Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 8 d., 17.50 val., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdamas kairio posūkio manevrą pradėjo ne nuo kairiojo jo važiavimo krypties eismo juostos krašto, sudarė kliūtį paskui jį važiavusiam automobiliui „Opel Insignia“ ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 20N-77079164-16 M. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 42 Eur bauda. Šį nutarimą M. B. apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimu M. B. skundas buvo tenkintas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 20N-77079164-16 panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį M. B. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad ne M. B. veiksmai tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, kadangi M. D. laiku pradėjus stabdyti automobilį „Opel Insignia“, buvo galima jį sustabdyti iki aiškiai matomos kliūties arba aplenkti jį iš dešinės, ir eismo įvykio nebūtų buvę.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nukentėjusiojo M. D. atstovė Aurita Gintautienė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, jog priimdamas nutarimą Kauno apylinkės teismas kvestionuoja įsiteisėjusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20NT-66363921-16, kuriame konstatuota, jog M. D. nėra padaręs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir bylą jo atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad M. B. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, kas suponuoja šį asmenį nepažeidus Kelių eismo taisyklių ir nenulėmus kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimų. Tačiau 2016 m. liepos 13 d. nutarimu buvo pripažinta, jog M. D. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, o šis nutarimas yra įsiteisėjęs. M. B. minėto nutarimo neskundė, t. y., sutiko su jo išvadomis, jog M. D. nėra kaltas dėl įvykio ir kilusios žalos. Iš įvykio aplinkybių matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės ir du vairuotojai, iš kurių vienas įsiteisėjusiu nutarimu pripažintas nekaltu. Iš teismo nutarimo išeina, jog dėl minėto įvykio nėra kaltas nei vienas vairuotojas, nes abu skirtingais skirtingų subjektų nutarimais pripažinti nepadarę administracinio teisės pažeidimo, tačiau tokia išvada akivaizdžiai nėra teisinga. Teismas nurodo, jog byloje nėra jokio sprendimo dėl 2016 m. liepos 2 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau dėl šio protokolo 2016 m. liepos 13 d. yra priimtas nutarimas ir jis įsiteisėjęs, tačiau teismas jo neišsireikalavo. Teismas bylos nagrinėjimo metu net nekėlė šio klausimo ir nebandė gauti minėto nutarimo.Skunde teigiama, kad teismo išvada, jog M. D. buvo nepakankamai atidus ir važiuodamas tiesiai leistinu greičiu nepraleido nuo dešinio kelio krašto apsisukinėjusio į kairę M. B. vairuojamo automobilio, todėl ir yra kaltas dėl įvykio, yra nepagrįsta. Ši išvada prieštarauja tiek abiejų vairuotojų parodymams, tiek įvykio vietos schemai, tiek pateiktoms nuotraukoms, tiek ekspertizės išvadoms. Teismas konstatuoja, kad negalėjimą sustabdyti „Opel“ automobilį lėmė M. D. neatsargumas ir pavėluotas sprendimas pradėti stabdyti transporto priemonę ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, siekiant apvažiuoti kliūtį kelyje iš kairės. Teismas pripažįsta, kad M. B. automobilis buvo atsiradusi kliūtis kelyje, tačiau kaltė, anot teismo, ne KET nuostatas pažeidžiančio apsisukinėjančio automobilio vairuotojo, o vairuotojo, kuris nepadarė jokių pažeidimų ir nepraleido neleistinai apsisukinėjusio M. B.. Vertinant skundžiamą nutarimą pastebi, jog teismas ignoravo atliktos ekspertizės išvadas, iš jų paimdamas tam tikros informacijos nuotrupas savaip interpretavo įvykusio eismo įvykio eigą. Iš teismo išvadų matyti, jog M. D. kaltas todėl, kad sutrukdė apsisukti neleistinai atliekantį apsisukimo manevrą M. B. vairuojamam automobiliui, kas ir buvo, teismo manymu, įvykio priežastimi. Tačiau iš ekspertizės išvadų neabejotinai nustatyta, jog apsisukimo manevras buvo atliekamas nuo dešinio kelio krašto, kas suponuoja apsisukančiojo automobilio vairuotojui pareigą nesudaryti kliūties.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas su apeliacinio skundo argumentais sutinka ir prašo jį tenkinti – Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. D. atstovė Aurita Gintautienė nesutinka su M. B., kuris buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimu, ginčija įrodymų vertinimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau-ANK) nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. B. nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir nepagrįstai nutraukė M. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punkte nustatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ne M. B. veiksmai tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, kadangi M. D. laiku pradėjus stabdyti automobilį „Opel Insignia“, buvo galima jį sustabdyti iki aiškiai matomos kliūties arba aplenkti jį iš dešinės, ir eismo įvykio nebūtų buvę. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka, nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas, dėl kurio apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2016 m. liepos 13 d. nutarimu buvo pripažinta, jog M. D. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, o šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Konstatuojama, kad ši aplinkybė nepaneigta.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-1569(16) išvadoje konstatuota, kad automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ vairuotojo M. B. veiksmai – kairiojo posūkio manevrą pradėjo ne nuo kairiojo važiavimo krypties eismo juostos krašto, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė kliūtį paskui jį važiavusio automobilio „Opel Insignia“ judėjimui – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertė teigė, kad kairiojo posūkio manevras buvo atliekamas nuo dešiniojo kelkraščio. Nors ekspertizės išvadoje nurodoma, kad iš objektyvių duomenų negalima nustatyti tikslios padėties, iš kurios automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ pradėjo judėti kairiojo posūkio kreivė, tačiau išvada, jog automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ judėjimo kairiojo posūkio kreive manevrą pradėjo nuo linijos, skiriančios priešingos krypties eismo srautus, būdamas ne mažesniu nei 3,65 m atstumu, vietoje, kur priešingos krypties eismo srautus skiria brūkšninė kelio ženklinimo linija, buvo padaryta remiantis automobilių judėjimo iki susidūrimo trajektorijomis. Todėl apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, esantys byloje, yra nepagrįsta, priešingai – byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų šią ekspertizės išvados dalį. Apylinkės teismas nurodo, kad tyrimo metu eismo įvykiams ir jų eigai atkurti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių susidūrimas buvo modeliuojamas kompiuterio programa, remiantis tikėtinais, bet konkrečiai nepagrįstais duomenimis. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad atliekant ekspertizę buvo vadovaujamasi tiek M. B., tiek M. D. parodymais, taip pat eismo įvykio nuotraukomis, transporto priemonių sugadinimo pobūdžiu ir lokalizacija. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o asmens kaltė konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą kaip vienas iš įrodymų. Tačiau nagrinėjamuoju atveju teismas neturi pagrindo abejoti kategoriška ekspertizės akto išvados dalimi dėl automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ judėjimo kairiojo posūkio kreive manevro pradžios, kuri buvo ne mažesnė nei 3,65 m iki priešingos krypties eismo srautus skiriančios brūkšninės kelio ženklinimo linijos, o tai leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog M. B., atlikdamas kairio posūkio manevrą, jį pradėjo ne nuo kairiojo važiavimo krypties eismo juostos krašto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą, kas savaime nulėmė ir Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų pažeidimus. Konstatavus šią faktinę aplinkybę, apylinkės teismo išvada, jog automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. D. objektyviai galėjo aplenkti automobilį „Mercedes-Benz“ iš dešinės pusės ir eismo įvykio nebūtų buvę, yra nepagrįsta, kadangi eismo juostos plotis eismo įvykio vietoje yra 6,90 m, atstumas tarp automobilio „Mercedes-Benz“ ir eismo srautus skiriančios brūkšninės kelio ženklinimo linijos – ne mažesnis nei 3,65 m., automobilio „Mercedes-Benz“ plotis – 1,99 m, taigi automobilio „Opel Insignia“ vairuotojui dešiniajame eismo juostos krašte pravažiuoti likusių ne daugiau nei 1,26 m nepakaktų, kadangi automobilio „Opel Insignia“ plotis yra 1,86 m.Apylinkės teismo vertinimu, automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. D. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, todėl matydamas priekyje (mažiausiai 30-40 metrų atstumu) automobilio „Mercedes Benz“ įjungtą kairiojo posūkio signalą bei atliekantį posūkio manevrą, laiku nesulėtino greičio pakankamai, kad būtų užtikrinta galimybė laiku sustabdyti jo vairuojamąją transporto priemonę, kai tokia galimybė objektyviai buvo. Tačiau tokia teismo išvada dėl šio techninio pobūdžio klausimo taip pat paneigta ekspertizės išvadoje, kurioje nurodoma, kad atlikti skaičiavimai įgalina teigti, jog automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. D., važiuodamas 50 km/h greičiu (ši aplinkybė buvo nurodyta nukentėjusiojo M. D. ir bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu nebuvo paneigta) ir stabdydamas automobilį kliūties susidarymo momentu neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Mercedes - Benz Sprinter“, nes šiam automobiliui pradėjus posūkio manevrą į kairę, automobilis „Opel Insignia“ iki susidūrimo vietos buvo 28,2 m atstumu, o sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje yra 32 m. Taigi, M. D. neturėjo objektyvios galimybės sulėtinti transporto priemonės judėjimo greičio tiek, kad būtų galima išvengti eismo įvykio kilimo. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl jis privalo atsakyti už padarytus pažeidimus. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. B. 2016 m. birželio 8 d., 17.50 val., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdamas kairio posūkio manevrą pradėjo ne nuo kairiojo jo važiavimo krypties eismo juostos krašto, sukdamas į kairę sudarė kliūtį paskui jį važiavusiam automobiliui „Opel Insignia“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktus. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 20N-77079164-16 M. B. pagrįstai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai šį nutarimą panaikino ir patenkino M. B. skundą. Todėl teismo nutarimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau-ANKPĮĮTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B., skundu kreipdamasis į apylinkės teismą, konkrečiai nenurodė prašymo perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į skundo turinį (skunde prašoma bylą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio turto sugadinimą, nutraukti), sprendžia, kad tokio pobūdžio skundo motyvai sudaro pagrindą, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti M. B. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi už padarytą veiką ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.Perkvalifikavus M. B. veiksmus pagal naująjį ANK, jam iš naujo skirtina ir administracinė nuobauda. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą. Skiriant nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad M. B. anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis tik už nešiurkščius KET pažeidimus, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti M. B. paskiriant minimalią ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas nutarimu nepagrįstai M. B. atžvilgiu nutraukė administracinę teiseną, todėl nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinis skundas tenkinamas – Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas keičiamas, perkvalifikuojant M. B. padarytą teisės pažeidimą ir paskiriant jam nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimą, kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį M. B. atžvilgiu nutraukta, panaikinti.

M. B. skundą tenkinti iš dalies. Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti: M. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą, kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.