra vardinės - paprastosios. Vienos akcijos vertė buvo vienas litas. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo ji, A. A., Z. M., L. K. ir O. B.. Kiek atsimena O. B. buvo stambiausiais akcininkas. Ji nėra niekam pardavusi ar perleidusi savo akcijų. Ji šias akcijas yra pirkusi seniai, dar valstybinio turto privatizavimo metu. Kol ji dirbo, tai yra iki 2006 metų, vykdavo akcininkų susirinkimai, o vėliau tokių susirinkimų niekas nešaukdavo. Jai visada buvo žinoma, kad įmonė dirba nuostolingai ir nėra gavusi jokių dividendų. Ji nežinojo, kad 2015-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. pardavė šios įmonės turtą. Šiam turtui parduoti nebuvo šaukiamas akcininkų susirinkimas, kiti akcininkai apie tai nežinojo. Taip pat nežinojo, kad O. B. pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167919 eurus. Šiai paskolai irgi nebuvo šaukiamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas. Ji nesidomėjo įmonės veikla, nes galvojo, kad ji dirba nuostolingai ir galvojo negaus jokių dividendų. Ji negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad yra akcininke, tačiau Registrų centre, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra duomenys, kad yra šios įmonės akcininke (1t., b. 1.28-29).

Papildomos apklausos metu liudytoja O. M. paaiškino, kad savo anksčiau, 2015-10-13 d. duotus parodymus pamena, jie teisingi. Papildomai nori paaiškinti, kad tiksliai nepamena kada, bet kažkada 2016 metų pradžioje O. B. jai paskambino ir prašė, kad parduotų jam savo turimas akcijas. Aiškino, kad nori susitvarkyti kažkokius dokumentus, todėl jam patogiau, kad visos akcijos būtų pas jį vieną. Kadangi pagalvojo, kad jai šiaip jokios naudos laikant tas akcijas nėra, tai nusprendė, kad visgi verta parduoti jas O. B.. Buvo susitikę, vasario pradžioje, aptarė sąlygas, kad vienos akcijos kaina 0,29 euro centai. A. A. paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau susitiko su O. B. „(duomenys neskelbtini)“, už akcijas jis sumokėjo grynais pinigais, jai už akcijas viso gavosi sumokėti 2415,55 Eur, atsiskaitė vietoje, pasirašant sutartį. Sutartį pasirašė 2016-02-07 d. Taigi tik tuomet O. B. gavo iš jų akcijas, o anksčiau buvo ir jie akcininkais, todėl jokių jis sprendimų susijusių su įmone, kai reikia akcininkų sutikimo be jų negalėjo priimti, o O. B. niekada nesikreipė dėl kokių nors įmonės reikalų (1t., b. 1.88-89).

Liudytojos Z. M. parodymais, kad nuo 1977 metų iki 2010 metų (tikslios datos neatsimena) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiose pareigose, o paskutiniu metu dirbo sargo pareigose. Šios įmonės veikla buvo medienos apdirbimas. Taip pat ji yra šios įmonės akcininke, tačiau dabar tikrai neatsimena kiek jai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Ji nežino, į kiek akcijų padalintas įmonės įstatinis kapitalas. Kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais yra ji, A. A., O. M., L. K. ir O. B.. Kiek atsimena O. B. yra stambiausiais akcininkas. O. B. paveldėjo šias akcijas iš mirusio savo tėvo. Ji niekam nepardavė ar neperleido savo akcijų. Kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo O. B. tėvas E. B., tai vykdavo akcininkų susirinkimai, tačiau perėmus valdymą O. B. jie nevykdavo, o tiktai surinkdavo parašus. Jai visada buvo žinoma, kad įmonė dirba nuostolingai ir nėra gavusi jokių dividendų. Ji nežinojo, kad 2015-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. pardavė šios įmonės nekilnojamąjį turtą. Šiam turtui parduoti nebuvo šaukiamas akcininkų susirinkimas, kiti akcininkai apie tai nežinojo. Taip pat nėra tikrai pasirašiusi jokiuose dokumentuose dėl šio turto pardavimo. Taip pat nežinojo, kad O. B. pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167919 eurus. Šiai paskolai irgi nebuvo šaukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas ir nepasirašė jokiuose dokumentuose, kurie suteiktų teisę O. B. tai padaryti. Ji nesidomėjo įmonės veikla, nes ji galvojo, kad dirba nuostolingai ir galvojo negausianti jokių dividendų. Registrų centre yra duomenys, kad yra šios įmonės akcininke. Jai dėl O. B. parduoto įmonės turto buvo padaryta turtinė žala, tačiau kokiai sumai ji dabar nežino, nes nežino dabar kiek jai, kaip įmonės akcininkei priklauso pinigų už parduotą turtą. Taip pat mano, kad O. B. suklastojo dokumentus parduodamas jiems visiems akcininkams priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes mano, kad turėjo būti šaukiamas akcininkų susirinkimas, kuriame būtų nusprendę ar parduoti įmonės turtą, ar ne (1t., b.1.41-42).

Papildomos liudytojo apklausos metu Z. M. parodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad 2016 vasario pradžioje O. B. pradėjo skambinti ir prašyti, kad parduotų savo turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Paskambinęs paaiškino, kad jį sodina, kviečia policija ir kad gelbėtų, parduodami jam turimas akcijas. Siūlė susitikti, kad nupirktų jos turimas akcijas, tačiau jam pasakė, kad susitiks nebent, jei bus visi akcininkai. Kadangi pagalvojo, kad įmonei ir taip jau nelabai kaip sekasi, nusprendė, kad greičiausias būdas atsikratyti jos akcijų būtų, ir paskui mažiau problemų būtų, nereikėtų per teismus reikalauti pinigų už akcijas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis paruošė A. A.. Vėliau susitiko „(duomenys neskelbtini)“ ir O. B. davė pinigus už akcijas grynais vietoje. Tuomet kiekvienas jų sudarė sutartį dėl akcijų pardavimo. Vienos akcijos kaina buvo 0,29 euro centai. Taigi, viso už jos turimas akcijas O. B. jai davė 360 Eur. Sutartį pasirašė 2016-02-07 d., būtent tada ir pardavė akcijas. Anksčiau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir visi O. B. priimami sprendimai turėjo būti priimami, visų akcininkų sutikimu. Tačiau jis nei parduodamas įmonės turtą, nei kitais klausimais nė su vienu akcininku nesitarė, susirinkimo nekvietė (1t., b.1.85-86).

Liudytojo A. A. parodymais, kad kiek atsimena nuo 1989 metų iki 2005 metų (tikslios datos neatsimena) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiose pareigose, o paskutiniu metu dirbo meistro pareigose. Šios įmonės veikla buvo medienos apdirbimas. Yra šios įmonės akcininkas ir kiek atsimena jam priklauso 5000 paprastųjų vardinių akcijų. Jis kiek atsimena įsigijo šias akcijas kaip įmonės darbuotojas 1991 metais. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais yra jis, O. M., Z. M., L. K. ir E. B. (jam numirus akcininkas tapo jo sūnus O. B.). Kiek atsimena O. B. yra stambiausiais akcininkas. Jis nėra niekam pardavęs ar perleidęs savo akcijų. Kaip ir minėjo anksčiau, šias akcijas yra pirkęs 1991 metais, dar valstybinio turto privatizavimo metu. Kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo O. B. tėvas E. B., tai vykdavo akcininkų susirinkimai, tačiau tai buvo formalūs susirinkimai. E. B. buvo sakęs, kad jokių dividendų jie negaus, nes jis yra čia šeimininkas ir įmonė dirba nuostolingai. Mirus E. B. susirinkimai vykdavo tik formaliai, tai yra akcininkai tik pasirašydavo popierius. Jis visuomet žiūrėdavo ant kokių dokumentų pasirašo. Tikrai nepasirašė jokių dokumentų apie akcijų pardavimą arba kitokį perleidimą. Jis nežinojo, kad 2015-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. pardavė šios įmonės nekilnojamąjį turtą. Šiam turtui parduoti nebuvo šaukiamas akcininkų susirinkimas ir kiti akcininkai apie tai nežinojo. Taip pat nebuvo tikrai pasirašęs jokiuose dokumentuose dėl šio turto pardavimo. Taip pat nežinojo, kad O. B. pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167919 eurus. Šiai paskolai irgi nebuvo šaukiamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas ir nepasirašė jokiuose dokumentuose, kurie suteiktų teisę O. B. tai padaryti. Jam išėjus iš darbo, jis nesidomėjo įmonės veikla, nes galvojo dirba nuostolingai ir galvojo negaus jokių dividendų. Registrų centre yra duomenys, kad yra šios įmonės akcininkas. Mano, kad O. B. suklastojo dokumentus parduodamas jiems visiems akcininkams priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes mano, kad turėjo būti šaukiamas akcininkų susirinkimas, kuriame būtų nusprendę ar parduoti įmonės turtą, ar ne (1t., b.1.45-46).

Papildomos apklausos metu liudytojas A. A. parodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad O. B. kažkur 2016 vasario pirmomis dienomis pradėjo skambinėti, aiškino, kad „jį sodina“, dėl to jis nori iš visų akcininkų supirkti akcijas. Skambino daug kartų, prašė, pradėjo mėtyti pinigus. Atvažiavęs duodavo pasirašyti, kažkokį laisvos formos dokumentą, jis jį vis išvarydavo. Kadangi pasižiūrėjo, kad įmonė jau išregistruota buvo, taip pat, kad laikyti tas akcijas visiškai neapsimokėjo, todėl su kitomis akcininkėmis Z. M. ir O. M. susitarė, laikytis išvien ir kartu parduoti jam akcijas. Jis iš interneto susirado akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šabloną, jį paruošė, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Ir jie visi su juo susitarė susitikti. Iš pradžių sakė, kad parduoda akcijas vienas prie vieno - vienas euras už vieną akciją, bet matė, kad jam labai nepatiko ši mintis. Kadangi, kitos akcininkės O. B. bijojo, nusprendė visi draugiškai ir jam nusileido. Akcijas pardavė už vieną akciją - vienas litas. Tai bendroje sumoje, už 5431 vnt akcijų, gavo 1567,60 Eur. O. B. už akcijas atsiskaitė grynais. „(duomenys neskelbtini)“ susitiko, iš pradžių gavo pinigus, tuomet pasirašė kiekvienas atskirai sutartis su O. B.. Sutartis buvo sudaryta realią akcijų pirkimo-pardavimo dieną, t. y. 2016- 02-07 d. Todėl anksčiau O. B. nebuvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Visi jo anksčiau vykdyti veiksmai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, kaip vienintelio akcininko, negavus visų, likusių akcininkų sutikimo buvo neteisėti (3 t., b.1.82-83).

Liudytojos L. K. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nedirbo, tačiau kiek atsimena 1994 – 1995 m. ji gavo investicinių čekių ir nusipirko šios įmonės akcijų. Dabartiniu metu tikrai neatsimena kiek jai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Ji nežino į kiek akcijų padalintas įmonės įstatinis kapitalas. Ji nėra niekam pardavusi ar perleidusi savo akcijų. Kaip ir minėjo anksčiau šias akcijas yra pirkusi senai, dar valstybinio turto privatizavimo metu (1994-1995 metais). Kas vadovavo šiai įmonei ji nežino, nes dividendų niekada nėra gavusi ir nesidomėjo įmonės veikla. Ji nedalyvavo jokiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime bei nėra gavusi šaukimų dalyvauti akcininkų susirinkimuose. O. B. nepažįsta ir nėra įmonėje buvusi. Ji nežinojo, kad 2015-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. B. pardavė šios įmonės nekilnojamąjį turtą. Šiam turtui parduoti nebuvo šaukiamas akcininkų susirinkimas, negavo jokio šaukimo. Taip pat nėra tikrai pasirašiusi jokiuose dokumentuose dėl šio turto pardavimo. Taip pat nežinojo, kad O. B. pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167919 eurus. Šiai paskolai irgi nebuvo šaukiamas UAB '(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas ir nepasirašė jokiuose dokumentuose, kurie suteiktų teisę O. B. tai padaryti. Registrų centre yra duomenys, kad ji yra šios įmonės akcininke. Jai dėl O. B. parduoto įmonės turto yra padaryta turtinė žala, tačiau kokiai sumai ji dabar nežino, nes nežino dabar kiek jai, kaip įmonės akcininkei priklauso pinigų už parduotą turtą. Taip pat mano, kad O. B. suklastojo dokumentus parduodamas jiems visiems akcininkams priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes mano, kad turėjo būti šaukiamas akcininkų susirinkimas, kuriame būtų nusprendę ar parduoti įmonės turtą, ar ne (1t., b.l. 50-51).

Papildomos liudytojo apklausos metu L. K. parodė, kad 2016 m. vasario mėn. 8 dieną apie pietus pas ją į namus atvažiavo O. B.. O. B. jai pasakė, kad jo nesveika širdis ir jam reikia skubiai daryti operaciją ir daugiau negali jis vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘, todėl reikia likviduoti įmonę. Jis pasakė, kad jis galėtų likviduoti įmonę, tik jei bus jo visos akcijos. O. B. pasakė, kad ji yra paskutinė, kuri dar nepardavė jam akcijų. O. B. skundėsi, kad jo širdis labai nesveika. Kadangi ji irgi serga širdies liga, tai labai pagailėjo O. B. ir sutiko jam parduoti jos turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (443 akcijas). Jis jai sumokėjo 126 eurus ir ji pasirašė akcijų pardavimo sutartį. Jis pasakė, kad sutarties data, parašyta ankstesnė tai yra 2016 vasario 7 d., ji sutiko ir pasirašė, nes tikrai manė, kad jis serga ir jam reikalinga širdies operacija. Jam išėjus ji suprato, kad ją apgavo, nes jis visą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduos turėdamas visas akcijas. Taip pat buvo apklausta 2015-11-17 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kuriame papasakojo visą tiesą. Todėl 2016-02-11 apie 14 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK su prašymu. O. B. niekada jos nebuvo prašęs parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tik maždaug prieš 10 metų buvo pas ją atvykęs į jos namus (duomenys neskelbtini) ir prašė jos pasirašyti ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolo dėl ataskaitų pateikimo. Kaip minėjo anksčiau, ji nežinojo ir niekada neleido jam parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei registruotis VĮ Registrų centre vieninteliu akcininku. Ji O. B. yra mačiusi ir su juo yra šnekėjusi tik vieną kartą, kaip ir minėjo prieš maždaug 10 metų. 2012-06-04 tikrai nėra davusi jam jokių leidimų nei žodžiu nei raštu registruoti save vieninteliu akcininku. Apie O. B. parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą ir O. B. suteiktą paskolą iki 2015-11-17 d. nieko nežinojo. O. B. ją apgavo su akcijų pardavimu, nes apsimetė, kad yra ligonis. O. B. jos prašė parašyti, kad jokių pretenzijų neturi, tačiau, jai tikrai buvo padaryta turtinė žala (1t., b.l. 52-53).

Liudytojo E. R. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra nuo 2011 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pirkti iniciatorius buvo vienas iš pagrindinių akcininkų A. Š.. Visus pagrindinius su pirkimu susijusius klausimus derino būtent A. Š., jis tikrai nežino jokių detalių susijusių su pirkimu. Realiai visame šiame sandoryje, jis tik kaip direktorius uždėjo parašus ant sutarties. Už visą nekilnojamąjį turtą reikėjo sumokėti apie 240 400 eurų. Šiam pirkimui pinigų ėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ banko paskolą bei kitą dalį įmonei paskolino pats akcininkas A. Š.. Už viską buvo atsiskaityta laiku, pervedant pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kai nusipirko patalpas, dar kelis mėnesius O. B. paprašė, kad leistų jam naudotis ofisu. Vėliau jis iš ten išsikėlė (1t., b. l. 73-74).

Liudytojo A. Š. parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kažkur keturi metai atgal, kalbėdamas su direktoriumi suprato, kad stambiagabaričiams gaminiams gaminti reikalingos patalpos. Todėl pradėjo ieškotis patalpų. Tiksliai nepamena, bet lyg ir 2014 metų vasarą, nekilnojamojo turto agentas pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Iš pradžių O. B. labai skubėjo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dar pusę metų jis tvarkėsi visokius popierius reikalingus pardavimui, inventorizacijai. O. B. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, net juridinių asmenų registrų centre jis pažymėtas kaip vienintelis akcininkas. Pamena, kad kai nuvyko pas notarę tvarkytis dokumentų, ji negalėjo jų iš karto sutvarkyti, nes būtent ir trūko pažymos iš Juridinių asmenų registrų centro, kurioje jis nurodytas vieninteliu akcininku. Kad yra dar kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, jis nežinojo. Įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, jie su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė laiku, pradėjo naudoti patalpas. Iš patalpų išsikelti davė tam tikrą terminą. Daugiau su O. B. nėra bendravę, kiek bandė su juo susisiekti, nepavykdavo (1t., b.1.76-77).

Liudytojos G. G. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2010-2011 m. iki kažkur 2015-04-30. Į įmonę pradžioje važinėjo praktiškai kas dieną, pabūdavo porą valandų, sutvarkydavo popierius, išrašydavo sąskaitas, ar kitus darbus, kuriuos reikėdavo daryti, tuomet išvažiuodavo dirbti į kitą darbą. Vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiuodavo rečiau. Iš darbo nusprendė išeiti, nes įmonėje nebeliko normalios veiklos, vėlavo sąskaitos ir panašiai. Direktorius O. B. tuo pačiu buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas, jis puikiai galėjo prieiti prie visų buhalterinių dokumentų ir juos tvarkyti, pasirašyti pats. Visus buhalterinius dokumentus tvarkydavo tik su direktoriaus paliepimu. Apie įmonės parduodamą turtą, sužinojo tik po to, kai jau jis buvo parduotas. Tuo metu, jei gerai pamena, buvo išėjusi atostogų, ir grįžus, direktorius pranešė, kad buvo parduotas turtas ir, kad reikia iki galo sutvarkyti visus buhalterinius dokumentus. Dokumentus tvarkė, pagal tai, ką buvo palikęs direktorius. Dėl pardavimo gavo tik banko išrašus, ir tas lėšas įvedė į banko žurnalą. Kokia tiksli suma buvo, negalėtų dabar pasakyti, jei pamena, kad tikrai nemaža. O. B. pinigus nusiėmė per kelis kartus, kuomet pinigai „įkrisdavo“ į banko sąskaitą, jis tą pačią, ar kelių dienų laikotarpiu juos išsiimdavo iš sąskaitos. O. B., kaip įmonės kasininkas, t. y. žmogus galintis tą daryti, nes tik jis vienas buvo atsakingas už kasą, išsiėmė pinigus iš banko sąskaitos. Tų pinigų ji nematė, nematė ir jokios paskolos sutarties. Tiesiog jai pats direktorius pasakė, kad jis nusiima pinigus, dalį jų nusiima už įmonės ūkio išlaidas, kadangi būdavo atvejų, kai įmonėje trūkdavo piniginių lėšų, jis mokėdavo iš asmeninių lėšų, o kitą dalį skolinasi, kaip paskolą. Kur tiksliai jis galėjo panaudoti pinigus ji negali pasakyti, nes to nežino. Jeigu ji tiksliai pamena, tuo laikotarpiu ji buvo išėjusi atostogų, kai grįžo į darbą, tiesiog suvesti turėjo kasos pajamų orderius į kasos žurnalą. Todėl tą orderį dėl pinigų paėmimo, galėjo išrašyti ir pats O. B., jis taip pat galėjo tą daryti, o jai beliko tik suvesti tą orderį į žurnalą. Kadangi kasos knygoje turi būti tiek direktoriaus, tiek ir buhalterio parašai, ji suvedusi visus orderius palikdavo pasirašyti direktoriui ir išeidavo į kitą darbą. Todė tikrai yra galimybė, kad ten trūksta parašų, paprastai jis pasirašydavo, gal kelis kartus nepasirašius jam, to nepastebėjo. Kaip jau ir sakė, direktorius pats buvo ir įmonės kasininkas, todėl tik jis vienintelis tvarkė įmonės banko sąskaitas, kasos pinigus. Jos pagrindinis darbas būdavo suvesti kasos pajamų orderius į kasos knygą, išrašyti sąskaitas pirkėjams, kitaip sakant suvesti į apskaitą visus pirminius dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius. Nei vieno iš šių veiksmų neatlikdavo be direktoriaus žinios. Taip pat nori pabrėžti, kad visus šiuos veiksmus, lygiai taip pat galėjo atlikti ir įmonės direktorius O. B. (1t., b.l. 79-80).

Papildomos apklausos metu liudytoja G. G. parodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad būtent kas liečia ilgalaikio materialaus turto nurašymo aktus, gali patvirtinti, kad šių dokumentų ji tikrai nepildė. Viską kas buvo susiję su turto pardavimu, o būtent kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktus, šiuos dokumentus tvarkė pats direktorius, ji pati nieko nesuvedinėjo ir nepildė kas susiję su ilgalaikio turto nurašymo aktais. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, O. B. pats buvo ir įmonės kasininkas, todėl kasos knygas pildė jis, pinigus taip pat išimdavo ir įdėdavo tik pats O. B.. Su įmonės grynais pinigais nėra turėjusi nieko bendro. Jai direktorius tik duodavo pasirašyti, jau užpildytus dokumentus. Apskaitos registrus pildydavo ji, tačiau į apskaitą vesdavo tik tokius duomenis, kuriuos jai atvykus į darbą, jai pateikdavo O. B.. Todėl, jei kažkokie duomenys nebuvo įtraukti į apskaitą, tai tik dėl to, kad direktorius O. B. jai nepateikdavo kažkokių dokumentų, nes kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, praktiškai viską, ką reikia padaryti įmonėje, O. B. jai suruošdavo, t .y. būdavo sudėjęs darbo vietoje, kad jai atvykus į darbą, jai beliktų tik suvesti visus dokumentus į įmonės apskaitos registrus. Savo iniciatyva ar be direktoriaus žinios nesuvedinėjo jokių dokumentų. Taip pat pamena, kad jau, kai pradėjo mažiau dirbti su šia įmone, kartais į apskaitos dokumentus, duomenis suvedinėdavo pats O. B.. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius užpildydavo ir atspausdindavo ji, tuomet juos perduodavo O. B., kad mokėdamas algas paduotų juos pasirašyti darbuotojams. Ar juos paduodavo pasirašyti ar ne, šito pasakyti ji jau negali, nes tai nuo jos visiškai nepriklausė, taip pat algas mokėdavo dažnai jai nebūnant darbe. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, taip pat pasikartojo ir šios apklausos metu, absoliučiai visi jos veiksmai įmonėje priklausė nuo O. B.. Darydavo įmonėje tik tai, ką jis liepdavo ar būdavo palikęs suvesti ar panašiai. Taip pat daug buhalterinių veiksmų įmonėje galėjo atlikti ir tą darydavo, pats O. B. (1t., b.l. 93-94).

Liudytojos J. R. parodymais, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio ją su O. B. siejo artimi santykiai, tai yra kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Ji žinojo, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir yra įmonės akcininkas. Kiek jam priklausė šios įmonės akcijų ji nežino, bet jis jai sakė, kad nebuvo vienintelis šios įmonės akcininkas, bei kad kiti įmonės akcininkai nedalyvauja įmonės veikloje. 2015 metų vasario mėn O. B. jai papasakojo, kad ruošiasi parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą. Jis sakė, kad reikia sušaukti akcininkų susirinkimą ir ji paklausė ar tie akcininkai žino, kad jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Jis atsakė, kad jie nežino, kad jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Kiek atsimena 2015 vasario pirmomis dienomis (tikslios datos neatsimena) jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą. Ji jo paklausė kaip susitvarkė jis su kitais akcininkais ir juokaudama paklausė, ar padirbai tų akcininkų parašus, jis nusišypsojo ir pasakė, kad susitvarkė. Jai O. B. nesakė tiksliai, kiek gavo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, bet minėjo kad litais būtų apie 800 000 . Jis jai papasakojo, kad gavo pinigus ir pervedė šiuos pinigus sau bei žadėjo pervesti pinigus savo vaikams, už alimentus. Ji apie jokią paskolos sutartį, kad jis skolintųsi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, nėra girdėjusi (1t., b.l.31-33).

Papildomos apklausos metu liudytoja J. R. parodė, kad O. B. jai buvo skolingas 70 000 eurų. Jis skolinosi pinigus iš jos už tai, kad padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės mokesčius ar pan., taip pat teigė, kad jam reikia mokėti alimentus savo vaikams. Su juo buvo pasirašę vekselį dėl pinigų. Jis jai tuos pinigus, kuriuos buvo skolingas, t. y. 70000 eur pervedė 2015-03-03 d., jai jis minėjo, kad pinigus grąžina iš tų pinigų, kuriuos gavo pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, nes realiai tuos pinigus ji ir skolino tam, kad jis galėtų sutvarkyti visus reikiamus dokumentus ir pan., susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turto pardavimu. Kodėl jis teigia, kad jai pervedė 80000 eurų ji nežino. Daugiau papildymų neturi (1t., b.1.70-71).

Liudytojo M. V. parodymais, kad O. B. yra buvęs jo mamos, J. R. sugyventinis. Nuo 2014 metų, padėjo jam, teikdamas teisines paslaugas, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir akcijų. Kadangi jis tuo metu neturėjo pakankamai pinigų, sutarė su juo, kad pinigus jis jam už darbą sumokės, kuomet baigsis visi teisminiai ginčai ir parduos akcijas arba turtą. Pinigus O. B. jam pervedė kažkur 2015 metų birželio mėnesį, kuomet jau pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Jis pagal pateiktą sąskaitą, už teisines paslaugas turėjo sumokėti 6000 eurų. Taip pat jis jam teisminių ginčų metu, kad būtų galimybė atlyginti, advokato išlaidas, grynais sumokėjo apie 700 eurų. 4000 eurų papildomai jis tikrai nepervedinėjo ar nesumokėjo grynais, nebuvo už ką, neįsivaizduoja, kodėl teigia jam davęs daugiau pinigų, nei iš tiesų iš jo gavo. Daugiau papildymų neturi (1t., b.1.91-92).

Liudytojo papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos turėjo pas save, kadangi O. B. teikė teisines paslaugas, kuomet O. ruošėsi įmonės turto pardavimui. Dokumentus, jei gerai pamena, gavo kažkur 2014 metų lapkričio mėnesį. O. B. jam pateikė įmonės ilgalaikio turto apskaitos korteles ir kitus dokumentus, susijusius su įmonės turimu turtu, kad būtų galima įvertinti kokia maždaug kaina, jis gali pardavinėti įmonės turtą. Taip pat pas jį dar yra jo ir V. J. 2011 birželio 21 d. sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Daugiau jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, sąskaitų ar panašiai, pas jį nėra (1t., b.1.95-96).

2016-10-24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš M. V. reikalaujama pateikti turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. M. V. pateikė turimą segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis bei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (1t., b.l. 173-176).

2016-03-07 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad 2015-02-04 LR Juridinių asmenų registro (toliau - JAR) išplėstiniu išrašu (toliau - JAR išrašas) (6 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 1994-10-28, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu JAR išraše nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą sudaro 315216 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kur kiekvienos iš jų nominali vertė yra lygi 1 Lt. Tame tarpe JAR išraše nurodyta, kad nuo 2015-02-04 O. B. ((duomenys neskelbtini)) registruotas kaip vienintelis akcininkas (2 t., b.1.68).

Specialisto išvadoje aprašant akcininkų pasikeitimus konstatuojama, kad 2015-02-04 Valstybės įmonei Registrų centras (toliau - RC), buvo pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre (17 priedas), dėl pasikeitusių duomenų. Prie prašymo buvo pridėta forma - JAR- AF (17 priedas 5 lapas), kurioje nurodyta, jog nuo 2012-06-04 O. B. įgyja visas akcijas. Pažymėtina ir tai, kad formoje yra nurodyta: „Pildoma akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, Europos bendrovėms, jei visų akcijų savininkas yra vienas asmuo“. Šis prašymo užregistravimas RC, nesietinas su faktiniu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pasikeitimu, kadangi nebuvo pateikti dokumentai įrodantys A. A., Z. M., O. M. ir L. K. akcijų nuosavybės teisės perleidimo, o taip pat ir O. B. visų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo.

Liudytojai, pateikdami parodymus, kaip nurodyta apklausos protokoluose pateikė parodymus, jog niekam nėra perleidę savo turimų akcijų. Aiškinamajame rašte prie finansinės atskaitomybės už 2014 ir 2013 metus (18 priedas 3 lapas), aprašant nuosavą kapitalą, nurodyta, jog: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas valdo 5 akcininkai, fiziniai asmenys - pagrindinis akcininkas O. B., kuriam nuosavybės teise priklauso 95 % bendrovės paprastųjų vardinių akcijų.“ „Per 2013 metus UAB „(duomenys neskelbtini) " įstatinis kapitalas, akcijų vertė ir skaičius nekito.“ „Per 2014 metus UAB ., (duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas, akcijų vertė ir skaičius nekilo.“ Iš to išplaukia, jog O. B. RC užregistruotas akcininkų sąrašas nesietinas su faktiniu akcininkų sąrašu, taip pat kadangi nebuvo pateikti dokumentai patvirtinantys visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą O. B., todėl nėra galimybės patikrinti RC pateikto akcininkų sąrašo teisingumo. Ryšium su tuo, atsižvelgiant į visą aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, jog 2011-06-21 dienos akcininkų sąrašas, galimai atitinką faktinį (realų) akcininkų sąrašą ir akcininkų nuosavybės teise turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (2 t., b.1.72- 73).

Specialisto išvadoje pasisakant dėl turto perleidimo ir paskolos suteikimo O. B. nurodoma, kad Įmonės įstatų 7.3 str. 7.3.10 (20 priedas) dalyje nustatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo viena iš kompetencijos sričių yra įmonės ilgalaikio turto perleidimas, t.y. „<...>sprendžiant didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymų, klausimus; <...>“. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, ilgalaikio materialaus turto pardavimo sandorio metu 2015-02-24, ilgalaikio materialaus turto vertė buvo lygi 240384,62 Eur, o 2014-12-31 duomenimis įstatinis kapitalas sudarė 91292,86 Eur, kas savo ruožtu viršijo 1/20, įstatuose numatytą sąlygą. Atliekant apklausas liudytojai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nesušaukė akcininkų susirinkimo ir neinformavo akcininkų apie ilgalaikio turto pardavimą. Šį faktą taip pat patvirtina tai, kad nebuvo gauti dokumentai leidžiantys nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pagrįstumą, kaip tai numatyta AB įstatymo 29 str. 5 dalyje, kad prie protokolo turi būti pridedama: „<...>dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą<...>“. Tuo pačiu nebuvo pateiktas ir pats protokolas, kuriuo būtų sprendžiamas klausimas dėl ilgalaikio materialaus turto pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, vadovaujantis įstatų 5.7 str., 5.7.1 dalimi „Akcininkai turi šias neturtines teises: dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime <...>“; papildant - AB įstatymo 16 str. 1 dalies, 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad akcininkai turi šias neturtines teises: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; <...>“. Taip savo ruožtu buvo pažeistos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų neturtinės teisės, priimant sprendimą dėl ilgalaikio turto pardavimo. Pažymėtina, kad specialistas nėra kompetentingas atsakyti į klausimą dėl žalos dydžio, kadangi kalbama apie neturtinės žalos rūšį. Dėl paskolos suteikimo įstatų 5.8 str. 5.8.2. dalyje nustatyta, kad „Akcininkas, išskyrus atvejus, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti: tvirtinant jo su bendrove sudaromus sandorius, kai tokio tvirtinimo reikalauja įstatymai ar bendrovės įstatai. Kadangi kaip jau buvo nurodyta, jog įmonės akcininkai galimai nėra pasikeitę, todėl tvirtinant paskolos sutartį, O. B. negalėjo dalyvauti priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo (2 t., b.1.74). Specialisto išvadoje nagrinėjant klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pateiktų įstatų 7.3 str. 7.3.10 dalyje nustatyta, jog sprendžiant didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, klausimus remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, sandorio metu 2015-02-24 ilgalaikio materialaus turto vertė buvo lygi 240384,62 Eur, o 2014-12-31 duomenimis įstatinis kapitalas sudarė 91292,86 Eur, kas savo ruožtu viršijo 1/20, įstatuose numatytą sąlygą. Atliekant apklausas, liudytojai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nesušaukė akcininkų susirinkimo ir neinformavo akcininkų apie ilgalaikio turto pardavimą. Šį faktą taip pat patvirtina tai, kad nebuvo gauti dokumentai leidžiantys nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pagrįstumą, kaip tai numatyta AB įstatymo 29 str. 5 dalyje, kad prie protokolo turi būti pridedama: „<..>dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą<...>. Tuo pačiu nebuvo pateiktas ir pats protokolas, kuriuo būtų sprendžiamas klausimas dėl ilgalaikio turto pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-01-27 trečiuoju dokumentų perdavimo aktu (Žr. 3 puslapį), įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2015-02-04 ilgalaikio materialaus turto - pastatų, statinių nurašymo aktą (toliau - ilgalaikio materialaus turto nurašymo aktas) (24 priedas), kuriame pažymima, jog: „Šiuo aktu nurašomas 2015-02-04 dieną parduotas žemiau išvardintas ilgalaikis materialus turtas, akto apačioje nurodyti O. B. vardas bei pavardė ir galimai pasirašyta pačio O. B.. Labai svarbus tai, jog ilgalaikio materialaus turto nurašymo akto duomenys, neatitinka ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje nurodytos informacijos (Žr. 8 lent.). Kaip antai, ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje, parduodamų objektų (daiktų) skaičius yra vienuolika vienetų, tame tarpe ilgalaikio materialaus turto nurašymo akte yra keturiolika objektų (daiktų). Tai ne tik, kad neatitinka parduotų daiktų (objektų) skaičius, bet ir ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje trūksta penkių daiktų (objektų) iš ilgalaikio turto nurašymo akto, kuriame papildomai yra: išsiurbimo duobė, kanalizacija, stogo danga ir priedai, mūro sandėlis, katilas. Be kita ko, ilgalaikio materialaus turto nurašymo akte taip pat nėra dviejų daiktų (objektų) iš ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutarties - gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – daiktas 5 ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - daiktas. Tad, vadovaujantis ilgalaikio materialaus turto nurašymo aktu - buvo nurašyta daugiau parduodamo ilgalaikio materialaus turto, negu nurodyta ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje. Tuo tarpu, vadovaujantis ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartimi - buvo parduoti du daiktai (objektai), kurie nebuvo nurašyti (2t., b.1.77). Specialisto išvadoje pasisakant apie gautų pinigų, už parduotų nekilnojamąjį turtą, panaudojimą, konstatuojama, kad vadovaujantis ikiteisminio tyrimo informacija - ,,Swedbank‘‘ banko sąskaitos išrašu ir registru (22 priedas ir 25 priedas), įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-10-31, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - SoDra biudžetas) sumokėjo 460,01 Eur (Žr. 9 lent.); 591,83 Eur buvo išleisti kitoms administracinėms išlaidoms, kas savo ruožtu sudarė ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ banko komisinius mokesčius. Svarbu ir tai, kad 167919 Eur įmonė panaudojo suteikdama O. B. paskolą ir 71262,56 Eur, O. B. kaip atskaitingam asmeniui išdavė ūkio išlaidoms, kur 47,94 Eur, jis panaudojo apmokėdamas dalį 2015-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros (26 priedas). Šis apskaitos dokumentas buvo pateiktas kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, o taip pat ir užregistruotas apskaitos registruose. Taipogi 2015-02-04 direktoriui buvo išduoti 101,22 Eur, kurie panaudoti atlyginimams mokėti (27 priedas). Kaip antai 2015-02- 04 O. B. sumokėtas 38,22 Eur atlyginimas, 2015-02-04 G. G. sumokėtas 31,50 Eur atlyginimas, likusiai 31,50 Eur pinigų daliai, pinigų gavėjas nepasirašė, todėl nėra aiškus šių pinigų panaudojimas. Papildant, 2015-02-20 atlyginimams mokėti O. B. per kasą išduoti 30,41 Eur (27 priedas), kurie panaudoti G. G. sumokant atostoginius ir darbo užmokestį. Minėtos ūkinės operacijos buvo realios ūkinės - finansinės operacijos. Pažymėtina, kad kartu su visais dokumentais, yra pateikti apskaitos dokumentai (apie juos plačiau kalbama aštuntame klausime), kurie nėra įtraukti į apskaitos registrus, tačiau juose nurodytas mokėtojas - O. B.. Tai suponuoja, jog viena iš galimų versijų, kad 71214,62 Eur ar jų dalis, galimai buvo naudojama nenustatytoms reikmėms (2 t., b.1. 80). Specialisto išvadoje įvertinant buhalterinės apskaitos vedimą konstatuojama, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikios tyrimą, atskleisti atitinkami buhalterinės apskaitos pažeidimai ir nustatyta, jog įmonės buhalterinės apskaita nebuvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pirma, remiantis antrojo klausimo pagrindu, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė parduoto ilgalaikio materialaus turto nurašymo aktą, kuris skyrėsi nuo ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje nurodyto materialaus turto, t.y. jame buvo nurašomi tie objektai, kurie ilgalaikio materialaus turto sutartimi nebuvo parduodami. Taipogi, nustatyta ir tai, kad ilgalaikio materialaus turto pardavimo sutartyje buvo nurodyti du statiniai, kurie buvo parduoti, tačiau neįtraukti į ilgalaikio materialaus turto nurašymo aktą. Taigi, esant dokumentų turinio neatitikimui, įmonė pažeidė BA įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto dydžio ir struktūros. Antra, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais buhalterinės apskaitos duomenimis, t.y. kasos knyga per 2015 vasario mėnesį, O. B. iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, buvo išmokėta 237394,19 Eur (Žr. 14 lent.) (40 priedas). Visgi, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktais apskaitos dokumentais, kaip antai 2014-01-01 - 2015-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašu (toliau - (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas) (22 priedas), atsiskaitomosios sąskaitos ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ ir kasos registrais (29 ir 25 priedas), konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28, t.y. per vasario mėnesį, iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos O. B. išmokėta 239313,19 Eur. (Žr. 14 lent.). Pažymėtina ir tai, kad per minėtą 2015 vasario mėnesį, O. B. iš ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ banko sąskaitos nuėmė 239332,78 Eur, tai atlikdamas penkiomis operacijomis (Žr. 14 lent.), tuomet kiekvienos operacijos metu, jis įnešė į įmonės kasą tam tikrą pinigų sumą, kas sudaro 239313,19 Eur, ir galiausiai iš kasos jam buvo išmokėti pinigai. Svarbus tas faktas, jog ūkinių operacijų ir turinio prasme, kasos registro duomenys bei banko sąskaitos registro duomenys atitinka vienas kitą (25 priedas, paryškinta geltona spalva), kuriuos taip pat patvirtina ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ banko sąskaitos išrašas. Pažymėtina tai, kad šių dviejų registrų galutinių likučių skirtumas yra tik dėl to, kad išmokant pinigus O. B. iš kasos, joje liko 19,59 Eur likutis (29 priedas, paryškinta geltona spalva). Svarbu tai, jog kasos knygos duomenimis, išmokėta suma neatitinka kasos registro duomenų, kadangi joje nėra įtraukti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys ūkines operacijas. Kaip antai 1919 eurų atitinkanti ūkinė operacija, kuri ne tik, kad nėra įtraukta į kasos knygą, tačiau nėra pateikti piniginių lėšų pirminiai apskaitos dokumentai patvirtinantys šią ūkinę operaciją. Priešingai, kasos registre, ši ūkinė operacija užfiksuota ir jai priskirtas dokumentas numeriu „7“. Todėl įmonė pažeidė AB įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 179 kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau - kasos taisyklės) 16 p., jog: „ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>.“, ryšium su tuo buhalteriškai nėra galimybės patikrinti šių pinigų, t.y. 1919 Eur išmokėjimo ir panaudojimo fakto. Tuo pačiu negalima ir iš dalies nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo atveju, jeigu nepateikiamas apskaitos dokumentas, kaip antai galimai dingęs ar nesudarytas kasos išlaidų orderis, direktoriui kyla BA įstatymo 21 str. 2 dalyje nustatyta atsakomybė: „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, kuri transformuojasi į įmonės archyvų įstatymo 12 str. 1 d., normos pažeidimą: „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; <...>“ (neišsaugojimo atveju) arba BA įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais‘‘. Labai svarbus ir tas faktas, kad apskaitos registro: „2435 Atskaitingi asmenys - O. B.“ duomenimis (30 priedas), 2015-01-01 dienai, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. B. buvo skolinga 65329,94 Eur. Tuomet per 2015 metų vasario mėnesį išdavus atskaitingam asmeniui - O. B. ūkio išlaidoms 71262,56 Eur; likutis sumažėjo ir gavosi, jog pas O. B., kaip atskaitingą asmenį yra 5884.68 Eur, be to laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-02-23 O. B. buvo sumokėta 131,63 Eur darbo užmokesčio išmokėjimui. Labai svarbu pabrėžti, jog avanso apyskaitos nebuvo pildomos (yra vienintelis įrašas nurodantis, jog O. B. apmokėjo dalį UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros - 47.94 Eur (26 priedas)). Taipogi yra apskaitos dokumentų, kuriuose mokėtojas nurodytas atskaitingas asmuo - O. B., tačiau jie neįtraukti nei į avanso apyskaitas, nei į 2435 apskaitos registrą (bendra jų suma 6337,41 Eur); ryšium su tuo nėra galimybės patikrinti „2354 Atskaitingi asmenys - O. B.“ (30 priedas) registro įrašų teisingumo, t.y. patikrinti 71262,56 Eur, 6337,41 Eur ir 131,63 Eur sumų panaudojimo. Tuo pačiu buvo pažeistas BA įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatos: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus BA įstatymo 12 str. 1 dalies, nuostatos: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“. Iš to išplaukia, kad negalima iš dalies nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, jog per 2015 vasario mėn., apskaitos dokumentais buvo pagrįstos 1200.04 Eur išlaidos, kurios tuo pačiu buvo užregistruotos ir apskaitos registruose. Svarbu tai, kad kartu su pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonė pateikė „UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai 2015“ segtuvą (toliau - 2015 segtuvas), kuriame yra 2015 metais gautos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros (toliau - PVM sąskaitos-faktūros), piniginių lėšų urminiai apskaitos dokumentai ir piniginių lėšų pavedimo dokumentai (Žr. 15 lent.). Minėti dokumentai nebuvo įtraukti į apskaitos registrus, kas viso sudarė 6337,41 Eur. (Žr. 15 lent.) (39 priedas). Taip buvo pažeista BA įstatymo 16 str. 1 dalis - „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 2015-02-04 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. J. priskaičiuota išmokėjimui alga už vasario mėnesį sudarė 31,50 Eur, tačiau darbuotojas nepasirašė, kad gavo pinigus (40 priedas 6 lapas), nors buhalterinės apskaitos registruose, ši ūkinė operacija užfiksuota kaip priskaičiuoto atlyginimo išmokėjimas. Taip pažeistos kasos taisyklių 19 p. nuostatos: „Jeigu kasos išlaidų orderyje ar mokėjimų žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti <...>“. Todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio. Tiriant nustatyta, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė kasos taisyklių 11 p. ,,Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų - net ir patvirtintų. 2015-02-04 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), suma - 13857,78 Eur (toliau - kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)), gavėjo parašas nubrauktas ir tušinuku parašytas žodis „taisyta“ (40 priedas 9 lapas). Tuo pačiu, ties gavėjo parašo vieta nėra jokio parašo ar įrašo (išskyrus tik nubrauktąjį), kas suponuoja, jog gavėjas nepasirašė kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus galima manyti, jog galimas gavėjas yra G. G., kadangi pats parašas savo forma atitinka kituose dokumentuose jos vardu parašytus parašus. Visgi taip samprotaujant susidaro loginis faktinių duomenų prieštaravimas, kadangi minėtame kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas yra O. B., taip pat apskaitos registruose ši ūkinė operacija užfiksuota kaip pinigų išmokėjimas O. B.. Pratęsiant, svarbu tai, kad imant domėn kasos taisyklių 19 p. nuostatas: „ Jeigu kasos išlaidų orderyje ar mokėjimų žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti <...>“, tačiau net ir nesant gavėjo parašo, tačiau kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į kasos knygą ir apskaitos registrus. Ryšium su tuo buhalteriškai nėra galimybės patikrinti šių pinigų, t.y. 13857,78 Eur išmokėjimo ir panaudojimo fakto. Todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio. Įvertinus įmonės buhalterinėje apskaitoje konstatuotus pažeidimus duodama išvada, kad susiję buhalterinės apskaitos registrai savo turiniu neatitinka vienas kito, t.y. nustatyta, jog faktiškai per kasą O. B. buvo išmokėta 239313,19 Eur (remiantis banko išrašu bei kasos ir banko registrais), tuo tarpu kasos knygoje nurodyta 237394.19 Eur suma. Ryšium su tuo trūksta pirminio piniginių lėšų apskaitos dokumento, t.y. kasos išlaidų orderio, O. B. išmokant 1919 Eur sumą. Avansinių apyskaitų registre nurodyta, jog atskaitingam asmeniui - O. B. darbo užmokesčio išmokėjimui, išmokėta 131,63 Eur, tačiau avansinėse apyskaitose šios ūkinės operacijos neužfiksuotos. Egzistuoja PVM sąskaitos-faktūros, kurių bendra suma yra lygi 962,05 Eur ir piniginių lėšų pirminiai apskaitos dokumentai bei mokėjimų pavedimo dokumentai, kurių suma - 6070,93 Eur. Visi minėti dokumentai nėra įtraukti į apskaitos registrus, avansinių apyskaitų registre nurodyta, jog atskaitingam asmeniui - O. B. ūkio išlaidoms buvo išmokėta 71262,56 Eur, visgi egzistuojant minėtiems į buhalterinę apskaitą neįtrauktiems dokumentams, buhalteriškai nėra galimybės patikrinti atskaitingo asmens - O. B. registro teisingumo, tuo pačiu ir pinigų panaudojimo šaltinio, buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose trūksta atsakingų asmenų parašų, 2015-02-03 Nr. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio gavėjo parašas taisytas tušinuku, 2015-02-04 pinigų išmokėjimo žiniaraštyje - 31,50 Eur, nėra pinigų gavėjo parašo, nors ūkinė operacija užfiksuota kaip išmokėti pinigai.

Tad imant domėn BA įstatymo 21 str. 1 dalies nuostatas, joje nurodoma, jog „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, kur tiriamuoju atveju, tiriamuoju laikotarpiu, direktoriaus pareigas ėjo O. B. (Žr. 3 lent.). Kadangi nebuvo laikomasi BA įstatymo 21 str. 1 dalies nuostatų, todėl įmonė pažeidė BA įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų „tinkama, objektyvi ir palyginama“. Be to, vertinant visą anksčiau minėtą aplinkybių visumą, tiriamuoju laikotarpiu įmonė pažeidė BA įstatymo 6 str. 2 d., 14 str. 1 d., 16 str. 1 d. archyvų įstatymo 12 str., 1 d., taip pat kasos taisyklių 11 p., 16 p. ir 19 p. nuostatas, todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti 2015 metų veiklos, ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (2 t., b.1.90-95).

2016-11-07 d. dokumentų apžiūros protokolu, kurio metu dalyvavo FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyr. specialistas M. J., kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėti M. V. papildomai pristatyti dokumentai, t. y. apžiūrėjus akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją buvo matyti, kad sutartis buvo sudaryta 2011 m. birželio 21 d. tarp V. J. ir O. B.. Sutartyje V. J. įvardintas kaip pardavėjas, o O. B. kaip pirkėjas. Sutarties objektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurias O. B. nusipirko už 298731 Lt sumą, pirkdamas 298731 materialiąją paprastąją akciją.

Taip pat apžiūrėtas segtuvas su 75 lapais, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės: medžio apdirbimo cecho (1, 2 lapai), surenkamo gelžbetonio cecho (3, 4 lapai), kontoros pastato (5, 6 lapai), išsiurbiamos duobės (7, 8 lapai), kanalizacijos (9, 10 lapai), katilo (11, 12 lapai), mūro sandėlio 5Flp (13, 14 lapai), mūro sandėlio (15 lapas), stogo dangos ir priedų (20 lapas), kompiuterio (22, 24 lapas), automašinos BMW 523i (26 lapas), kėdės „Basic C-14“ (28 lapas), katilo ,,Proterm 30‘‘ KLO (30 lapas), autopriekabos (32 lapas), vejapjovės Viking MB 650T (53 lapas), dailylentės profilio ARL (55 lapas), LMDP skydo (57 lapas), kompiuterio (58 lapas), pjūklo (59 lapas), tclcvizoriaus VIDO CTV (60 lapas), biuro kėdės (61 lapas), staliuko „Liva“ (62 lapas), kėdės „Vectra“ (63 lapas), kompiuterinio stalo KS-18 (64 lapas), stalo KS-18 (65 lapas), kėdės „Vectra“ (66 lapas), muzikinio centro (67 lapas), telefono Ericsson 611 (68-69 lapas), stalo kompiuteriui (710 lapas), sargo namelio (72 lapas), pjūklo motorinio Stihl 025 (73 lapas), krano orinio (74 lapas),ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploatacijos aktas (16 lapas), ilgalaikio turto perdavimo- priėmimo aktas (17 lapas), PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (18 lapas), PVM sąskaita- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (21 lapas), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (23 lapas), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (25 lapas), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (27 lapas), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (29 lapas), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (31 lapas), ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (33 lapas), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (34 lapas), ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktų tušti pavyzdžiai (35-39 lapai), ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją akto tušti pavyzdžiai (40-41 lapai), ilgalaikio turto likvidavimo akto tuščias pavyzdys (42 lapas), ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis ( 43-45 lapai), ilgalaikio turto apskaitos kortelių tušti pavyzdžiai (46-51 lapai), ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktai (52, 54, 56 lapai), Ūkio banko sąskaitos išrašas (70 lapas).

FNTT ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialistas M. J., apžiūrėjęs dokumentus pateikė savo išvadą dėl apžiūrėtų dokumentų, kad patikrinus gautus dokumentus, nustatyta, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija (2 lapai) ir segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (75 lapai), yra nauji specialisto netirti dokumentai. Visi kiti dokumentai, specialistui jau buvo pateikti atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

Vertinant naujai pateiktus dokumentus, pažymėtina, kad jie skirstytini į dvi dalis:

A. Su akcijų pirkimu pardavimu susiję klausimai - akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija;

B. Su ilgalaikio turto apskaita susiję klausimai - segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Juose nurodoma informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto buhalterinę apskaitą, t.y. ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščiai, ilgalaikio turto apskaitos kortelės, ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktai ir kt.

Su akcijų pirkimu pardavimu susiję klausimai. Įvertinus 2011-06-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta, kad jinai visiškai nekeičia specialisto išvados. Priešingai minėta sutartis netgi patvirtina specialisto išvadą. Kadangi 2016-03-07 specialisto išvados „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) klausimu buvo sprendžiama ar O. B. nėra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nustatyta, kas jis valdo 95 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ką taip pat patvirtina 2011-06-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Su ilgalaikio turto apskaita susiję klausimai. Įvertinus naujai gautus dokumentus, nustatyta, kad jie visiškai nekeičia 2016-03-07 specialisto išvados „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, didžioji dalis pateiktų dokumentų yra 2006 - 2010 metų laikotarpio, todėl jie nepatenka į tiriamąjį laikotarpį (nėra nei vieno dokumento, kuris patektų į tiriamąjį laikotarpį). Antra, net ir tuo atveju, jeigu tiriamasis laikotarpis būtų ilgesnis ir naujai pateikti dokumentai patektų į tiriamąjį laikotarpį, tai vis tiek nekeistų specialisto išvados. Kaip nurodoma specialisto išvadoje pažeidimas, susijęs su ilgalaikio turto apskaita (perleidimu ir nurašymu) yra 2015 metų, o įvertinti dokumentai yra 2006 - 2010 metų laikotarpio. Pažymėtina, kad net ir esant atitinkamam laiko tarpui, vertinant gautus dokumentus ilgalaikio turto perleidimo, nurašymo pažeidimo apimtyje, tai visiškai nekeičia specialisto išvados (t.l, b.1.179-182).

Kaltinamasis žinojo, kad nėra vienintelis turto akcininkas, tačiau reikalavimų nesilaikė ir pažeidė akcininkų teises. Jis pardavė įmonės turtą, suteikė sau paskolą ir pasisavino įmonės turtą. Kaltinamasis padarė ir buhalterinės apskaitos pažeidimus.