Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-238-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-09
Bylos Nr.
1A-327-238-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
R. V.
Civilinis atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“, AB“Autrolis“
Advokatai
Rūta Survilienė, Gintaras Platūkis, Albertas Trumpulis
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-327-238/08Teisėja B.Drozdienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2008 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam V. P., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam R. V., nukentėjusiojo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Margaritai Minovič., civilinio atsakovo AB“Autrolis“ atstovei advokatei Rūtai Survilienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 straipsnio 1dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo R. V. pareikštas civilinis ieškinys atlyginti 2452 litus 76 centų turtinę ir 130000 litų neturtinę žalą atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje privataus kaltinimo tvarka V. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1d. tuo, kad jis 2006 08 15 apie 14 val., viešoje transporto Utenos stotelėje, esančioje Utenos gatvėje, Kaune, išlipęs iš jo vairuojamo 2-ojo maršruto troleibuso, neleisdamas nukentėjusiajam R. V. įlipti į jį, sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. V. prašo nuosprendį panaikinti, atlikti teisminį tyrimą ir priimti naują nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis priimtas, pažeidžiant LR BPK procesą, neatliktas teisminis tyrimas, neištirti įrodymai, neapklausti teismo medicinos ekspertizės aktą pateikę ekspertai. Ekspertizės išvados nebuvo patvirtintos ar paneigtos. Ekspertizės pateiktos sužalojimo aplinkybės skiriasi nuo V. P. pateiktos versijos. Taip pat, nurodo, kad išteisindamas kaltinamąjį, teismas rėmėsi tik prielaidomis. Teismo argumentas, kad nėra neginčijamų V. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, neatlikus teisminio tyrimo, nepagrįstas. Nukentėjusiojo manymu, pažeisti LR BPK 20 str., 271-292 str. reikalavimai.

Atsikirtimuose civilinis ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti galioti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, išteisintasis, civilinio atsakovo atstovai prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į teismą ir prašė V. P. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2006-08-15 smogė jam kumščiu į veidą, ko pasekoje nuo suduoto smūgio į veidą jis buvo sužalotas(prakirstas tarpuakis), bei nuo suduoto smūgio krito ir griuvimo pasekoje buvo nubrozdinti veido skruostai ir kairysis kelias.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. teismas V. P. išteisino. Teismas padarė išvadą, kad V. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegijos nuomone, ši teismo išvada pagrįsta.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo Kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Nusikalstamos veikos, kuria byloje buvo kaltinamas V. P., sudėties požymiai nustatyti LR BK 140 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar kitaip nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos požymių V. P. veikoje apylinkės teismas nenustatė. Taip pat, teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai V. P. kaltumo nepatvirtina.

BPK 20str. nurodo, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, tinkamai įvertinami visi surinkti byloje įrodymai, priimamas teisingas sprendimas.

BPK 303str. 5d. nurodo, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2) nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. P. nekaltumo. Išteisinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai. Nuosprendis priimtas ir surašytas, nepažeidus BPK 20, 301, 303str. reikalavimų. Teismas nuosprendyje nurodė nustatytas aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus, išvadas dėl V. P. išteisinimo.

Teismas nuosprendyje išsamiai aprašė teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. P. sudavė smūgį į veidą(tarpuakį) ir sužalojo R. V.. Pagrįstas teismo argumentas, kad apart R. V. parodymų, jog V. P. jam sudavė smūgį, kitų įrodymų byloje nėra. Tuo atveju, kai V. P. kaltės nepripažįsta, o byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, remti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nukentėjusiojo parodymais, negalima. Pagrįstas teismo motyvas, kad R. V. parodymai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs, juos teismas detaliai išvardijo nuosprendyje ir nurodė neatitikimus.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas. Kolegija konstatuoja, kad šis dokumentas kaip įrodymas įvertintas nepažeidus BPK 20 str. reikalavimų. Ekspertizės akte konstatuota, kad R. V. sužalojimai nebūdingi sužalojimams padarytiems suduodant ranka. Jie galėjo būti padaryti nugriuvus kniūbščiam ir vidinei galvos daliai, kairiajai plaštakai bei kairiajam keliui kontaktuojant su nelygiu kietu paviršiumi. Taigi, teismo išvada apie tai, kad ekspertizės aktas nepatvirtina smūgio sudavimo, yra pagrįsta.

Teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso normų, ištyrė įrodymus ir jų pagrindu V. P. išteisino. Išteisinimas pagrįstas, kadangi nagrinėjant bylą nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ”Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 p. nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški. Vadovaujantis LR BPK 301 str. 1d. nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Šiuos įstatymo reikalavimus teismas vykdė tinkamai.

Byloje teismo išvados dėl V. P. išteisinimo motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis ištyrus surinktų įrodymų visumą teisiamajame posėdyje. Iš bylos aplinkybių matyti, kad teismas rėmėsi nuosekliais išteisintojo parodymais, kuris teigė, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jis tik pavedė į šalį nukentėjusįjį, kuris buvo neblaivus išėjęs į gatvės važiuojamąją dalį, mosikavo rankomis ir taip trukdė išteisintojo vairuojamam troleibusui įvažiuoti į stotelę. V. P. nurodė, kad nuvažiuodamas, pro galinio vaizdo veidrodėlį, matė kaip nukentėjusysis pargriuvo, tačiau niekada nenurodė, kad nukentėjusysis būtų pargriuvęs nuo jo vedimo ar suduoto smūgio. Teismas įvertino ir nukentėjusiojo parodymus, nurodydamas, jog jie nebuvo nuoseklūs, kas atitinka byloje esančius duomenis. Teisme nukentėjusysis patvirtino tas pačias aplinkybes, kad jis buvo išgėręs, kad buvo išėjęs į važiuojamąją gatvės dalį, mosavo rankomis, tačiau parodymai ir aiškinimai dėl pačių sužalojimo atsiradimo aplinkybių nenuoseklūs. Protokole pareiškime, rašytame Kauno m. Žaliakalnio policijos komisarui, nukentėjusysis nurodė, kad V. P. jį stūmė, o jis krisdamas veidu į bordiūrą, susižalojo. Tas pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir specialistei (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.25-1-1226-06, b.l. 2, 8, byla Nr. 1-396/2008, t. 1. b.l. 10 ). Skunde teismui dėl privataus kaltinimo nukentėjusysis nurodė, kad V. P. smogė jam kumščiu, dėl ko prakirstas tarpuakis, o griūvant nubrozdinti veido skruostai ir kairys kelias (t.1. b.l. 2). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, kad V. P. smogė ranka į nosies nugarėlę, dėl ko prakirsta nosis, po smūgio jis nukrito ant šono, nusibrozdino ranką ir kelį, V. P. jam kartu smogė ir stūmė kūnu. Šie nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Jų nepatvirtina nei V. P. parodymai, nei objektyvūs bylos duomenys - byloje esanti specialisto išvada bei teismo skirtos ekspertizės aktas. Šiuose dokumentuose konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Specialisto išvadoje nurodyta, jog jie padaryti paveikus sužalotas kūno dalis kietu buku daiktu. Teisme skirtos ekspertizės išvadose konstatuojami analogiški sužalojimai ir nurodoma, jog jie padaryti kontaktuojant kūno vietoms su kietu, buku, šiurkščiu paviršiumi daiktu. Ekspertizės akte nurodyta aplinkybė dėl kontaktavimo su kietu buku, šiurkštaus paviršiaus daiktu iš esmės neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytai aplinkybei, ją papildo. Šiame akte taip pat nustatyta, jog sužalojimai visumoje nebūdingi sužalojimams padarytiems suduodant ranka. Taigi, tiek specialisto išvada, tiek ir ekspertizės aktas tarpusavyje neprieštarauja, nei vienas iš jų nepatvirtina nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad jam buvo suduotas smūgis, priešingai, ekspertizės aktas šią aplinkybę paneigia ir duoda pagrindą tikėti V. P. nuosekliais parodymais bei kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusiojo skundo argumentas, jog byloje neatliktas teisminis įrodymų tyrimas, nes neapklausti ją atlikę ekspertai, ekspertizės išvados teisme nei patvirtintos, nei paneigtos, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas ištyrė tiek specialisto išvadą, tiek ir ekspertizės aktą, bei kitus įrodymus, dalyvaujant nukentėjusiajam ir jo atstovui, bei V. P.. Šie dokumentai buvo išvardinti, visi proceso dalyviai su tokiu įrodymų tyrimu sutiko, prašymų atskirai pagarsinti jų turinį nepareiškė, prašymų iškviesti į posėdį ekspertizę atlikusius specialistus, ekspertus nepateikė, todėl teismas LR BPK 290 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis įvertino teismo nuosprendyje ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas. Tiek specialisto išvada, tiek ir ekspertizės aktas nustato iš esmės analogiškus sužalojimus, ekspertizės aktas papildo specialisto išvadą, yra išsamus ir pagrįstas, šie dokumentai tarpusavyje neprieštaringi, todėl nepagrįstas ir atmestinas nukentėjusiojo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neįpareigoja teismo apklausti ekspertizę atlikusių ekspertų teismo posėdyje. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuomet kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Šiuo atveju tokio būtinumo nebuvo.

Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog V. P. kaltės tyčia sudavus smūgį ranka, neginčytinai nepatvirtina byloje surinkti ir išsamiai ištirti bei nešališkai įvertinti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje nenuoseklūs, prieštaraujantys, tuo tarpu V. P. nuosekliai aiškino, jog jis nukentėjusiajam jokio smūgio nesudavė, nuo jo veiksmų jis nepargriuvo. V. P. kaltės nepatvirtina nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktas, kuris priešingai yra V. P. akivaizdžiai teisinantis įrodymas, patvirtinantis, kad nebuvo suduotas smūgis, o sužalojimas nukentėjusiajam atsirado kitomis nei jis nurodo aplinkybėmis. Nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis buvo pastumtas ir dėl to nugriuvo byloje taip pat neginčytinai nepatvirtinta joks įrodymas, nes nukentėjusiojo parodymai per visą procesą nenuoseklūs, todėl vien tik jie negali būti pagrindas nustatant V. P. kaltę. Šių parodymų taip pat nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, byloje esanti specialisto išvada bei ekspertizės aktas tik konstatuoja sužalojimus ir nurodo galimą jų atsiradimo būdą- paveikiant kietu buku, šiurkščiu paviršiumi daiktu, tačiau šie aktai patys savaime nepatvirtina, kad V. P. pastūmė nukentėjusįjį ir šis dėl to nukrito bei susižalojo. Nukentėjusiojo parodymai galėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys kaltę tik visumoje su kitais patikimais, neginčytinais įrodymais, tačiau jų byloje nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus padarė teisingą išvadą, jog V. P. nepadarė nusikalstamos veikos. Teismo išvados padarytos išsamiai ištyrus bylos duomenis, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų bei taisyklių. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisinių pagrindų jį naikinti apeliacinio skundo motyvais, nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d.1 p.,

nutarė:

Nukentėjusiojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas