- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-830-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00424-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. V.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. gynėjo Viktoro Dovidaičio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 3 d. priimtas nutarimas Nr. 81/04-940 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme. 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir galutinė bausmė M. V. nustatyta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-940 nutarta taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bendrauja su šeimos nariais, nestokoja tarpasmeninių įgūdžių, palankiai žiūri į priežiūrą, anksčiau neteistas. Šiuo metu nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai pagal OASys metodiką). Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
4. Dėl aukščiau nurodyto Komisijos nutarimo nepagrįstumo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė V. S. 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir Komisijos nutarimą Nr. 81/04-940 pakeitė – M. V. nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nurodydamas, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors M. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 25 balai, tačiau iš jų net 18 balų yra dinaminiai (kintantys), todėl nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo juos mažinti, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Pažymėta ir tai, kad šiuo atveju negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dydis – 1 metai 2 mėnesiai 16 dienų iš paskirtų 1 metų 6 mėnesių. Be to, Komisijos nariai nebuvo vieningi: keturi nariai pasisakė „už“, trys nariai – „prieš“ nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Padaryta išvada, jog teigiami M. V. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Šalies argumentai
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo M. V. gynėjas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
6.1. Skunde gynėjas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir prieštaringa, todėl turi būti panaikinta. Komisija 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarime tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas socialiai reikšmingas teisines nuostatas ir nuteistojo asmenybę bei jo elgesį bausmės atlikimo metu (taip pat ir prieš įkalinimą). Komisijos išvados visiškai atitinka lygtinio paleidimo instituto prasmę. Skunde pažymima, jog Komisija aiškiai ir teisingai nurodė, kad už padarytą nusikalstamą veiką M. V. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai vertino padarytos veikos sunkumą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam buvo skyręs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir tik apeliacinės instancijos teismas šią bausmę pakeitė realiu laisvės atėmimu.
6.2. Skundo autorius nesutinka, jog šiuo metu išlieka nuteistojo elgesiui įtaką darantis kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos. Per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį M. V. nepadarė ne tik naujų nusikalstamų veikų, bet apskritai nepadarė jokių teisės pažeidimų. Visą šį laikotarpį nuteistasis dirbo ir pagal išgales stengėsi atlyginti byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims padarytą žalą. Pataisos namuose M. V. neturi galimybės dirbti ir toliau tęsti žalos atlyginimo dengimą, tačiau lygtinio paleidimo atveju jis įsidarbintų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ plėtros vadybininku, taigi atsirastų pajamos, kurios leistų atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus.
6.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, o ilgas kalinimas neigiamai veikia asmens psichiką, nes staigiai nutrūksta socialiniai ryšiai, prarandami laisvėje įgyti vertingi įgūdžiai, pradeda formuotis kriminalinė patirtis, todėl vis sunkiau pasiekti BVK 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus. Gynėjas nurodo ir tai, kad M. V. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Taigi, apylinkės teismas ignoravo Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendacijos Rec (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 6 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, jog visas įkalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę; įvairios išleidimo iš įkalinimo įstaigų formos turi būti numatytos kaip integruota laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis (103.6 punktas), įkalintų asmenų grįžimo į visuomenę tikslas gali būti pasiektas įkalinimo įstaigai įgyvendinant parengimo paleidimui į laisvę programą arba taikant dalinį arba lygtinį paleidimą, derinant priežiūrą su veiksminga socialine pagalba (107.3 punktas). Skundo autoriaus vertinimu, M. V. taikant intensyvią priežiūrą jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėtų iki nulinio lygio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo šio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo M. V. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundas atmetamas.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
10. Teisėjų kolegija įvertina M. V. gynėjo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors skunde apygardos teismui M. V. gynėjas teigia, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo taikymui su intensyvia priežiūra, nėra baustas drausmine tvarka, pataisos įstaigoje laikosi nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais ir stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. V. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, priešingai nei skunde teigia jo gynėjas, atlieka neilgalaikę (pusantrų metų) laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra atlikęs beveik šešis mėnesius paskirtosios bausmės, todėl kalbėti apie ilgalaikio kalinimo žalą asmens psichikai, jo socialiniams ryšiams bei reintegracijai į visuomenę nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo adaptacijos laikotarpis pataisos įstaigoje nebuvo sudėtingas, M. V. nesipriešindamas priėmė naujas gyvenimo sąlygas bei vidaus tvarkos taisykles. Vis dėlto, aplinkybės, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais bei administracijos darbuotojais, nepalaiko kriminalinės subkultūros pažiūrų, dalyvauja elgesio pataisos programose, nėra kuo nors išskirtinės, būtent toks elgesys yra kiekvieno nuteistojo pareiga. M. V. nėra skatintas, šiuo metu bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nedirba, nesimoko ir nesiekia įgyti jokios specialybės. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už smurtinio nusikaltimo padarymą, todėl Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad M. V. elgesyje struktūruotoje aplinkoje nepasireiškia smurtas, nėra itin reikšminga, kadangi nekontroliuojamu bei neprognozuojamu elgesiu nuteistasis, būdamas laisvėje, nepasižymėjo. Nuteistojo padaryti tęstiniai nusikaltimai (sukčiavimas ir dokumentų klastojimas bei disponavimas) yra intelektiniai, susiję su apgaulės naudojimu bei turtinės žalos nukentėjusiesiems padarymu. M. V., apsimetęs firmos darbuotoju, priiminėjo iš klientų užsakymus plastikinių langų gamybai, paėmęs pinigus, sutarties nevykdydavo (iš viso nustatyti net 62 sukčiavimo epizodai). Taigi, nuteistojo veiksmai buvo gerai apgalvoti, jis veikė pagal ištobulintą sukčiavimo schemą, tokiu būdu siekdamas pasipelnyti. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad M. V. bendraujant yra lankstus, sugeba prisitaikyti prie pašnekovo, jam būdingas manipuliatyvus elgesys, tikrosios tiesos apie save jis nelinkęs atskleisti. Šie duomenys patvirtina, jog lygtinio paleidimo taikymui yra kur kas svarbesnės aplinkybės, rodančios nuteistojo mąstysenos pokyčius, požiūrį į darbinį užimtumą, motyvaciją dirbti bei integruotis į darbo rinką, lėšų pragyvenimui laisvėje gavimo būdus ir pan.
13. Apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad M. V. dėl padarytų nusikaltimų kaltę prisiima tik iš dalies, skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėjas apskritai nemini nuteistojo pozicijos padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Darytina išvada, kad šiuo metu M. V. savo priešingų teisei veiksmų nepermąsto ir kritiškai jų nevertina, t. y. jis nuoširdžiai nesigaili dėl iš nukentėjusiųjų išviliotų pinigų ir tokiu būdu jiems padarytos materialinės žalos. Akivaizdu, jog nuteistasis negeba analizuoti nusikaltimų padarymo priežasčių arba tai daro visiškai paviršutiniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismo nuosprendį M. V. yra priteistas pakankamai didelis – 30 630,70 Eur ieškinys, kurio jis šiuo metu visiškai nesistengia atlyginti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis žalą bandė atlyginti minimaliomis sumomis (pervesdamas daliai nukentėjusiųjų nuo 10 iki 195 Eur, iš viso 490 Eur), teisiamųjų posėdžių metu žadėjo iki nuosprendžio paskelbimo atlyginti nukentėjusiesiems 6000 Eur, vėliau šią sumą padidino iki 10 000 Eur, tačiau iki šiol jokia bent kiek reikšmingesnė ieškinio dalis nėra atlyginta. Šie duomenys rodo, jog M. V. geba įtikinamai kalbėti, tačiau savo žodžių jis nėra linkęs laikytis bei realizuoti.
14. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba (nei mokamo, nei nemokamo darbo), dėl įdarbinimo nėra kreipęsis, todėl spręsti apie teigiamą jo darbinę motyvaciją nėra pagrindo. Pažymėtina, jog M. V. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, studijavo universitete, tačiau jo neužbaigė, jokios specialybės neįgijo, konkretaus amato mokytis pataisos įstaigoje noro taip pat neišreiškė. Nors yra gautas patvirtinamas, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, bus įdarbintas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros vadybininko pareigose, tačiau tai mažai tikėtina, ypač įvertinus aplinkybę, jog minėta įmonė yra registruota (duomenys neskelbtini) rajone (rekvizitai.vz.lt duomenys), o M. V. planuoja grįžti gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog iki įkalinimo nuteistasis gyveno kartu su drauge jam ir buvusiai žmonai priklausančiame bute. Šiuo metu šis butas yra išnuomotas, taigi sugrįžti gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą nėra galimybės. Atskiro nuosavo būsto neturėjimas, atsižvelgiant į tai, jog M. V. su sugyventine turi bendrą mažametį vaiką (taip pat du mažamečius vaikus iš santykių su pirmąja žmona), neabejotinai gali apsunkinti probacijos vykdymą.
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 25 balais (2020 m. lapkričio 30 d. vertinimu – 23 balai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad M. V. nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos pakankamai didelę dalį, tai yra 18 balų (šiuo metu 16), sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Tačiau bent kiek didesnis nuteistojo aktyvumas dalyvaujant elgesio pataisos programose nėra nustatytas. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo tik privalomose programose – adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę. 2020 m. III ketvirtyje išreiškė norą dalyvauti programose „Relaksacija“ ir „Bendravimo įgūdžių bei emocijų valdymas“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. V. labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, jam vienam priimtinų tikslų siekimą, o ne į objektyvias pasekmes bei galimą žalą. Nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai, kurie skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu nėra koreguojami pozityvia linkme.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus prokurorės skundo motyvus, taip pat aktualią M. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. V. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.