Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2013 m. gegužės 17 d. 14.40 val. Mažeikių r. Židikų k. Lūšės g.4. vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr.CCG 352, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,883 promilės, tuo jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

V. Č. teismo posėdžio metu prisipažino vairavęs neblaivus, važiavęs į vaistinę, nuoširdžiai gailėjosi, prašė neatimti teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

V. Č. kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta: 2013 m. gegužės 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.R 025108, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; asmens blaivumo testo lapu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto transporto priemonės vairavimo; pažyma apie baustumą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

V. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą bei tai, jog teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda arba administracinis areštas nuo dešimt iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į V. Č. asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina bauda, kurios dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (LR ATPK 27, 30² straipsniai). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog yra dvi V. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis turi tik 30 procentų darbingumo, todėl teismas sprendžia, jog V. Č. skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei sankcijoje numatytam terminui (ATPK 27, 30¹ , 30² straipsniai).

Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Č. pripažinti padarius LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

V. Č. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti V. Č., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.