Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-24, apie 19 val. 30 min., bendrabučio tipo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kambarių bloko koridoriuje R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju A. Š. metu, dūrė peiliu nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartu į įvairias kūno vietas ir padarė dešinės plaštakos paviršinį pjautinį sužalojimą ir minkštųjų audinių paviršinį nupjovimą-defektą bei poodinę kraujosruvą apie jį, durtinį-pjautinį kairio dilbio sužalojimą ir durtinį-pjautinį pilvo sienos kiaurinį sužalojimą ir diafragmos ir kepenų kairės skilties dalinį pažeidimą, kiaurinį aortos pilvinės dalies sužalojimą, kraujosruvą tarpuplautyje ir kraujo prasiveržimą į kairę pleuros ertmę. Nuo durtinio-pjautinio kiaurinio pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimo, pasireiškusio ūmiu nukraujavimu į vidaus ertmes ir išorę, A. Š. 2013-08-24 21 val. 30 min. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Be to, R. G. buvo kaltinamas tuo, kad grasino G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą:

2013-10-14, apie 14 val., bendrabučio tipo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju G. S. metu, stovėdamas priešais G. S. ir laikydamas rankoje į jį nukreiptą peilį, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti G. S. jam sakydamas: „aš tau padarysiu“. Dėl R. G. rankoje laikomo ir į jį nukreipto peilio R. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu nužudęs A. Š. prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d. ryte susipyko su R. K.. Tada jis išėjo pas draugą. Grįžęs namo iš R. K. sužinojo, kad kaimynas gruzinas A. Š. subadė jų buto duris. Po kiek laiko atvažiavo iš pirmojo policijos komisariato pareigūnas paklausti, ar A.K. rašys pareiškimą. A.K. pasakė, kad rašys pareiškimą, todėl ją išsivežė į nuovadą. Grįžus R. K. iš nuovados ji davė jam pinigų cigaretėms ir alui nupirkti. Jis eidamas į parduotuvę sutiko A. Š.. Pagalvojo, kad A. Š. norės muštis, todėl pinigus padėjo ant žemės. A. Š. paėmė padėtus ant žemės dešimt litų. A. Š. nubėgo pas savo draugus. O jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį alaus ir grįžo namo. Grįžęs namo viską papasakojo R. K.. Po kiek laiko grįžo A. Š.. A.K. išbėgo į jų bloko koridoriuką ir pradėjo aiškintis su A. Š.. Matė, kaip A. Š. kumščiu trenkė R. K. į skruostą. Tada jis išbėgęs išstūmė A. Š. į bendrą koridorių. Praėjus dešimčiai ar penkiolikai minučių, gal mažiau, A. Š. įbėgo į jų kambarį. Kambaryje prie pat durų sėdėjo dukra, kuri žaidė su šuniuku. A.K. sėdėjo netoli šaldytuvo. A. Š. įbėgęs, nieko nesakęs, pradėjo purkšti dujas R. K., V. A., po to jam. Tada jis atsistojo, kas papuolė po ranka, tą ir paėmė, o tai buvo peilis. Peilis buvo ant spintelės. Jis nežiūrėjo, nematė, kur dūrė, nes jam į akis buvo pripurkšta dujų. Dūrė į A. Š. Neatsimena, kiek kartų peiliu dūrė A. Š. Girdėjo, kad dukra šaukė ne savo balsu. Paskui kažkas A. Š. padėjo išeiti į koridoriuką. Jis atsisėdo ant lovos ir sėdėjo, pasakė, kad nebėgs. Sėdėjo ir laukė, kol atvyks pareigūnai. A.K. sakė, kad išėjusi ant laiptų sutiko medikus. Paskui atvyko pareigūnas ir jį išsivežė. Jis turėjo pasislėpęs pusę butelio degtinės, jeigu draugai ateitų. Tada, kai A. Š. išsivežė, visi kaimynai šaukė ir jis suprato, kad rimtai sužeidė žmogų. Dėl streso jam kojos ir rankos drebėjo, todėl jis tada išgėrė pusę butelio degtinės. A.K. su dukra išvažiavo į ligoninę. A.K. norėjo išvalyti kambarį, kraują, jis pasakė, kad nieko neliestų, paliktų viską taip, kaip yra, kad pareigūnai užfiksuotų, kaip viskas vyko. Tiksliai neatsimena, ar po to A.K. jam sakė, kad jos ranka buvo sužalota, kai ji bandė atimti peilį. Po įvykio A.K. išvažiavo su vaiku į ligoninę. Vėliau A.K. parodė, kad jos pirštas supjaustytas. Nurodo, kad viso tyrimo metu jis sąžiningai davė parodymus, netrukdė tyrimui. Gailisi, kad taip įvyko.

Be to, kaltinamasis paaiškino, kad dėl 2013-10-14 d. įvykio, jog grasino G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kaltu neprisipažįsta. Nurodo, kad tą dieną R. K. rakinant jų buto duris nulūžo raktas. Rakto dalis liko spynoje. A. G. pasakė, kad atidarys duris, jeigu A.K. nupirks alaus. Tada A.K. nupirko butelį alaus. A. G. bandė atidaryti duris, tačiau neatidarė. Toliau jie sėdėjo pas L. P. ir jis virė sriubą. Staiga į kambarį įbėgo Ramunės bendradarbis. Jis puolė ant R. K. dėl vieno šimto litų. Ten buvo žodinis konfliktas ir jis išėjo. Paskui G. S. atidarė L. P. duris, pradėjo šaukti ant jų visų, tada jis G. S. pasiuntė „ant trijų raidžių“ ir užtrenkė duris. A.K. paėmė jį už bliuzono ir patraukė į kambarį. A.K. jį patraukė todėl, kad tarp jų nebūtų jokių konfliktų, kad nesipyktų su tuo G. S. Jis peilio neturėjo. Paskui išėjo į parduotuvę ir prie parduotuvės buvo pareigūno sulaikytas.

Be to, nurodė, kad G. S. buvo kaimynas. Skrodeniai būdavo mėgėjai kištis į kitų žmonių gyvenimą. 2011 m., kai jis buvo jūroje, tai tarp R. K. ir Skrodenių buvo konfliktas. G. S. buvo R. K. nosį sulaužęs. Apie visa tai rodė per TV laidą „(duomenys neskelbtini)“. Galbūt jie už tai keršijo. A.K. buvo parašiusi pareiškimą ant G. S., bet paskui atsiėmė pareiškimą. Jie žodžiais konfliktuodavo su G. S., bet su juo nesimušdavo.

Nukentėjusysis G. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena tame pačiame bendrabutyje, tame pačiame aukšte su R. G.. 2013-10-14 d. ryte R. G. nematė. Su R. G. sugyventine R. K. apie 13–14 val. parūkė virtuvėje. Dar buvo vienas iš matymo žinomas vyras, dabar jis yra užsienyje, pavardės jo nebeatsimena. Tas vyras ir A.K. kažko susipyko. Jis parūkęs su V. Ž. nuėjo į savo butą. A.K. nuėjo pas L. P., kuri gyvena priešais. Jis nežinojo, kad pas L. P. yra R. G.. Po to V. Ž. nuėjo pas L. P.. Ten jis kažko susiginčijo su R. G.. Tada jis V. Ž. iš L. P. kambario išvarė, pasakydamas, kad nesikištų, nes ten jie visi girti. Už kokių 10–15 min. jie vėl ėjo parūkyti. Kai jis išėjo iš savo kambario, atsidarė priešais durys ir išėjo R. G., rankoje laikydamas peilį. R. G. buvo nuo jo maždaug už poros metrų ir jam kažkaip rusiškai pasakė, ar tai „zarežu“, tiksliai dabar negali pasakyti. A.K. griebė R. G. už „čiuprinos“, įsitempė atgal į kambarį ir užsirakino. Viskas buvo labai staigiai. Po to jis nuėjo į virtuvę parūkyti. Jis pajuto stresą, nes žinojo, kad R. G. yra nudūręs A. Š.. Nežino, kodėl R. G. jam grasino. Nesupranta, nes jis su R. G. nesipyko. Galvoja, kad R. G. supainiojo jį su V. Ž. ir norėjo pulti. Anksčiau R. G. jam nebuvo grasinęs. Tą dieną ir prieš tai jie nebuvo susipykę. Daug metų R. G. pažįsta. Nieko blogo negali pasakyti, kai išgėręs, jis gali ką nors žodžiais pašnekėti, bet kad ką nors pultų, tai ne.

Be to, parodė, kad 2013-08-24 jis nematė, kaip buvo įdurta A. Š., tačiau netrukus prieš tai matė A. Š. bendroje virtuvėje, o vėliau kilo triukšmas ir jis koridoriuje pamatė A. Š., kuris bendrame koridoriuje jau gulėjo pagal sieną nukritęs prie durų. A. Š. dar norėjo jam kažką pasakyti. Subėgo vyrai, skambino į greitąją. Atvažiavo viena, paskui kita greitoji, vyrai paėmė A. Š. ir išnešė. Buvo pripurkšta dujų. Kaip viskas įvyko, jis nežino, nematė. Dujos buvo stiprios, reikėjo atidaryti langus. Anksčiau tarp R. G. ir A. Š. būdavo konfliktų, vienas kitą pasiųsdavo „ant trijų raidžių“. Būdavo visko, vienas žodį pasako, kitas pasako, bet muštynių nebūdavo.

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paprašė paskelbti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paskelbus juos patvirtino, kad 2013-08-24 20.08 val. gavo pranešimą, jog vyras su peiliu puola ant kaimynų. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko M. G. ir A. S., kurios paaiškino, kad gruzinų tautybės vyras pats sau peiliu dūrė į pilvą ir jį išvežė greitoji medicinos pagalba. Taip pat jos paaiškino, kad gruzinų tautybės vyras moteriai peiliu perpjovė dešinės rankos pirštus. Aiškinantis aplinkybes vienas vyras pats prisipažino, kad dūrė peiliu gruzinų tautybės vyrui į pilvą tris kartus. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 1-ąjį PK. Taikos pr. 40–24A kambaryje ant staliuko buvo rastas peilis. Ant peilio geležies matėsi nežymios rausvos dėmės, panašios į kraują.

Be to, parodė, kad kaltinamasis iš pradžių sakė, kad pats A. Š. susižalojo, o paskui prisipažino, kad būtent jis dūrė peiliu. Neatsimena, ar kaltinamasis vizualiai atrodė blaivus, ar ne. Atvykus dujų kvapo nesijautė, sužalotas žmogus jau buvo išvežtas. Matėsi, kad kaltinamasis buvo susinervinęs, jo rankos drebėjo, kalba buvo nerišli, žmogus labai išgyveno.

Liudytoja A.K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad penkerius metus gyvena su R. G., turi bendrą vaiką. 2013-08-24 iš ryto susipyko su R. G.. R. G. išėjo iš namų. Ji su V. A., kuris buvo iš vakaro atvažiavęs ir pas juos pasiliko miegoti, gėrė kavą. A. Š. pradėjo klausytis muzikos visu garsu, net sienos pradėjo virpėti. Ji nuėjo prie durų ir pasakė, kad pritildytų muziką, beldė A. Š. į duris, bet jis durų neatidarė, dar pagarsino. Ji įėjo į kambarį, o jos duktė A. V. tuo metu pavalgiusi išėjo išsiplauti lėkštes. Staiga duktė įbėgo į kambarį, pasakė, kad A. Š. išbėgo su peiliu. Duktė užrakino duris, A. Š. pradėjo belsti į duris. Vėliau pamatė, kad yra subadytos durys, todėl nubėgo pas kaimynę į 5-tą aukštą, paprašė, kad iškviestų policiją. Policija atvažiavo, nufotografavo duris ir ji išvažiavo į policiją, kur parašė pareiškimą. Buvo susinervinusi, todėl iš dukros pasiskolino 10 Lt, kad R. G. parneštų alaus ir cigarečių. R. G. išėjo parnešti alaus. Grįžo, bet tik su alumi, cigarečių neparnešė. Sakė, kad A. Š. kvietė jį muštynių, jis pasidėjo ant žemės pinigus, o A. Š. juos pasiėmė ir nuėjo. Vėliau, buvo apie 15 val., per praviras duris pamatė, kad parėjo A. Š.. Ji išėjo į koridorių ir pasakė A. Š., kad atiduotų 10 Lt, kuriuos paėmė iš vaiko. Jis pasakė, kad paėmė ne iš vaiko, o iš R. G.. Ji sakė atiduoti, tačiau A. Š. su šypsena pradėjo jai špygas kaišioti ir trenkė į barzdą su kumščiu. R. G. tai pamatė, tada išbėgo į koridorių, pasakė: „ko daužai mano žmoną, kiekviena šiukšlė čia pradės, mano žmoną daužyti“. R. G. su A. Š. susistumdė. Ji buvo koridoriuje, tačiau į jų tarpą nelindo. Paskui R. G. pasakė: „mamyt, bėgam į kambarį A. Š. dujas traukia iš kišenės“. Ji pirma įbėgo, užkliuvo už vaiko lovos, nebegalėjo pajudėti. Iš paskos iš karto įbėgo A. Š., o po jo R. G. atbėgo. A. Š. pradėjo kambary dujas purkšti. Jos dukrai privarė dujų. Ji atsisėdo prie šaldytuvo ant kėdės. A. Š. ir R. G. pradėjo grumtis. Dukra pradėjo cypti. Ant stalo buvo peilis. R. G. buvo įsinervinęs dėl dukters, jis jas užstojo, norėjo išginti A. Š., bet A. Š. iš kambario nėjo. Tada R. G. pasiėmė peilį, ji norėjo peilį atimti, todėl įsipjovė į pirštus. Pradėjo bėgti kraujas, tada ji jau nieko nebedarė. Tuo metu kambary, prie šaldytuvo, R. G. ir įdūrė A. Š. peiliu. Patikslinus klausimą liudytoja A.K. nurodė, kad nepastebėjo momento, kada R. G. peiliu įdūrė A. Š..

2013 m. spalio mėn. įvykio dieną sėdėjo pas kaimynę L. P. ir gėrė alų. Pas kaimynę R. Ž., kuri gyvena 28 bute, atėjo draugas. R. Ž. draugui pasiskundė, kad ji neatiduoda skolos. Pas L. P. atėjo R. Ž. draugas ir pradėjo visokiais žodžiais keikti R. G.. R. G. pasakė, kad jis išeitų iš kambario, kad nenori jo klausytis. R. G. pradėjo karščiuotis. O tas sakė: „tu vis tiek atsisėsi“, nes žinojo, kad yra procesas dėl pirmos bylos A. Š. nužudymo. R. G. buvo išgėręs, jis tik su peiliu išėjo į koridorių, nieko nepuolė. Ji pasigriebė R. G. už nugaros, pasakė: „mauk į kambarį“, ir tuo viskas ir baigėsi.

L. V. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena įvykį, kai 2014-08-24 jis atėjo į svečius pas A.K.. Atsinešė alaus, išgėrinėjo. Išgėrinėjant, atėjo kaimynas A. Š.. R. G. susipyko su A. Š. dėl to, kad jis negrąžina 10 litų. R. G. su A. Š. susipyko koridoriuke tarp kambarių. Po kiek laiko A. Š. įbėgo į jų kambarį. Įbėgo pasiėmęs dujų balionėlį, pradėjo purkšti dujas, jam pataikė pirmam. Paskui kitiems purškė dujas. Jis buvo išgėręs, akyse ir taip mirgėjo, dar dujų pripurškė, tačiau spėjo pamatyti, kad R. G. paėmė peilį. Prie slenksčio matė judesius. Jis pagalvojo, kad R. G. tik gąsdina A. Š.

Paskelbus liudytojo V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis matė, kaip R. G. laikydamas peilį dešinėje rankoje sudavė A. Š. ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip keturis smūgius peiliu. A. Š. iš savo vietos nematė, nes jis buvo koridoriuko viduje, tačiau aiškiai girdėjo, kaip smūgių metu R. G. šaukė: „suka, čiurka“, o A. Š. šaukė iš skausmo. A.K. tuo metu stovėjo už R. G. nugaros ir bandė atimti iš jo peilį. Matyt, tuo metu jinai įsipjovė sau rankos pirštus, šito nematė, jinai paskui pati parodė.

Liudytojas V. A. nurodė, kad parodymus tvirtina nevisiškai. Šimtu procentu negali patvirtinti, nes buvo išgėręs ir jam į akis buvo pripurkšta dujų. Maždaug taip viskas buvo, kaip pasakojo. Jis nematė, kad R. G. sudavė du ir ne daugiau kaip keturis smūgius A. Š.. Jis tik matė judesius iš nugaros. Negalvojo, kad viskas taip gali būti. Nematė, kad R. G. peiliu durtų A. Š., matė tik judesius iš nugaros. Smūgiavimo peiliu judesius. Jam pasirodė, kad matė smūgius su peiliu. Suprato, kad A.K. bandė atimti peilį iš R. G., jie stumdėsi tarpusavyje.

Atsimena, kai buvo atliekamas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, jis parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes. R. G. suduotus smūgius matė.

Liudytoja A. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-24 vakare jai telefonu paskambino G. S. Jie gyvename namo 4-ame aukšte, ji tuo metu buvo 3-iame aukšte. Išgirdo triukšmą per telefoną, paklausė, kas vyksta. G. S. pasakė, kad sėdi bendroje virtuvėje, kad A.K. riejasi su A. Š.. Triukšmas per telefoną buvo labai aiškus. Ji parbėgo į viršų. G. S. sėdėjo bendroje virtuvėje. Išbėgo žiūrėti, kas R. K. kambaryje vyksta. Sutiko A. V. bendrame koridoriuje. Ji šaukė, kad mama su gruzinu A. Š. barasi. Matė, kad A.K. ir A. Š. šūkavo, keikėsi. Daugiausia girdėjo R. K. balsą. Dujos pradėjo akis graužti, apsisukusi išbėgo skambinti pagalbos. Pagalbos kvietė dar nežinodama, kas nutiks, tik dėl triukšmo. Tikėjosi muštynių, kad gali vienas kitą sudaužyti. Paskui išėjo į laiptinę, į apačią pasitikti policijos. Su savimi į lauką dar pasiėmė A. V., nes koridorius buvo pilnas dujų, graužė akis, vaikas ašarojo. Atvažiavo policija, paaiškino, kas vyksta, užlipo į viršų su pareigūnais. R. G. sėdėjo kambaryje. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad R. G. rūkydamas virtuvėje iš karto po įvykio nurodė, kad jis peiliu nudūrė A. Š..

Be to, nurodė, kad jos sutuoktinis G. S. jai pasakojo apie įvykį 2013-10-14, kai jis iš savo kambario ėjo parūkyti su vaikinu, kurio ji nepažįsta. Sakė, kad iš L. P. kambario išėjo R. G.. G. S. sakė, kad atsisuko ir pamatė, jog R. G., eidamas jam iš paskos, už nugaros pasiėmęs laikė peilį. Sakė kažkaip rusiškai, kad papjaus ar užmuš.

L. M. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-24 vakare su sutuoktiniu buvo pas A. Buvo nuėję į bendrą virtuvę ir ten matė, kad R. G. ir A.K. buvo labai išgėrę. A.K. pradėjo pasakoti, kad dienos metu A. Š. peiliu subadė jai duris. Ji buvo ją nusivedusi tų durų pažiūrėti. Durys buvo peiliu subadytos. Grįžo pas A. S. į kambarį ir išėjo į 3-ią aukštą, pas A. Apie 19.30 val. pro balkono langą matė, kad A. Š. išėjo į parduotuvę. Prieš 20 val. jis grįžo. Besėdint paskambino G. S. A., kad vyksta kažkoks konfliktas. A. išbėgo, o ji iš paskos atbėgo. Tenai matė, kad A. Š. stovėjo prie savo durų, kur nuomojasi kambarį. Nuo jo apie 40 cm atstumu stovėjo A.K. su peiliu kairėje rankoje ir šaukė. A. Š. dar buvo gyvas, purškė dujas. Ji iš jo paėmė tą dujų balionėlį, kad nebepūstų dujų, nes ten visas koridorius buvo pilnas dujų. Tai vyko prie R. K. ir A. Š. bloko durų. A. Š. stovėjo prie savo durų, o A.K. šalia su peiliu kairėje rankoje. Ji buvo labai pasimetusi, šaukė, kad A. Š. pats sau dūrė. R. K. paskui kvietė greitąją, nes jos pirštai buvo supjaustyti, kraujavo. A.K. šaukė: „durnelis, jis pats sau dūrė“. Tie žodžiai jai užsifiksavo būnant šoko būsenos, todėl ji irgi šaukė, kad A. Š. pats sau dūrė. Ji atėmė iš jo dujų balionėlį, A. Š. dar norėjo kažką pasakyti, įsikibo į ją, o ji A. Š. išvedė į bendrą koridorių ir paguldė ant žemės, nes jo neišlaikė. Tada atbėgo jos sutuoktinis V. G., G. B., o ji nubėgo iškviesti greitosios. Gal 20.05 val. kvietė greitąją. Paskui A. Š. išnešė į lauką. Suprato, kad Š. perdurtas tuo momentu, kai nešė jį į greitąją, marškinėliai jo pasikėlė, matėsi labai didelis pjūvis. R. G. tuo tarpu ji niekur nematė. Paties įvykio ji nematė, tik matė, kad A. Š. dar buvo gyvas. Negali pasakyti, kas A. Š. sužalojo. Matė A.K. su peiliu rankoje. Su A. Š. nebendravo, bet jis buvo paslaugus, geras, labai tvarkingas. Niekada su juo konfliktų neturėjo.

Liudytojas V. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-24 vakare buvo pas Gražiną ir V. B.. Kažkuriuo metu įbėgo G. B. į kambarį ir pasakė, kad paleistos dujos ketvirtame aukšte. Pagalvojo, kad paleistos bendros dujos. Nubėgo į viršų, koridoriuje gulėjo žmogus. Tai buvo A. Š.. Buvo pilna dujų. Suprato, kad dujos iš balionėlio. Norėjo atidaryti langą, bet nėjo, nes jis buvo užkaltas. Kažkas iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji, bet vidun nėjo, pasakė nukentėjusį išnešti į lauką. Jis paėmė A. Š. už pažastų, nunešė iki virtuvės. Ten buvo toks Arūnas, jis dar paėmė, dar jo žmona už kojų ir A. S. sūnus Deividas ir visi išnešė A. Š. į apačią. Kai apvertė ant nugaros, tada pamatė dūrį pilve. Dūris buvo platus. Kraujo nesimatė. Su R. K. ir R. G. mažai bendraudavo, tik pasisveikindavo, kai pas S. ateidavo. Nekonfliktavo. Girdėdavo, kad jie išgerdavo, mušdavosi. A. Š. kiek pažinojo. Geros širdies žmogus buvo. Asmeniškai su juo nebendraudavo, bet kai susitikdavo, pašnekėdavo kaimyniškai.

Liudytoja G. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-24 vakare pas juos į namus buvo užėję draugai G. ir B. Vėliau atėjo A. S.. Kažkuriuo metu A. S. paskambino, kad vyksta kažkoks susirėmimas. Kalbėjo, kad dienos metu A. Š. puolė ant R. K. vaiko. Kai A. S. paskambino, jie išbėgo pažiūrėti į 4-tą aukštą. Pirma išbėgo M. G. ir A. S., paskui ji. Bendrame koridoriuje buvo pripurkšta pilna dujų. Bandė atidaryti langą koridoriuje, bet jis buvo užkaltas. Bėgo į virtuvę, ten jau buvo atidarytas langas. M. G. pašaukė, kad pakviestų vyrus. Nubėgo namo, pakvietė vyrus – G. B. ir B. Jie išnešė A. Š. į koridorių, paguldė ant grindų, galva į langą. Kažkas kvietė policiją, kažkas greitąją. Buvo sumaištis. Išėjusi A.K. į koridorių su perpjauta ranka visiems sakė, kad A. Š. pats sau įdūrė. A. Š. išnešė į greitąją. Ji su R. K. vaiku buvo lauke, nes vaiko visas veidas buvo raudonas, ji ašarojo, paskui ji paprašė pažiūrėti šuniuką, todėl jį nunešė į 4-tą aukštą. R. K. kambaryje ant lovos sėdėjo G. ir nepažįstamas vyras su raudonais marškiniais. Ant stalo buvo peilis, vidury kambario nedidelė balutė kraujo. Tą šuniuką padėjo ant lovos. R. G. paklausė jos: „G., ar tu savo vaiką gintum?“, atsakė R. G., kad gintų. R. G. pasakė: „aš irgi gyniau“. Dar jis pasakė, kad neužliptų ant kraujo, nes tai reikės nufotografuoti. Ji paklausė R. G.: „ar tu tai padarei, dūrei?“ R. G. jai pasakė: „taip“. Ji parėjusi namo visiems tai papasakojo.

Liudytoja V. Ž. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl A. Š. nužudymo nieko nežino, jam nuomojo kambarį. R. G. pažįsta, tekdavo su juo susidurti bendrabutyje. Tiek R. G., tiek A.K. būdavo konfliktiški žmonės. Dažnai švęsdavo (puotaudavo), tarpusavyje bardavosi. Būdavo, kad dėl jų ir pareiškimus parašydavo žmonės, nes jie triukšmaudavo.

Iš 2013-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Klaipėdoje esančio Taikos pr. 40 namo 24 A R. K. ir R. G. kambarys, 24 A. K. ir R. G. ir 24 B A. Š. kambarių koridorius ir bendras ketvirto aukšto koridorius. 24 A kambaryje ir bendrame koridoriuje rastos raudono skysčio, panašaus į kraują, dėmės ir paimti skysčio mėginiai (t. 1, b. l. 13–26).

Iš 2013-08-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Klaipėdos AVPK PR specialistas V. S. apžiūrėjus įvykio vietą paėmė iš 24 A R. K. ir R. G. kambario nuo staliuko greta televizoriaus peilį, ant kurio matėsi nežymios rausvos dėmės, ir pateikė peilį nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 120).

Iš 2014-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti peilis ir dujų balionėlis (t. 1, b. l. 66–68).

Iš 2014-02-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. Š. rūbai. Apžiūros metu nustatyta, kad rūbai sutepti raudonos spalvos panašiu į kraują skysčiu. Marškinėliuose ir bliuzone aptikti audinio pažeidimai (t. 1, b. l. 69–83).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 609/13(03) matyti, kad A. Š. mirė nuo durtinio-pjautinio kiaurinio pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimo, pasireiškusio ūmiu nukraujavimu į vidaus ertmes ir išorę. Į tai nurodo tyrimo metu pastebėti pakitimai: diafragmos ir kepenų kairės skilties dalinis pažeidimas, kiaurinis aortos pilvinės dalies sužalojimas, kraujosruva tarpuplautyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais smūginiais kontaktiniais poveikiais daiktu ar daiktais, pasižyminčiais duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis (t. 1, b. l. 38–40).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5174)-IS1-1376 nurodoma, kad ant tampono Nr. 1 su nuoplovomis, padarytomis 2013-08-24 apžiūrint įvykio vietą, esančią Klaipėdoje, Taikos pr. 40–24A, ant virtuvinio peilio, paimto įvykio vietoje, geležtės A. Š. marškinėlių, bluzono, sportinių kelnių ir kojinių rasta A. Š. kraujo. Ant tamponų Nr. 3 ir Nr. 4 su nuoplovomis, padarytomis 2013-08-24 apžiūrint įvykio vietą, esančią Klaipėdoje, Taikos pr. 40–24A, R. G. marškinėlių ir A. Š. bluzono rasta R. K. kraujo. Ant R. G. marškinėlių rasta susimaišiusio R. G. ir A. Š. kraujo (t. 1, b. l. 59–64).

Iš 2013-11-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai. Kaip matyti iš apžiūros protokolo 201308-24, 11 val. 56 min. bendruoju telefonu skambino A.K., 12 val. 11 min. skambino A. Š. ir 19 val. 58 min. A. S. (t. 1, b. l. 101–107, 108–110).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1825/13(03) konstatuota, kad apžiūrėjus A.K. rasta kairės plaštakos II piršto delninio paviršiaus pjautinė žaizda ir III piršto delninio paviršiaus paviršinė pjautinė žaizda. Šie sužalojimai galėjo atsirasti kaire plaštaka griebiant už peilio geležtės (t. 1, b. l. 166–167).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 8327/13(01) konstatuota, kad A. Š. kraujyje rasta 2,76 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 41).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2013-08-24 20 val. 54 min. R. G. nustatytas 2,87 ‰ girtumas (t. 3, b. l. 3).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė ir paaiškino dėl A. Š. nužudymo aplinkybių (t. 2, b. l. 148–172, 173–174).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A.K. parodė ir paaiškino dėl A. Š. nužudymo aplinkybių (t. 1, b. l. 137–140, b. l. 144–157).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. parodė ir paaiškino dėl A. Š. nužudymo aplinkybių (t. 2, b. l. 58–70).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent R. G. konflikto metu, suduodamas smūgius peiliu į pilvą, nužudė A. Š. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam suduotų smūgių peiliu ir atsiradusių padarinių – A. Š. mirties – yra priežastinis ryšys, tai ir yra konstatuota jau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju R. G. paėmęs peilį iš kambario ir bendrame koridoriuje juo įdurdamas A. Š. numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę A. Š., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl R. G. veikla kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d. Jis veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo gynėjas mano, jog R. G. gynėsi ir ar jis tą būtinąją gintį viršijo ar ne, tai yra teismo įrodymų vertinimas. Kaltinamojo ir jo gynėjo iškeltą versiją, jog R. G. gynėsi nuo A. Š., teismas laiko tokia pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir ją laiko nepagrįsta. Šiuos kaltinamojo ir gynėjo aiškinimus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Antai liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad smūgius peiliu R. G. A. Š. sudavė bendrame koridoriuke. Šiuos parodymus liudytojas V. A. parodė ir parodymų patikrinimo metu bei juos patvirtino teisiamajame posėdyje. Liudytoja A.K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. būnant bendrame bendrabučio bloko koridoriuje R. G. nuo spintelės, esančios kambaryje, pačiupęs ten gulėjusį didžiulį virtuvinį peilį puolė bėgti paskui A. Š.. Ji supratusi, kad R. G. nori papjauti A. Š. minėtu peiliu, ir norėdama sustabdyti R. G., kaire ranka čiupo už peilio, tačiau jį paleido, kadangi persipjovė kairės rankos du pirštus. Tada R. G. stovėdamas bendrajame koridoriuke, veidu stovėdamas į A. Š., A. Š. smūgiavo peiliu į pilvą ne mažiau kaip du , ne daugiau kaip tris smūgius. Šiuos parodymus liudytoja patvirtino apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. R. K. pirštų sužalojimai patvirtinti ir specialisto išvadoje. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys ir vėliau specialisto išvada patvirtina, kad hole, dar vadinamame bendrame koridoriuke, rasta žmogaus kraujo. Nors liudytoja A.K. jau teisiamojo posėdžio metu norėdama švelninti R. G. padėtį ir bandė aiškinti, kad R. G. įdūrė A. Š. peiliu jų kambaryje, tačiau tai paneigiama visetu įrodymų ir duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, bei patikrinus juos teisiamojo posėdžio metu. Netikėti liudytojo V. A. parodymais nėra jokio pagrindo ir teismas tokių nenustatė. Nepilnametės liudytojos A. V. parodymai, kad R. G. įdūrė A. Š. peiliu kambaryje prie skalbimo mašinos, taip pat neatitinka visų liudytojų parodymų ir bylos duomenų, todėl vertintini kaip nepatikimi ir išgalvoti ir jais remtis negalima. Todėl teismas daro išvadą, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos, o buvo tarpusavio konfliktas, kurio metu R. G., nesuvaldęs pykčio, peiliu įdūrė A. Š.. Kadangi nebuvo būtinosios ginties situacijos, negali būti ir būtinosios ginties ribų peržengimo, todėl taikyti LR BK 28 str. nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Nustatyta, kad R. G. konflikto metu, norėdamas A. Š. išvyti iš kambario ir holo (bendro koridoriuko) ir pamokyti, tyčia hole pasivijęs ir suduodamas smūgius peiliu į pilvą nukentėjusiajam padarė durtinį-pjautinį kiaurinį pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimą, pasireiškusį ūmiu nukraujavimu į vidaus ertmes ir išorę ir sąlygojo A. Š. mirtį. Įvykio eiga, t. y. tai, kad kaltinamasis konflikto metu, nueidamas į kambarį pasiimti peilio ir grįžęs juo įdūrė A. Š., o tai sukėlė mirtiną A. Š. sužalojimą, rodo, jog tai buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp R. G. veikos ir atsiradusių padarinių – A. Š. – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo suduoti smūgiai peiliu lėmė tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę mirtį. Šis priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – objektyviai nulemtas.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 145 str. 1 d.

Be to, R. G. buvo kaltinamas tuo, kad grasino G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tai yra 2013-10-14, apie 14 val., bendrabučio tipo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju G. S. metu, stovėdamas priešais G. S. ir laikydamas rankoje į jį nukreiptą peilį, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti G. S. jam sakydamas: „aš tau padarysiu“. Dėl R. G. rankoje laikomo ir į jį nukreipto peilio R. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas teisiamojo posėdžio metu apklausęs nukentėjusįjį, liudytojus ir patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, esančius byloje, daro išvadą, kad kaltinimas R. G. dėl grasinimo G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą visiškai nepasitvirtino. Iš byloje apklaustų liudytojų matyti, kad Taikos pr. 40 namo kaltinamojo akto įvykio vietoje gyvenančių kaimynų bei juos lankančių draugų santykiai nuolat įtempti ir konfliktiški dėl nuolatinio girtavimo, barnių ir ginčų. Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, nevienodi, liudytojų parodymai skirtingi, įvykio aplinkybės aiškinamos vienaip ar kitaip dėl to, kad buvo vartojamas alkoholis ir šis konfliktas, kuris pagal turimus ir įmanomai galimas daryti išvadas buvo įprastinis, kasdieninis ir trumpas, neleidžiantis daryti pagrįstų ir motyvuotų išvadų, kad grasinimas G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą kaltinime nurodomu metu buvo realus, o ne kasdienis ir įprastas šiems kaimynams. Todėl R. G. pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių (LR BK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 671,04 Lt civilinis ieškinys. Kaltinamasis R. G. civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Ieškinys, kuris susidarė dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. Š. rūbai, batai, telefonas „Nokia“, CD su įrašu iš bendrojo pagalbos centro, dujų balionėlis, 2 peiliai, R. G. marškinėliai, žiebtuvėlis, raktai, kurie saugomi Klaipėdos AVPK, sunaikintini.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo. Nustatyta, kad nusikaltimą išprovokavo ir pats nukentėjusysis A. Š., nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimo motyvu buvo tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino įvykdęs nusikaltimą, be to veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, sutinka su civiliniu ieškiniu, teistumas išnykęs, kaip minėta anksčiau paties nukentėjusiojo A. Š. elgesys buvo netinkamas.

Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. Š. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, R. G. skirtina bausmė, mažesnė sankcijoje numatytam LR BK 129 str. 1 d. vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą L R BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-10-17.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-08-25, tai yra sulaikymo dienos iki 2014-10-17.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš Roberto G. K. teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 671,04 Lt (Valstybinė ligonių kasa prie SAM PSDF biudžeto atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 19135167).

R. G. pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.