Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-29 · Administracinė byla Nr. I-1770-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
I-1770-171/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
S. E.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 8.1.2Vizos
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1770-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04776-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant atsakovų atstovėms Vidai Juciūtei ir Anai Daugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. E. (S. E.) patikslintus skundus atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintais skundais, kuriuose prašo:

1. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2599.

2. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-130.

3. Suteikti pareiškėjai galimybę, neišvykstant iš Lietuvos, legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl galimybės tęsti studijas Mykolo Romerio universitete.

Nurodo, kad sprendimas panaikinti vizą yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nebuvo atsižvelgta, kad prieš priimdamas skundžiamą sprendimą Migracijos departamentas ne iki galo ir nenuodugniai išnagrinėjo esamą situaciją, todėl priėmė nepagrįstą ir neproporcingą sprendimą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–6 punktus. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo informuota, jog Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – LEU) prašė Migracijos departamentą panaikinti jai vizą ir nutraukti prašymo leidimui laikinai gauti nagrinėjimą, nors ji pati informavo LEU dekaną apie perėjimą studijuoti į kitą universitetą ir buvo įsitikinusi, kad jis apie tai informuos kitas institucijas. Be to, yra mokslo registras, kuriame Migracijos departamentas turėjo pamatyti, kad pareiškėja studijuoja kitame universitete ir nepažeidė buvimo Lietuvoje taisyklių.

Nesutinka su Migracijos valdybos priimtu sprendimu įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kadangi turėjo būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią grąžinti į užsienio valstybę. Mano, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių grąžinimas į užsienio valstybę gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą grąžinti asmenį į užsienio valstybę. Taigi, būtina įvertinti, ar pateikti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad tokių aplinkybių yra. Įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą).

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, jos grąžinimas į (duomenys neskelbtini) Respubliką sukels neigiamų pasekmių – patirs turtinę ir neturtinę žalą, nes jai neteisėtai suvaržyta teisė tęsti mokslą, už kurį sumokėta. Bylinėjimasis taip pat sąlygoja finansinius, laiko, sveikatos ir kt. praradimus.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į patikslintus skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškina, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 punktą, taip pat Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo. Ginčijamu Migracijos departamento sprendimu buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

Nurodo, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 punktą daugkartinė nacionalinė viza išduodama tam, kad užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką, pasiektų konkrečius tikslus, t. y. užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šiems tikslams pasiekti. Pareiškėjos atveju šis tikslas buvo anglų filologijos studijos LEU. Pareiškėja, kreipdamasi dėl vizos išdavimo, nurodė, kad atvyksta studijuoti į LEU, o gavus informaciją, kad ji nebestudijuoja šiame universitete, priimtas ginčijamas sprendimas, kadangi pareiškėja nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.

Pažymi, kad pareiškėja nesielgė pakankamai atsakingai ir rūpestingai tvarkydama klausimus, susijusius su savo buvimo Lietuvos Respublikoje legalizavimu. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi studijų LEU pagrindu, tačiau apie tai, kad šioje institucijoje nebestudijuoja, neinformavo Migracijos departamento, kuris tuo metu nagrinėjo pareiškėjos prašymą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 14 d. buvo kreiptasi į Migracijos departamentą su prašymu pridėti papildomus dokumentus (pateikė pažymą dėl (ne)teistumo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos) prie pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi bylos, tačiau net ir tuomet neinformavo Migracijos departamento, kad yra pasikeitusios aplinkybės ir ji nebestudijuoja Lietuvos edukologijos universitete.

Šalies argumentai

Migracijos departamento nuomone, pareiškėja, siekdama legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje studijų Mykolo Romerio universitete pagrindu, ėmėsi nesavalaikių veiksmų: skunde nurodė, kad 2016 m. rugsėjo viduryje jau buvo apsisprendusi nutraukti studijas Lietuvos edukologijos universitete, 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo priimta į Mykolo Romerio universitetą, tačiau iš kartu su skundu pateiktų dokumentų žinoma, jog pareiškėja ėmėsi veiksmų siekdama legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje studijų Mykolo Romerio universitete pagrindu tik 2016 m. lapkričio 24 d. Taigi, pareiškėja ėmėsi veiksmų savo buvimui Lietuvos Respublikoje įteisinti studijų Mykolo Romerio universitete pagrindu tik tuomet, kai jos atžvilgiu buvo nutrauktas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Lietuvos edukologijos universitete pagrindu nagrinėjimas bei panaikinta nacionalinė viza.

Pažymi, kad Įstatymo 46 straipsnio 3 dalis nustato, jog kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Migracijos departamento nuomone, būtent pareiškėja turėjo pareigą rūpintis, kad, sprendžiant jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, sprendimą priimanti institucija turėtų aktualią, tikrovę atitinkančią informaciją. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja Migracijos departamentui nebuvo pateikusi visiškai jokios informacijos, kad pradėjo mokytis Mykolo Romerio universitete.

Nurodo, kad ginčijamu sprendimu nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Aplinkybė, kad pareiškėja dėl šio sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti sprendimą neproporcingu. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio studijoms – pareiškėja gali kreiptis dėl vizos ar leidimo gyventi studijų pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Pareiškėja savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jai turėtų būti leista pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nesilaikant šios imperatyvios teisės normos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais pagrindais.

Atsakovė Migracijos valdyba atsiliepime į patikslintus skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškina, kad Migracijos valdyba, priimdama ginčijamą sprendimą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjai išdavė daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. Ši viza pareiškėjai buvo išduota kaip atvykstančiai studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą. 2016 m. spalio 4 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ketino studijuoti LEU, o 2016 m. lapkričio 11 d. prašymo nagrinėjimas nutrauktas. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai nacionalinę vizą. Taigi, kreipimosi į Migracijos valdybą dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, turėdama panaikintą vizą.

Pareiškėja Migracijos valdybos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą, kuriame vizos mašininio nuskaitymo zonoje buvo uždėtas spaudas „Panaikinta“ ir viza padaryta netinkama naudoti – optiškai kintantis vizos įklijos elementas buvo subraižytas.

Migracijos valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgusi į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nusprendė įpareigoti užsienietę savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti ją į (duomenys neskelbtini) – grėsmės gyvybei ir laisvei ar persekiojimo pavojaus. Jai taip pat buvo išaiškinta, kad 15 dienų savanoriško išvykimo terminas gali būti pratęstas dėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų aplinkybių. Pareiškėja nesikreipė dėl termino savanoriškai išvykti pratęsimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Migracijos valdybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė, kad Užsieniečių registro vizų modulyje matyti, kad pareiškėja yra užregistruota kaip prašanti vizos atvykti į Lietuvą studijuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Uzbekistano Respublikai ir Irano Islamo Respublikai su prašymu išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – studijos, kvietėjas – Lietuvos edukologijos universitetas, ir išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja pateikė dokumentus, kad yra priimta į anglų filologijos nuolatinių studijų programą ir šiuo metu yra Lietuvos edukologijos universiteto I kurso studentė. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos edukologijos universiteto tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi, pagal kurį buvo prašoma pareiškėjai studijų Lietuvos edukologijos universitete pagrindu išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 78–87).

Užsieniečių registro vizų modulyje įrašytas vizą išdavusios konsulinės įstaigos valstybės tarnautojo komentaras: „Vyksta į Lietuvą bakalauro studijoms LEU. Praėjusiais metais lankėsi Lietuvoje paruošiamiesiems anglų kalbos kursams, dabar pradės bakalauro programą“.

Pareiškėjai buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002694312, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. vadovaujantis Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – Aprašas), 66.10² papunktyje nustatytu nacionalinės vizos išdavimo pagrindu (b. l. 112–113).

2016 m. spalio 31 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto raštą Nr. FF-19, kad 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus įsakymu Nr. St.-494 iš Filologijos fakulteto nuolatinių anglų filologijos valstybės nefinansuojamų studijų programos pirmo kurso studentų sąrašų buvo išbraukta pareiškėja (b. l. 107).

2016 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto raštą Nr. FF-20, kad pareiškėja yra išbraukta iš studentų sąrašų ir prašoma nutraukti pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą (b. l. 108).

Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (15/5-4) 17U-2599 „Dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002694312 panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. N. E.“ nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002694312 (b. l. 131–132).

Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 10-SP9-130 įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (b. l. 151).

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (15/5-4) 17U-2599 ir Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 10-SP9-130 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Aprašas.

Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas nustato vieną iš sąlygų trečiųjų šalių piliečių atvykimui – jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžti į kilmės šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Aprašo 85 punktas nustato, kad Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, turėdamas informacijos arba gavęs teikimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ir nustatęs, kad turima informacija ar teikime nurodytos aplinkybės yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti nacionalinę vizą, priima nustatytais faktais ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti nacionalinę vizą.

Pareiškėjai daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002694312, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d., buvo išduota Aprašo 66.10² papunktyje nustatytu nacionalinės vizos išdavimo pagrindu – pateikus prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjos buvimo tikslas, dėl kurio išduota viza, buvo tai, kad ji pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/5-4) 17U-2599 priimtas 2016 m. lapkričio 10 d., o pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas nutrauktas tik 2016 m. lapkričio 11 d.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašas nustato du skirtingus pagrindus vizai išduoti, t. y. 66.2. punkte – studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą, ir 66.10² punkte – užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčijamame Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad viza pareiškėjai buvo išduota kaip atvykstančiai studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą, o panaikinta, kadangi negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo.

Ginčijamame Migracijos departamento sprendime nustatytos aplinkybės dėl vizos išdavimo neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, nes pareiškėjai išduota viza buvo dėl pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 66.10² punktas; b. l. 78, 112–113), o ne kaip atvykstančiai studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą, t. y. dėl to, kad ji priimta studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą (Aprašo 66.2 punktas). Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas nebuvo nutrauktas, taigi, sprendimo panaikinti vizą priėmimo metu pagrindas, dėl kurio pareiškėjai išduota viza, tebeegzistavo, dėl to konstatuotina, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra su trūkumais. Tačiau teismas pažymi, kad minėti sprendimo trūkumai nelaikytini esminiais, nes leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos išdavimo procedūros yra savarankiškos. Pareiškėja pateikdama prašymą ambasadoje apibrėžė savo atvykimo tikslą – vyksta į Lietuvą dėl bakalauro studijų Lietuvos edukologijos universitete. Taigi, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkto prasme pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas yra studijuoti Lietuvos edukologijos universitete. 2016 m. spalio 31 d. Migracijos departamentui gavus Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto raštą Nr. FF-19, kad pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų, tapo akivaizdu, kad jos deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas akivaizdžiai nebeatitiko tikrovės, o pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie ambasadai nurodytą tikslą pagrįstų.

Vertindamas pareiškėjos motyvus, kad ji tiesiog pakeitė aukštąją mokyklą, teismas konstatuoja, kad, pagal bendrąsias vizų išdavimo sąlygas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), ir Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte, pagrįsti numatomo buvimo tikslą yra pareiškėjo pareiga. Kaip matyti iš pareiškėjos elgesio viso proceso metu, šią savo pareigą ji įgyvendino aplaidžiai, t. y. neinformavo Migracijos departamento apie planus keisti aukštąją mokyklą, ją pakeitusi taip pat neinformavo Migracijos departamento, apie aukštosios mokyklos pakeitimą Migracijos departamentas sužinojo tik iš Mykolo Romerio universiteto 2016 m. lapkričio 24 d. pažymos ir tarpininkavimo rašto (b. l. 6–7).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. (15/5-4)17U-2599 yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas, priimtas remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinama viza. Taigi, ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas yra išvestinis iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo, nes Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr.(15/5-4)17U-2599 panaikinus pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002694312 Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turėjo būti priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Priešingai, nei nurodo pareiškėja, ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas priimtas įvertinus Įstatymo 128 straipsnyje nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. 2016 m. lapkričio 29 d. atlikta pareiškėjos apklausa (b. l. 148–149) bei gauti jos rašytiniai paaiškinimai (b. l. 150), iš kurių matyti, kad nebuvo Įstatymo 130 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, draudžiančių grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 10-SP9-130 yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas sutinka su atsakovo Migracijos departamento sprendimu, kad šiuo atveju priimti sprendimai nepažeidžia proporcingumo principo. Kaip nurodė Migracijos departamentas, ginčijami sprendimai visiškai neužkerta kelio studijoms – pareiškėja gali dar kartą kreiptis dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo studijų aukštojoje mokykloje pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. O ginčijami sprendimai buvo priimti dėl to, kad pareiškėja neįvykdė savo pareigos informuoti atsakingas institucijas apie pasikeitusias aplinkybes dėl jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo.

Pažymėtina, kad Užsieniečių registro vizų modulyje matyti, kad pareiškėja yra užregistruota kaip prašanti vizos atvykti į Lietuvą studijuoti.

Apibendrinus, tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. E. (S. E.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiBronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius