- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- eB2-3467-567/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- UAB „MEZRE“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB „MEZRE“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė ieškinį, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „MEZRE“. Nurodė, kad skola sudaro 17048,39 EUR. Šiuo metu bendrovėje yra 32 apdraustieji. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „MEZRE“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir nuo 2016-10-20 per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą teikė vykdyti mokėjimo nurodymus skolininko kredito įstaigoms, tačiau pagal šiuos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktus mokėjimo nurodymus iki 2017-01-10 nei einamųjų įmokų apmokėjimui, nei įsiskolinimo likvidavimui negauta. UAB „MEZRE“ nuolat vėluoja mokėti VSD įmokas, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius periodiškai ragino bendrovę dėl skolos sumokėjimo. 2016-09-06 UAB „MEZRE“ išsiųstas raštas Nr. (8.1)3-97862 dėl įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo ir įmonės finansinių dokumentų pateikimo patikrinimui, įmonė skolos nesumokėjo, dokumentų patikrinimui nepateikė. Antstoliui 2016-12-19 buvo perduotas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, pagal šį sprendimą skola neišieškota. VĮ Registrų centras duomenimis įmonės vardu nekilnojamas turtas neįregistruotas. VĮ Regitra duomenimis bendrovei priklauso 2 transporto priemonės, t. y. automobilis CITROEN EVASION, 1999 m. gamybos, ir automobilis Iveco 35S13, 2000 m. gamybos, transporto priemonių būsena – išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (LR Įmonių bankroto įstatymo 3 str. 1 p., 4 str. 3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 1 d. ir 2 d., 11 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad sutinka su pateiktu ieškiniu. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 8240,94 EUR.
2017-04-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė atidėti civilinės bylos pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio atsakovui UAB „MEZRE“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2017 m. gegužės 2 d. 11 val., nustatyti atsakovui UAB „MEZRE“ terminą iki 2017 m. balandžio 20 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį ir išsamią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus dėl atsakovo UAB „MEZRE“ ūkinės ir finansinės būklės: kreditorių bei skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir einamųjų finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, dėl galutinio atsiskaitymo su ieškovu ir trečiuoju asmeniu; pasiūlyti šalims sudaryti taikos sutartį arba sutartį dėl mokėjimų išdėstymo arba atsakovui UAB „MEZRE“ galutinai atsiskaityti su ieškovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi ir trečiuoju asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.
Atsakovas UAB „MEZRE“ pateikė išsamią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus dėl atsakovo UAB „MEZRE“ ūkinės ir finansinės būklės ir pažymas, kad su ieškovu ir trečiuoju asmeniu atsiskaitė.
Atsisakytina iškelti bankroto bylą. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įmonės bankroto procesą, siekia ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes formalus Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų nemokumo nustatymo kriterijų taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek gautais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad nepateikti įrodymai apie atsakovo darbuotojų pretenzijas atsakovo įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovo viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taip pat byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas įsiskolinimų valstybės ir Sodros biudžetui neturi. Tai reiškia, kad nėra teisinių pagrindų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto bylos iškėlimui.
Teismas pažymi, jog reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama ne nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos, siekiant užtikrinti lygiavertį savo reikalavimų patenkinimą su kitais skolininko kreditoriais, o atgauti ieškovo įvardintą skolą. Teismas daro išvadą, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso galimam skolininkui pradėjimo, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylą atsakovui. Tai, kad atsakovas šiuo metu atsiskaitė su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, sudaro teisinio pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui. Pažymėtina, kad bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui, nes bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą.
Teismas daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neskolingas, bei atsakovo turimą ir į balansą įrašytą turtą bei realių atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes atsakovo finansinės padėties rodikliai, įvertinant kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų santykį, yra teigiami. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo įmonė aktyviai gina savo interesus teisinėmis priemonėmis, konstatuoja, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių duomenų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. ir Civilinio proceso kodekso 2 str., 3 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „MEZRE“ (j.a.k. 302676165).
Nutartis per 10 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.