- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-791-902/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- R. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, neįgalaus, 2-os grupės invalido, neteisto, administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1d. surašytas už tai, kad jis 2013-03-05, 12.40 val. Panevėžio mieste, Paliūniškio 2C, vairuodamas automobilį Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudė šalia stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis buvo Panevėžyje, Paliūniškio g. 2c. Važiuodamas automobiliu atbuline eiga kliudė kitą automobilį, tačiau kontakto jis nepajuto, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Nurodė, kad jo automobilis įvykio metu nebuvo apgadintas. Nuotraukoje pažymėtas apgadinimas yra iš ankščiau. Nukentėjusiajam padaryta žala nežymi, eismo įvykio metu kitam automobiliui buvo nubrozdinta plastmasė. Pareigūnai jam apie sukeltą eismo įvykį pranešė kitą dieną, kai jis nuvyko pas gydytoją. Jei būtų jutęs kontaktą, tai nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos. Nurodė, kad jo automobilis buvo draustas. Gailėjosi, kad taip įvyko. Prašė teisės vairuoti transporto priemonę neatimti, nes jis nuolat turi važinėti pas gydytojus, gyvena vienkiemyje.
Liudytoja J. M. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad galimai 2013-03-05 buvo eismo įvykis Paliūniškio gatvėje, prie klinikos esančioje aikštelėje, kuri yra filmuojama, po įvykio vairuotojas išvažiavo. Į policiją dėl įvykio kreipėsi nukentėjusioji, kuri nurodė, kad jos bendradarbis matė, kaip automobilis atsitrenkė į jos automobilį ir nuvažiavo. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, pareigūnai nustatytė autoįvykyje dalyvavusio kito automobilio vairuotoją. Dabar negali pasakyti, kokios markės automobiliai dalyvavo autoįvykyje, kokie tiksliai buvo padaryti automobilių apgadinimai. Kaltininkas aiškino, kad nejuto automobilių kontakto, todėl išvažiavo. Jos pačios nuomone, vairuotojas galėjo nejusti kontakto.
Liudytojas S. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad datos nepamena, buvo gautas pranešimas, kad prie klinikos rastas apgadintas automobilis, o kito automobilio vairuotojas, sukėlęs įvykį, pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusiąją, ji turėjo lapelį, kuriame buvo užrašytas automobilio, pasišalinusio iš įvykio vietos, numeris. Tą pačią dieną kito automobilio vairuotojas nebuvo nustatytas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matė, kad vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį. Įvykyje dalyvavusių automobilių markių neprisimena, vienas automobilis buvo AUDI, žalios spalvos. Kitą dieną nuėjo į klinikos registratūrą ir darbuotojos peržiūrėjusios vaizdo įrašą, atpažino vairuotoją, nurodė, kad jis turi atvykti į kliniką ketvirtą valandą. Parodė, kad nukentėjusios kolega matė įvykį ir jis užsirašė nuvažiavusio automobilio numerį. Buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, kurią kartu žiūrėjo ir vairuotojas, matė, kaip kontakto metu kitas automobilis sujudėjo. Pats kaltininkas aiškino, kad nejuto įvykio. Liudytojas A. S. nurodė, kad automobilis kliudęs kitą automobilį, nesustojęs nuvažiavo.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad rastas apgadintas automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fotonuotraukose (b.l. 18) matyti, kad ant automobilio VW Polo ant užpakalinio bamperio dešinės pusės apgadinimai, jų aukštis, lokalizacija, o ant automobilio Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairėje pusėje, taip pat matyti nežymus apgadinimas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. teisme nurodė, jog ant jo automobilio rasti apgadinimai padaryti iš anksčiau, tačiau, kad aukščiau minėti automobiliai kontaktavo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis VW Polo, patvirtina filmuota medžiaga (1 kamera, 4_01_R 13030). Pažymėtina ir tai, kad ši filmuota medžiaga patvirtina ir tai, kad automobilių kontaktas būtent įvyko tomis automobilių dalimis, kuriose pagal byloje pateiktas fotonuotraukas matyti ant abiejų automobilių užfiksuoti apgadinimai.
Remiantis KET pateiktu išaiškinimu, eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju ant VW Polo automobilio priklausančio D. T. rasti pažeidimai, kurių aukštis sutampa su ant automobilio Audi 100 Avant rastais pažeidimais. Ištyrus bylos medžiagą matyti, kad pažeidimai ant nukentėjusiosios automobilio atsirado, būtent po to, kai R. R. manevruodamas kliudė šį automobilį. Taigi esant aplinkybei, kad apgadinimas automobiliui VW Polo buvo padarytas dėl R. R. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, darytina išvada, kad jo veiksmuose yra pažeidimo numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. sudėtis.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį R. R. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 231 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Ištyrus bylos medžiagą, matyti, jog yra pagrindas konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Nors administracinės atsakomybėn traukiamas R. R. teigė, jog nepajuto, kad tarp automobilių įvyko kontaktas, tačiau tai paneigia filmuota bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog automobiliams kontaktavus, kitas – nukentėjusiajai D. T. priklausantis automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu gerokai sujudėjo, vertinant ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. anksčiau, 2007 metais jau buvo administracine tvarka nubaustas už tai, jog sukėlė autoįvykį, ko pasekoje buvo apgadinta kita transporto priemonė, todėl jis privalėjo būti kur kas atidesnis, o esant abejonėms, ar automobilio manevravimo metu, nebuvo kontaktuota su kitu automobiliu, turėjo įsitikinti, išlipęs iš automobilio, nes nagrinėjamu atveju, ant automobilio VW Polo apgadinimai akivaizdūs, automobilių kontaktas įvyko šviesiu paros metu, taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. R. turi nemažą patirtį vairuojant automobilį, B kategorijos – nuo 1976 metų. Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad R. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės, jo veiksmai atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą sudėtį, todėl R. R. baustinas ir už šį pažeidimą.
Pažeidimais kaltinamo R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlus autoįvykį ir kad pažeidimą padarė būdamas neįgalus, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo skirta administracinė nuobauda.
Skiriant R. R. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų padarymo aplinkybes, jų padarymo motyvus, į jo asmenybę, turtinę padėtį - jis neteistas, yra neįgalus, gailisi, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogišką pažeidimą (ATPK 130 str. 1 d.) anksčiau nebuvo baustas. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į visas kitas R. R. nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti jam reikalinga, nes gyvena vienkiemyje ir nuolat važinėja pas gydytojus, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. R. paskyrus nuobaudas už kiekvieną pažeidimą atskirai, sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, kurios subendrintinos (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnis), skiriant galutinę nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., atsižvelgta paskiriant nuobaudą, o ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra. Juo labiau, kad R. R. turi galiojančių nuobaudą už KET.
Liudytojai J. M. už atvykimą į teismo posėdį 2013-04-03, iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta 122,10 Lt kelionės išlaidų. Šias išlaidas turi kompensuoti R. R., kuris buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų pagal ATPK 127 str. 2 d.,130 str. 1d., šioje administracinėje byloje, todėl valstybės naudai 122,10 Lt išlaidos iš jo priteisiamos (ATPK 279 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti administracines nuobaudas:
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti, jas apimant, ir R. R. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – baudą 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Išieškoti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122,10 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus 10 ct.) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.