- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- 2A-2041/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00624-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fakto“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fakto“ autocentras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3857-577/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fakto“ autocentro ieškinį Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui bendrai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ARX“ dėl sprendimų viešojo pirkimo konkurse panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Bylos šalių ginčas kilo dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, turinčių reikšmės viešajam pirkimui aplinkybių nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo: panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. vasario 27 d. sprendimą ir 2013 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriais UAB „Fakto“ autocentras buvo pašalintas iš atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ pirmosios viešojo pirkimo dalies (visureigis – 32 vnt.) ir antrosios pirkimo dalies (visureigis – 11 vnt). Nurodo, kad ieškovas dalyvavo atsakovo paskelbtame viešajame pirkime, kuriuo atsakovas, įgyvendinamas Išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ 2011 metų metinės programos projektą, siekė įsigyti automobilius, skirtus teritorinės policijos įstaigų mobiliosioms grupėms ir apylinkės inspektoriams, pateikė atsakovui pasiūlymus. 2013 m. vasario 27 d. perkančiosios organizacijos sprendimu ieškovas buvo pašalintas iš pirkimo dėl tariamo pirkimo sąlygų 5.4.4 punkto pažeidimo, t.y. dėl netinkamos tiekėjo sąžiningumo deklaracijos. Kaip paaiškėjo vėliau, toks sprendimas buvo priimtas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame teigiama, kad Policijos departamento pareigūnai, atsakingi už viešųjų pirkimų organizavimą, siekdami eliminuoti konkurentus, laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. neteisėtai atskleidė UAB „Fakto“ autocentrui informaciją apie pirkimą. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, pateikė pretenziją, tačiau ieškovo 2013 m. kovo 6 d. pretenzija dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš pirkimo, atsakovo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu buvo atmesta. Mano, kad skundžiami perkančiosios organizacijos sprendimai yra nepagrįsti, ieškovo atžvilgiu nėra galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriuose ieškovas ar jo darbuotojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už viešųjų pirkimų pažeidimus; ieškovas nėra pripažintas turėjęs neteisėtų ryšių su atsakovo tarnautojais, kurių galėjo būti paveiktas pirkimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo pateikta sąžiningumo deklaracija yra klaidinanti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebus nustatyta aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo pateikta deklaracijoje informacija yra klaidinanti. Mano, kad priimdamas skundžiamus sprendimus atsakovas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, jie sukelia pagrįstas abejones dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos nešališkumo (VPĮ 16 str. 5 d.), pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimą sudaryti pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad iki sutarties su išrinktu konkurso laimėtoju sudarymo perkančiajai organizacijai buvo pateikti Imuniteto valdybos viršininko tarnybiniai pranešimai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) Policijos departamento pareigūnų, atsakingų už viešųjų pirkimų organizavimą, atžvilgiu bei atsakovo atstovų atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (kurstymas piktnaudžiauti); taip pat buvo nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis, organizuojant ir vykdant 2012 m. spalio 15 d. atvirą konkursą „Automobilių pirkimas“ Policijos departamento pareigūnai, atsakingi už viešųjų pirkimų organizavimą, siekdami eliminuoti konkurentus, laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. neteisėtai atskleidė UAB „Fakto“ autocentrui rengiamų automobilių pirkimų duomenis, derino ir keitė automobilių technines specifikacijas ir charakteristikas taip, kad šios maksimaliai atitiktų UAB „Fakto“ autocentro siūlomus automobilius, dėl ko UAB „Fakto“ autocentras, dalyvaudamas viešojo pirkimo konkurse, galėjo turėti lemiamą pranašumą prieš kitas automobiliais prekiaujančias bendroves. Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis ieškovas iki konkurso paskelbimo disponavo gauta iš Policijos departamento pareigūnų informacija apie planuojamo automobilių pirkimo pirmines technines specifikacijas ir, veikdamas kartu su pareigūnais, galimai pakeitė galutines automobilių pirkimo technines specifikacijas, eliminuodamas iš viešojo pirkimo kitų bendrovių automobilių modelius, žinant, kad kitos automobiliais prekiaujančios bendrovės negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija, nepaisant jau priimto sprendimo apie konkurso laimėtoją, privalėjo peržiūrėti ir iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus. Be to, teismo vertinimu, perkančioji organizacija, esant aukščiau nurodytiems gautiems duomenims, pagrįstai vertino ieškovo pateiktą Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją kaip melagingą ir ieškovo pasiūlymą pagrįstai pripažino neatitikusiu pirkimo dokumentų 5.4.4 punkto reikalavimų ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atmetė bei panaikino savo ankstesnius sprendimus dėl ieškovo pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams ir konkurso laimėtojo nustatymo. Priešingas perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimas, teismo nuomone, neatitiktų VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo principų aiškinimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nurodydamas, kad negali būti tapatinami nusikalstama veika, kurios padarymas yra konstatuojamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, bei tokie veiksmai, kaip, pvz., vieno iš tiekėjų informacijos, neprieinamos kitiems tiekėjams, gavimas, kurie kaip tokie nėra baudžiamojo persekiojimo dalykas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinami kaip sąžiningi bendrųjų teisės principų bei sąžiningos konkurencijos laisvės (Konstitucijos 46 str. 4 d.) aiškinimo prasme. Teismui padarius išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino ieškovo teikto pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentų sąlygoms, bei nenustačius atsakovo veiksmuose, atmetant ieškovo pasiūlymą, kitų įstatymo pažeidimų, ieškovo argumentus dėl VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimo laikė nepagrįstais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Fakto“ autocentras (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują, patenkinant ieškovo ieškinį (b. l. 193-202, t. 2). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Ikiteisminio tyrimo atlikimas nėra laikytinas pagrindu pripažinti, kad apelianto sąžiningumo deklaracijoje pateikiama informacija yra klaidinanti. Apeliantas nėra pripažintas turėjusiu neteisėtų ryšių su atsakovo tarnautojais, kuriais galėjo būti paveiktas pirkimas. Apkaltinamojo nuosprendžio nėra priimta nė vienam apelianto darbuotojui, todėl mano, kad atsakovas, teigdamas, kad apeliantas neatitinka sąžiningumo deklaracijoje nurodytų pareiškimų, pažeidė nekaltumo prezumpciją.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nenurodė jokių skundžiamo sprendimo motyvų, todėl tokie veiksmai kaip vengimas nurodyti tikrąsias ieškovo pašalinimo iš pirkimo priežastis ir 2013 m. kovo 8 d. skundžiamame sprendime nurodytas deklaratyvus pagrindas - esą apeliantas dalyvauja nusikalstamoje veikoje, susijusioje su neteisėtu informacijos apie pirkimą gavimu yra laikytini pažeidžiantys viešuosius pirkimus reglamentuojančias nuostatas.
3. Perkančioji organizacija, pašalindama kokybiškiausias prekes ir mažiausią kainą pasiūliusį dalyvį, elgiasi nesivadovaudama VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais. Nesudarius pirkimo sutarties su apeliantu, buvo įsigyti automobiliai už nepagrįstai didelę kainą tuo pačiu buvo nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas. Apelianto pasiūlymas pirkti 32 vienetus visureigių pirkime už beveik 100 000 Lt mažesnę kainą negu BĮ UAB „ARX“ turėjo būti pripažintas laimėjusiu ir su apeliantu turėjo būti sudaryta pirkimo sutartis.
4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo pasireiškia pateiktoje deklaracijoje neva nurodyti melagingi duomenys. Apelianto deklaracija buvo atmesta dėl neva padaryto vieno iš apelianto darbuotojų pažeidimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apelianto ir jo darbuotojų atžvilgiu nėra konstatuotų faktinių aplinkybių esą jei būtų kalti padarę pažeidimus viešųjų pirkimų srityje.
5. Atsakovas pirkimo dalyje dėl 11 visureigių pirkimo pripažino, kad apeliantas visgi atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl ir nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo sudaryti sutartį su atsakovu.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą (b.l. 212-219, t. 2). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.
1. Apelianto konkursui pateikta 2012 m. lapkričio 27 d. Tiekėjo sąžiningumo deklaracija, kurioje apeliantas deklaruoja, kad nedalyvauja susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus, galimai yra melaginga, kadangi Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas tarnybiniu pranešimu nr. 5-16-PR5-24 informavo apie vyksiantį ikiteisminį tyrimą dėl tokių susitarimų. Ši deklaracija yra sąžiningo konkurso garantija ne tik konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo galimų pretenzijų šiuo pagrindu.
2. Patenkinus ieškinį, būtų padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms, nes viešojo pirkimo metu siekiama įsigyti labai policijai reikalingus automobilius, kurių skubiai neįsigijus, gali būti neįsisavintos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir projektas nebus baigtas. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, gavus apelianto ieškinį, negalėjo sudaryti pirmajai pirkimo daliai pirkimo sutarties su konkurso nugalėtoju BĮ UAB „ARX“ (VPĮ 95 str. 2 d.).
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija nenurodė, dėl kokio priežasties buvo nuspręsta pašalinti tiekėją iš pirkime dalyvaujančių subjektų eilės. Perkančiosios organizacijos atsakyme apeliantui paaiškinta, kad, apsvarsčius 2013 m. vasario 22 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko tarnybinį pranešimą, buvo nuspręsta peržiūrėti pateiktus pasiūlymus ir nustatyta, kad apelianto sąžiningumo deklaracija pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus.
4. Atsakovo sprendimai galėtų būti panaikinti tik jeigu būtų nustatyti esminiai VPĮ pažeidimai. Priešingu atveju atsakovo sprendimų panaikinimas būtų neproporcingas. Mano, kad jeigu būtų nustatyti esminiai VPĮ pažeidimai, teismas turi teisę taikyti alternatyvias sankcijas, nesustabdant viešųjų pirkimų procedūrų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Policijos departamentas, įgyvendindamas Išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ 2011 metinės programos projektą, viešojo pirkimo konkursu „Automobilių pirkimas“ (pirkimo Nr. 128887), siekia įsigyti automobilius, skirtus teritorinės policijos įstaigų mobiliosioms grupėms ir apylinkės inspektoriams už Europos Sąjungos lėšas, kurias įsisavinti būtina iki 2013 m. birželio 30 d. (b. l. 9-10, 11-69). Apelianto pateiktas atsakovui pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas ir jis buvo paskelbtas pirkimo I ir II dalių laimėtoju (b. l. 88-89, 103-104, t. 2). Policijos departamento viešųjų pirkimų komisija, 2013 m. sausio 9 d. posėdžio metu įvertinusi Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko 2013 m. sausio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR5-21 „Dėl siūlymo nutraukti viešojo pirkimo procedūras“, kuriuo buvo informuojama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo, t.y. dėl to, kad UAB „Fakto“ autocentrui sudarytos palankesnės sąlygos laimėti minėtą pirkimą pirmojoje ir antrojoje dalyse, sustabdė pirkimo procedūras (b. l. 107-108, t. 2) ir, pakartotinai įvertinusi pirkimo I ir II objekto dalims tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2013 m. vasario 27 d. posėdžio metu laimėtoju pripažino UAB BĮ „ARX“; UAB „Fakto“ autocentro pasiūlymą pripažino neatitikusiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (5.4.4. p.), vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu apelianto pasiūlymą atmetė; panaikino 2012 m. gruodžio 11 d., 2012 m. gruodžio 18 d. komisijos posėdžiuose priimtus sprendimus dėl UAB „Fakto“ autocentro pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams ir laimėjusių pasiūlymų nustatymo (t. 2, b. l. 120-122). Dėl šio atsakovo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo apelianto pasiūlymas buvo atmestas, apeliantas pateikė pretenziją, kurią atsakovas atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas mano, kad atsakovas, teigdamas, jog apeliantas neatitinka pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje nurodytų pareiškimų, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nes dėl ikiteisminio tyrimo metu pareikštų įtarimų nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio nė vienam apelianto darbuotojui. Tuo tarpu perkančioji organizacija, pašalindama kokybiškiausias prekes ir mažiausią kainą pasiūliusį dalyvį, elgiasi nesivadovaudama VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais.
Apibendrinant faktines aplinkybes bei šalių argumentus matyti, kad ginčo esmė – ar perkančioji organizacija, turėdama duomenų apie galimus tiekėjo (apelianto) išankstinius derinimus su perkančiosios organizacijos pareigūnais dėl atitinkamų pirkimo sąlygų formulavimo, pagrįstai pašalino iš pirkimo tiekėją.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pateikimas kiekvieno viešojo pirkimo atveju yra imperatyvus (VPĮ 24 str. 2 d. 5 p.). Šiuo dokumentu tiekėjas deklaruoja, kad jis nedavė ir neketina duoti komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus; su kokiais ūkio subjektais tiekėjas yra susijęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais, ir patvirtinama, kad jeigu vienas ar keli iš jo nurodytų ūkio subjektų, su kuriais jis yra susijęs, dalyvauja pirkime ir pateikia savarankišką pasiūlymą (pasiūlymus), tiekėjas šiame pirkime veikia nepriklausomai nuo jų ir jie laikytini konkurentais; kad tiekėjas nedalyvauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje nurodytus principus. Tiekėjo sąžiningumo deklaracija siekiama patvirtinti ar išsklaidyti abejones, kad tiekėją ir perkančiąją organizaciją sieja ar siejo bet kokio pobūdžio ryšiai ar santykiai, galintys daryti įtaką nelygiateisiškam visų tiekėjų vertinimui. Ši deklaracija yra sąžiningo konkurso garantija ne tik konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo galimų pretenzijų šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad deklaravimas, kaip toks, nėra absoliuti prielaida išvengti galimų nesąžiningų perkančiosios organizacijos ar tiekėjo veiksmų, tačiau tai yra viena iš viešojo administravimo institucijų veiklos kontrolės bei piktnaudžiavimo prevencijų formų. Tais atvejais, kada tiekėjas pateikia melagingą sąžiningumo deklaraciją, atsisakoma su tokiu tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 18 str. 2 d.). Taigi, vertinant tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pagal lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, darytina išvada, kad šia deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo ir pateikimo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai, o patvirtinimo, kad tiekėjas ir perkančiajai organizacijai neteikė ir neketina ateityje teikti jokio atlygio (pinigų, dovanų, paslaugų ir kt.) už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
Nagrinėjamu atveju Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešųjų pirkimų komisija atmetė apelianto pasiūlymą tuo pagrindu, kad apelianto konkursui pateikta 2012 m. lapkričio 27 d. sąžiningumo deklaracija (parengta pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintas formas), kurioje apeliantas deklaruoja, kad nedalyvauja susitarimuose, pažeidžiančiuose Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus principus, galimai yra melaginga (b. l. 144, t. 2). Tokia išvada padaryta, įvertinus Imuniteto valdybos viršininko tarnybinius pranešimus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo Policijos departamento pareigūnų, atsakingų už viešųjų pirkimų organizavimą, bei apelianto atstovų atžvilgiu, taip pat pateikta informacija, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis, organizuojant ir vykdant 2012 m. spalio 15 d. atvirą konkursą „Automobilių pirkimas“ Policijos departamento pareigūnai, atsakingi už viešųjų pirkimų organizavimą, siekdami eliminuoti konkurentus, laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. neteisėtai atskleidė apeliantui rengiamų automobilių pirkimų duomenis, derino ir keitė automobilių technines specifikacijas ir charakteristikas taip, kad šios maksimaliai atitiktų apelianto siūlomus automobilius, dėl ko šis galėjo turėti lemiamą pranašumą prieš kitas automobiliais prekiaujančias bendroves (b. l. 116, t. 2).
Apeliantas tvirtindamas, kad šis atsakovo skundžiamas sprendimas yra pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, remiasi baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės fundamentaliaisiais principais. Sutiktina, kad apelianto pateiktos Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos vertinimas vykdomo viešojo pirkimo konkurso procese negali būti laikomas duomenimis, leidžiančiais spręsti apie atsakovo veiksmų neteisėtumą ar jų vertinimą baudžiamosios teisės prasme. Ikiteisminio tyrimo metu asmenų, kuriems pareikšti įtarimai, veiksmai tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Tuo tarpu to paties asmens veiksmai civilinėje byloje gali būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl atsakovo vykdomo viešojo konkurso sprendimų teisėtumo. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi VPĮ reikalavimais užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Šiuo atveju atsakovui pateikti duomenys apie galimą informacijos organizuojamame viešajame konkurse atskleidimą, sąlygų derinimą su apeliantu vertintini atsakovo priimtų sprendimų pagrįstumo VPĮ įstatymo nuostatų kontekste. Todėl vertinamas yra ne ikiteisminio tyrimo metu tiriamos baudžiamosios bylos dalykas, o atsakovui Imuniteto valdybos viršininko tarnybiniame pranešime pateikta informacija apie galimą vieno iš pirkimo dalyvių bendradarbiavimą su pareigūnais, atsakingais už viešųjų pirkimų organizavimą. Tokiu atveju, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, skaidrumo principo turinio kontekste reikšmingas ir taikytinas nepagrįsto konkurencinio pranašumo galimybės vertinimo kriterijus, kuris įpareigoja išsiaiškinti, ar vienam tiekėjui galimai nebuvo suteikta daugiau teisių nei kitiems.
VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų perkančioji organizacija privalo laikytis visų pirkimo procedūrų metu, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė Viešųjų pirkimų įstatymo – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-498/2012).
Vadovaujantis lygiateisiškumo principu vertinant tiekėjų paraiškas / pasiūlymus, tiekėjams turi būti suteiktos vienodos galimybės pateikti savo pasiūlymus, taip užtikrinant efektyvią jų konkurenciją. Lygiateisiškumo principas apima pareigą elgtis skaidriai. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė. Šie VPĮ įtvirtinti pamatiniai viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo principai, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių neabejotinai suteikė pakankamą pagrindą atsakovo viešųjų pirkimų komisijai spręsti apie vieno iš dalyvių galimai įgytą pranašumą kitų konkurse dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Gauti duomenys sudarė pakankamą pagrindą atsakovui suabejoti apelianto sąžiningumu, peržiūrėti pateiktus pasiūlymus ir juos įvertinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste taip, kad visiems konkurse dalyvaujantiems asmenims būtų užtikrintos vienodos ir lygios sąlygos rungtis nepažeidžiant organizuojamo viešojo pirkimo skaidrumo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent priešingas perkančiosios organizacijos elgesys - esant tokiems duomenims, jų ignoravimas tik vadovaujantis baudžiamosios doktrinos pagrindu – leistų manyti esant skaidrumo stoką, taigi, ir šio principo pažeidimą. Šiame kontekste pastebėtina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą, dėl ko perkančiosios organizacijos kitokie veiksmai (pirkimo sutarties sudarymas su apeliantu) galimai lemtų jų pripažinimą neteisėtais. Iš dalies galima būtų sutikti su apeliantu tuo aspektu, kad, vėliau nepasitvirtinus atsakovo gautai informacijai apie galimus nesąžiningus apelianto veiksmus, apeliantas dėl jos rezultate priimtų sprendimų bus patyręs finansinių praradimų, tačiau tai negali būti pateisinama priežastimi perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti pirkimo skaidrumą eliminavimą ar sumenkinimą. Viešojo pirkimo procedūros yra glaudžiai susijusios su viešuoju interesu ir itin jautrios bei reikšmingos šio intereso apsaugos garantijos aspektu. Be to, kaip jau buvo minėta, šis viešo pirkimo konkursas finansuojamas Europos sąjungos lėšomis, kurių įsisavinimui yra nustatyti itin griežti terminai. Todėl viešųjų pirkimo komisija, užtikrindama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą, privalo pašalinti bet kokias abejones, o juo labiau, pagrįstas kitų valstybės institucijų suteikta oficialia informacija, dėl šių principų pažeidimo, sietino su galimais susitarimais siekiant apeliantui sudaryti palankesnes sąlygas laimėti.
Taigi, atsakovas jam pateiktą informaciją apie pradėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su jo organizuojamu viešuoju pirkimu, vertino VPĮ nuostatų kontekste, kurie reglamentuoja viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką, o ne baudžiamąja prasme, kurioje visiškai kitokia kaltės įrodinėjimo tvarka ir galioja asmens nekaltumo prezumpcija. Neabejotina, kad skaidrumo principas viešuose pirkimuose tiek iš perkančiosios organizacijos, tiek iš tiekėjo iš esmės reikalauja laikytis bendrojo sąžiningumo, kurio visų aspektų išvardinti teisės aktuose ar deklaracijose realiai neįmanoma.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija, esant aukščiau minėtoms faktinėms aplinkybėms, turėjo pagrindą panaikinti savo ankstesnius sprendimus dėl apelianto pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams ir konkurso laimėtojo nustatymo. Priešingas perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimas, sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuomone, neatitiktų VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatuose įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo principų aiškinimo.
Apelianto teigimu, perkančioji organizacija, pašalindama kokybiškiausias ir mažiausią kainą pasiūliusį dalyvį, elgiasi nesivadovaudama VPĮ įtvirtintais principais. Taigi, apeliantas mano, kad atsakovas turėjo suteikti prioritetą jo pateiktam kaip mažiausią kainą pasiūliusiam pasiūlymui. Pažymėtina, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, tai yra šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus bei kitus VPĮ įsakmius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Todėl šis (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos) tiekėjų vertinimo kriterijus turi nepažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principų, kurie yra perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo kontrolės ir pagrįstumo vertinimo matas bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslų pasiekimo garantas. Nagrinėjamu atveju, pripažinus apelianto pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentų, siekiant užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo konkurso skaidrumą ir jame dalyvaujančių tiekėjų lygiateisiškumą, nėra pagrindo išvadai dėl VPĮ įtvirtintų kitų viešųjų pirkimų principų (tokių kaip racionalus lėšų panaudojimas) pažeidimo.
Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiama ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.