Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiima individualia veikla, dirbantis pavėžėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiima individualia veikla, dirbantis brigadininku komandiruočių principu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. liepos 28 d. apie 1.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, po kilusio konflikto E. S. ir E. Š., prie jų priėjusiam žmoną ginti V. S., E. Š. sudavė smūgį į galvos sritį, po ko V. S. krito klūpomis ant žemės. Bei dar jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Priėjus E. S. ir nuo žemės pakėlusi V. S. einant lauk iš sodybos, prie jų pribėgęs E. Š., nustūmė E. S. nuo V. S., kuri jį vedė pasikabinusi po paranke. E. Š. parvertęs ant žemės V. S., koja spyrė jam į veidą, atbėgęs G. K. V. S. koja spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą, taip V. S. bendrai padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kas V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. K. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

E. Š. mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. liepos 28 d. apie 1.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto metu su E. S., jis ranka sudavė vieną smūgį E. S. į galvos kairę pusę, po ko ji ant kelių nukrito ant žemės. Tęsiantis konfliktui, E. Š. koja vieną kartą spyrė E. S. į smakrą, po ko ši krito ant žemės ant nugaros, taip E. S. padarydamas poodines kraujosruvas žaste, odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinės kairėje, kas E. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą;

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, prie jų priėjusiam žmoną ginti V. S., E. Š. sudavė smūgį į galvos sritį, po ko V. S. krito klūpom ant žemės, bei dar jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Priėjus E. S. ir nuo žemės pakėlus V. S. ėjo lauk iš sodybos, kai prie jų pribėgęs E. Š., nustūmė E. S. nuo V. S., kuri jį vedė pasikabinusi po paranke, po ko, E. Š. parvertęs ant žemės V. S., koja spyrė jam į veidą, bei tuo pačiu metu prie jų atbėgęs G. K., V. S. koja spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą, taip V. S. bendrai padarydami poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kas V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią E. Š. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. K. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltės nepripažino. Nepripažino, kad spardė, nurodė galėjęs kliudyti ranka, kai skyrė konfliktuojančius, bet kad spyrė koja nepripažįsta.

E. Š. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltę pripažino iš dalies, kad smūgiavo, kad buvo susistumdymai. Nepripažino spyręs E. S..

G. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis V. galėjo kažką padaryti ranka juos skirdamas. Jis su žmona ir vaiku ir E. su sugyventine ir dviem vaikais atvažiavo į gimtadienį pas jo pusbrolį. Atvyko pas jį į (duomenys neskelbtini) ir net nežinojo, kad dar kažkas bus iš svetimų. Galvojo, kad bus tik jie. Po kiek laiko atvažiavo dar vieni žmonės. Šventė, buvo kubilas. Tarp jo ir pusbrolio buvo kivirčas, bet jie po kiek laiko susitaikė. Jis išėjo miegoti į palapinę ir prie stalo paliko E., V. su žmona ir pusbrolį. Miegodamas išgirdo šūksnius, keiksmus, tarsi pradėjo muštis. Išėjo iš palapinės pažiūrėti. Matė, kad E. susikibęs su V. ir jo žmona. Jis lindo į tarpą juos skirti. V. nutempė, tada jo žmona puolė E., nutempė tą žmoną, vėl V. puolė prie E. Po to į tarpą įsikišo M., E. jį pastūmė ir jis nuvirto į krūmus. Jis ištraukė M. iš krūmų. Atsisukęs matė, kad E. prakirsta lūpa ir V. susiėmęs už nosies. Jis tempė jį link palapinės ir išgirdo, kad M. su V. žmona kalba apie policiją, todėl pasiėmė E. ir ištempė jį iš sodo, kad nebebūtų didesnio kivirčo. Ir jie išėjo iš sodo. Po kiek laiko grįžo, jų nebebuvo, buvo tik policijos pareigūnai. Jis lįsdamas į tarpą galėjo alkūne ar ranka kliudyti. Koja jis tikrai niekam nespyrė. Nežino, iš kur V. patyrė tokius sužalojimus. Jis pasakojo, kad jam buvo lūžusi nosis, bet niekur nėra parašyta apie nosies lūžį. Nežino, kodėl jis taip prisigalvoja. Matėsi, kad V. akys buvo pamuštos, bet iš kojos jis jam tikrai nespyrė. Gana gerai atsimena įvykio aplinkybes. Tokių veiksmų, kurie nurodyti kaltinime jis neatliko: koja tikrai nespyrė, tik skyrimo metu galėjo su ranka ar alkūne kliudyti. E. su V. stovėjo. V. nebuvo nugriuvęs, tik kai E. tempė link palapinės, matė, kad V. buvo atsisėdęs ir valėsi nosį. Nematė, kad muštynių metu V. būtų nukritęs ant žemės. Iš nosies kraują matė, akys buvo patinusios. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimai ant kūno, nubrozdinimai ant kelio. Ten vyko grumtynės, jie visi trys puolė vienas ant kito. Kai traukė M., atsisukęs pamatė, kad V. pamušta nosis, o E. kruvina lūpa. Jis jokių sužalojimų nepatyrė. Nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios E. S.. Kai juos skyrė, jam asmeniškai E. nieko nesakė. Jie tiesiog ten koliojosi. Kaip suprato konfliktas kilo, nes E. aiškino kaip auginti vaikus. Jis ištempė E. iš sodo, paskui jie grįžo ir pamatė policijos pareigūnus. Išėjo iš sodo, kad nebekiltų kitas konfliktas, taip pat todėl, kad išgirdo, kad policija atvažiuos. Kai išvyko policijos pareigūnai, daugiau nieko neįvyko. Žmona išvažiavo su vaikais, o jie išsikvietė draugus, kad parvairuotų mašiną ir juos parvežtų. Konfliktą išgirdo, būdamas palapinėje. Atbėgdamas iš palapinės matė, kad stovėjo E., V. ir V. žmona. Jie buvo susikibę ir koliojosi. M. tuo metu sėdėjo ant suoliuko. Nematė, kad E. būtų nugriuvusi. Po šio įvykio jie su S. nebendravo. Jie tik ten pirmą kartą matėsi, jie nepažįstami. V. buvo E. paėmęs už „čiuprynos“, o E. jam. E. puolė tarp jų, bandė juos plėšti. Jis nematė akivaizdžių suduotų smūgių. M. irgi bandė juos skirti, ir E. jį stumtelėjo, jis per suoliuką nukrito į tujas. Ir tada jis nuėjo pakelti M. iš tujų, pakėlęs pamatė, kad V. nosis kruvina ir E. lūpa. Kiek matė, nė vienas iš jų nebuvo nugriuvęs. Jis juos skyrė: lindo į tarpą ir stūmė juos vieną nuo kito, šaukė, kad ramintųsi ir baigtų. Kai iki palapinės pritempė E., S. su M. kalbėjo apie policiją, kad kviečia.

E. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, nes nemažai buvo padauginę alkoholio. Vaikai, jo draugė, G. žmona miegojo palapinėje. E. S. pradėjo jį mokinti, kaip auginti vaikus. Tarp jos ir jo įvyko kivirčas, ji jam kepštelėjo ir jis ją nusistūmė. Tuo momentu jos vyras šoko į gynybą, na ir tada jis V. S. smūgiavo, dėl to turbūt jam iš nosies bėgo kraujas. Paskui susiėmė. Neatsimena, ar buvo parvirtę. G. atbėgo jų skirti. Jam buvo prakirsta lūpa. O kur ten smūgiai buvo nežino. Negali to pakomentuoti. O jei grumtynių metu buvo kažkokie smūgiai, tai jie buvo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Viskas dėl alkoholio, tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Paskui jie pasišalino iš tos vietos, kad daugiau nebūtų konflikto ir sugrįžo, kai jau buvo policija, jų nebebuvo. Po šio įvykio G. šeimyna dvi savaites prižiūrėjo vaikus, nes dėl šito dalyko, iškviestos policijos, vaikai buvo atimti. S. pradėjo jį mokinti, kaip auklėti vaikus. Žodis po žodžio įvyko konfliktas. Jie sėdėjo prie staliuko vienas šalia kito, tada jis ją nustūmė nuo savęs, ji nukrito, tada galėjo ir kelį susižeisti. Jam atrodo, E. sėdėjo jam iš dešinės. Kai ją nustūmė, jam atrodo, kad ji suklupo. Nepamena. Nežino, iš kur E. buvo prakirsta lūpa vidinėje pusėje. Jis jai nespyrė į veidą. Skaitė jam atsiųstą pareiškimą ir parodymus, kurie ten užfiksuoti. V. sudavė vieną smūgį iš rankos į veido sritį. Daugiau nepamena. Jie grūmėsi. Neatsimena, kad grumtynių su V. metu jie būtu nugriuvę ant žemės. Atsimena pačią pradžią, kaip viskas įvyko: apsižodžiavimą, kaip kėlėsi, kaip trenkė iš rankos, kaip jam trenkė, slydo, nes su šlepetėmis buvo. Nesudavė E. nei vieno smūgio, ją tik nustūmė nuo savęs. Galbūt grumtynių metu jai buvo suduota, bet jis to nematė, ten buvo tamsu, apšvietimo nebuvo. Nežino, kodėl nukentėjusioji davė tokius parodymus apie jį, gal dėl vyro. Mano, nori juos nubausti, nes gal sugadino šventę žmonėms, nors visas konfliktas įvyko dėl pačios S. žodžių. Alkoholis turėjo daug įtakos jo veiksmams. Negali pakomentuoti, ar matė, kaip E. vedė V. – šito nepamena. Nepamena, kada G. priėjo. Jis greičiausiai išbėgo tada, kai jie pradėjo rėkauti, keiktis ir prasidėjo muštynės. V. sudavė smūgį iki G. išeinant. Po to, kai grūmėsi, atėjo G. Jam atrodo grumtynės vyko kelis kartus. Kai puolė, kai M. įsikišo, ir žodis po žodžio vėl susikibo. Alkoholis turėjo įtakos visai kompanijai. Jam taip pat alkoholis turėjo įtakos. Neatsimena, kad nukentėjusioji vedė V. Jie su G. pasišalino iš sodo, nes buvo iškviesta policija. Policija buvo iškviesta turbūt dėl šių muštynių. Kai grįžo atgal, jau buvo policija, laukė, kol atvažiuos dėl vaikų, nes norėjo juos pasiimti. G. žmona buvo blaivi, pati vaikus išsivežė namo. O iš jų, kadangi buvo išgėrę, vaikai buvo atimti porai savaičių, jie gyveno su G. šeima. Ten buvo tamsu, todėl ir jie, ir nukentėjusieji negalėjo matyti, kas kam ką padarė. Negali pasakyti, kas jam prakirto lūpą, tai įvyko grumtynių momentu. Greičiausiai grumtynės buvo dvejos: kai nustūmė E. S. ir V. S. puolė ją ginti ir puolė jį, ir paskui dar vienos, kai jau dalyvavo G. K.. Policija buvo iškviesta du kartus. Vieną kartą iškvietė kaimynai, kitą kartą – nukentėjusieji. Ten bet kuris galėjo bet kuriam „užvažiuoti“, nes visi buvo išgėrę, niekas nekontroliavo savo veiksmų, buvo tamsu. Jis nežino, kas prakirto lūpą E. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Sužalojimų nuotraukų nematė, niekas jų nerodė. Su policijos tyrėjais bendravo ir tiesiogiai, buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini), ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Įvykio vietoje matė, kad V. valėsi nosį, jis lūpą.

2024 m. liepos 28 d. fotolentele su girtumo šaknelių parodymais: K. K. nustatytas 1,92 promilių girtumas, E. Š. nustatytas 1,86 promilių girtumas, G. K. nustatytas 1,81 promilių girtumas, M. B. nustatytas 2,39 promilių girtumas, E. S. nustatytas 1,28 promilių girtumas, V. S. nustatytas 2,04 promilių girtumas(t. 1, b. l. 117-122);

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis žodinis susitarimas smurtauti prieš V. S., tačiau šis susitarimas tarp kaltinamųjų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, kuomet nukentėjusiesiems išeinat iš sodo sklypo jie iš nugaros vėl buvo užpulti, E. S. ir V. S. buvo pargriauti ant žemės, nukentėjusiajam V. S. abu kaltinamieji smūgiavo kojomis. Teismo vertinimu abu kaltinamieji suduodami smūgius V. S. suvokė, kad šiais bendrais veiksmais gali sukelti V. S. fizinį skausmą ir sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams, todėl akivaizdu, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir privalo atsakyti už bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. S. padarytus sužalojimus, atskirai neišskiriant konkrečių sužalojimų, kuriuos padarė kiekvienas iš jų.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Teismas išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojo M. B. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad prieš nukentėjusiuosius E. S. ir V. S. buvo panaudotas fizinis smurtas, jiems buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti policijos pareigūnų iš karto po įvykio, apžiūrint abu nukentėjusiuosius, nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai nustatyti ir specialisto išvadose dėl jiems padaryto sveikatos sutrikdymo.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, jog įvykio metu jie buvo neblaivūs ir viso konflikto bei jo eigos, taip pat jiems inkriminuojamų smūgių sudavimo gerai neatsimena, vertina kaip kaltinamųjų gynybinę poziciją bei siekį išvengti atsakomybės bei sprendžia, jog kaltinamųjų įvykio aplinkybių suvokimui bei nusikalstamiems veiksmams didelę įtaką turėjo apsvaigimas nuo alkoholio.

Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nurodė, kas ir kur iš konflikto dalyvių stovėjo, kokius veiksmus ir prieš ką atliko, teismo posėdžių metu patvirtino tiek savo duotus parodymus, tiek ir visą konflikto ir muštynių eigą. Nukentėjusioji E. S. jau konflikto metu skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kokie smūgiai buvo suduoti jai ir jos sutuoktiniui, nukentėjusysis V. S. iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas greitosios pagalbos medikų, abu nukentėjusieji buvo apžiūrėti policijos pareigūnų. Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiesiems E. S. ir V. S. nustatyti kūno sužalojimai visumoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad abiejų kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra pilnai įrodytos aptartais įrodymais. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusieji turi kokį nors suinteresuotumą apkalbėti kaltinamuosius. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad sužalojimai nukentėjusiesiems galėjo būti padaryti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, nes jie užfiksuoti iš karto po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas patikslina kaltinamajam E. Š. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad E. Š. padarė vieną tęstinę veiką padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą tiek nukentėjusiajai E. S., tiek ir bendrais veiksmais su G. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą V. S.. Šis kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nes kaltinamojo veiksmai išlieka kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas vertindamas įvykio aplinkybes sprendžia, kad šiam konfliktui kilti ir kaltinamojo E. Š. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiosios E. S. provokuojantis elgesys, kuomet ji, taip pat būdama neblaivi, kilusio žodinio konflikto metu sudavė per veidą kaltinamajam E. Š., ir ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų, liudytojo teismo posėdžių metu, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus, specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamųjų veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamųjų suduotais smūgiais ir spyriais nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis G. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo G. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino kaltinamasis teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, patvirtina liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, taip pat, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 1,81 promilės neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 8-9), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 6-7), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (t. 2, b. l. 3), nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą dirbo (t. 2, b. l. 4-5). Iš bylos medžiagos matyti, kad turi nepilnametį vaiką. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. K. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, taip pat į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminą artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės minimui (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

G. K. 2024 m. spalio 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 50-53) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis E. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo E. Š. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino kaltinamasis teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, patvirtina liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, taip pat, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 1,86 promilės neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 169-174), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 166-168), nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje (t. 1, b. l. 163), nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą yra dirbo (t. 1, b. l. 164-165). Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tai, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dviem asmenims; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. Š. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, taip pat į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminą artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės minimui (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos. E. Š. 2024 m. spalio 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 187-190) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su BPC skambučio skaitmenine garso įrašo kopija bei teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, saugomi prie bylos, paliktini kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su BPC skambučio skaitmenine garso įrašo kopija bei teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, saugomas prie bylos, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti nuteistiesiems, jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti E. Š. ir G. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.