- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- e1-122-1037/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48527-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, 2017 m. rugsėjo 25 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį - 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2018 m. vasario 13 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas (2 veikos), numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2020 m. spalio mėnesi, tiksli data ir laikas nežinomi, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir jo sutuoktinės R. L. metu, tyčia koja vieną kartą spirdamas R. L. į dešinį šoną taip sukėlė R. L. fizinį skausmą. Dėl to kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, V. L. 2020 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir jo sutuoktinės R. L. metu, šlepete guminiu padu vieną kartą sudavė šiai į kairiojo smilkinio - antakio sritį ir taip R. L. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. L., apklaustas kaip įtariamasis kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad neatsimena, kokia tai buvo diena, buvo prieš kelis mėnesius, konflikto metu žmona jį kaltino, jog šis buvo jai neištikimas, todėl iš nervų vieną kartą spyrė savo žmonai. Prisimena, kad matė žmonos kraujosruva ant šono ir paklausęs iš kur ji atsirado, žmona nurodė, jog kraujosruva atsirado dėl jo spyrio. Taip pat nurodė, jog 2020 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. 30 min. jam būnant namuose tarp jo ir jo žmonos kilo konfliktas dėl svetimų moterų. Konflikto metu nukentėjusioji R. L. atsistojo svetainės tarpduryje, nusiėmė nuo kojos šlepetę ir užsimojo jam trenkt. Parodė, jog jis iš savo žmonos šlepetę atėmė ir trenkė vieną kartą į veido sritį. (b. l. 80-81, 86-87, 92, 99).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo vakaras ir jos sutuoktinis V. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio prie jos kabinėjosi, ją vis vadindamas visokiais necenzūriniais žodžiais. Jai plaunant grindis V. L. gulėjo lovoje ir iš kelnių išsitraukęs savo lytinius organus, jai pasakė: "ar nori pačiulpti". Ji atsakė, jog ne. Tada V. L. išlipo iš lovos, dar kartą pasakė: "pačiulpk", o ji pasakė ne, todėl V. L. vieną kartą iš kojos jai spyrė į dešinį šoną, dėl ko atsirado didelė mėlynė ir R. L. jautė fizinį skausmą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Taip pat parodė, jog 2020 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. 30 min., ji ir jos mama ir neblaivus kaltinamasis buvo namuose. Ji buvo kambaryje kartu su savo mama ir žiūrėjo televizorių, o V. L. kitame kambaryje gėrė alų, vis vaikščiodamas per kambarius ir kabinėdamasis prie jos, ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Tada nukentėjusiajai pradėjus įrašinėti jų pokalbį, V. L. bandė atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Nepavykus atimti telefono nuo grindų paėmė šlepetę ir du kartus ja trenkė jai į smilkinio sritį. Pirmą kartą pataikė į kairės pusės antakį, o antrą kartą nepataikė, nes ji pasisuko į šoną. Dėl suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą (b.l. 12-13, 40, 86-87).
Liudytoja R. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pakuotoja, kartu su ja dirba ir nukentėjusioji R. L.. Nurodė, jog jai ir R. L. persirenginėjant darbe ji pastebėjo ant nukentėjusiosios šono didžiulę juodai mėlyną mėlynę (kraujosruvą). Nustebusi, paklausė R. L. iš kur atsirado mėlynė. R. L. jai papasakojo, kad jai kilusio konflikto metu jai įspyrė jos vyras V. L.. Parodė, jog nukentėjusioji labai graudinosi pasakodama apie įvykį, tačiau nurodė, jog dėl įvykio į policija nesikreipė (b. l. 54).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio dviejų aukštų gyvenamojo namo, pirmo aukšto svetainėje (b.l. 18-24).
Iš 2020 m. gruodžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos moteriškos, kambarinės šlepetės yra 38-o dydžio. Šlepetės yra atvirais galais, gėlėmis margintos medžiagos viršumi. Šlepečių padai guminiai, priekyje padas plonesnis, o ties kulnu - storesnis. Šlepečių vidus medžiaginis, juodos spalvos (b. l. 26-29).
Motyvuojamoji dalis
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. L. padarytos veikos atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jam skirtina bausmė.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes. V. L. per trumpa laiko tarpą padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Parenkant bausmės rūšį akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, prieš tą patį asmenį R. L.. Naujus smurtinio pobūdžio nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, nes jau kartą paskirta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra 15 parų, o maksimalus 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, jog veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Atsižvelgus į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes už kiekvieną nusikalstamą veiką jam skirtina šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis – 57 parų arešto bausmė.
Šios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės 57 parų arešto iš dalies pridedama kita bausmės dalis 15 parų arešto. Parenkant tokį bausmių bendrinimą buvo įvertinta pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo už padarytą nusikalstamą veiką ir pasekmių, kurios kylą padarius tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Dėl to kaltinamajam skirtina 72 parų arešto bausmė.
Akcentuotina tai, kad šiuo atveju taikyti arešto vykdymo atidėjimo nėra sąlygų ir pagrindų, nes asmuo teisiamas ne pirmą kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis V. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 20 val. 00 min. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 14 val. 31 min. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir paskirti bausmes:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas R. L., 2020 m. spalio mėnesio veika) –57parų arešto bausmė.
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas R. L., 2020 m. gruodžio 12 d. veika ) – 57 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 72 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę bausmę – 48 parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. gruodžio 12 d. 20 val. 00 min. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 14 val. 31 min. ir laikyti, kad V. L. yra atlikęs dalį bausmės – 2 paras arešto.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
V. L. ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, Šiauliuose, Trakų g. 10.
Išaiškinti V. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.