Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovėms Nijolei Petniūnaitei, Loretai Jasiulionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R., nuteista Kauno miesto apylinkės teismo 2019-11-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nutartimi nuteista pagal BK 178 str. 1 d., 4 d. skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis B K 63 str. bausmės subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2019-11-22 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-30 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020-01-23 nuosprendžiu paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-28 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nuosprendžiu, Panevėžio miesto aplinkės teismo 2020- 03-06 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-19 nuosprendžiu, Kauno miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendžiu bausmės subendrintos ir paskirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-07 nutartimi vadovaujantis BK 63 str. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 nuosprendžiu paskirtos 4 metų 60 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dali bausmės, subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-28 nutartimi skirta galutinė 5 metų 60 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-31 ir 2020-10-07 nutartimis paskirta bausmė išbendrinta. Vadovaujantis BK 63 str. subendrinus bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 ir 2020-07-02 nuosprendžiais, paskirta galutinė 6 meti} 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-10 nutartimi pakeista 2021-03-31 nutartis, vadovaujantis BK 63 str., subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-07 nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-02 nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirta galutinė 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-10 nutartimi, pritaikius BK pakeitimus, pakeistos Kauno miesto apylinkės teismo 2019-11-22 ir 2020-03-04 nuosprendžius, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2020-03-06, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-28 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-07 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021-05-10 nutartimi paskirtos bausmės, nustatyta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo viršininko 2023-07-19 sprendimu Nr. NJ-21-504, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 str. 3 d., 2023-07-21 lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.

Bausmės pabaiga 2024-08-25.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 29 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo nuteistajam M. R..

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, o prokuroras, nuteistoji ir jos gynėjas prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (2 straipsnio 5 dalis). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam nustatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Teismas priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Remiantis Probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistieji privalo: 1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo taikytas pagal BVK 82 straipsnio 3 arba 4 dalį; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas laisvės atėmimo vietų įstaigoje; 4) nesilankyti tam tikrose vietose; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų; 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Probacijos įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintos probuojamojo, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, specialios pareigos: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probacijos įstatymo 27 straipsnyje nustatyti draudimai probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, t. y. probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad M. R. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius (toliau - Vilniaus skyrius) kontroliuoja nuo 2023-07-21, sudarytas priežiūros planas, pasirašytinai supažindinta su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, dalyvauja motyvuojančioje interviu programoje „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, konsultavosi su Vilniaus skyriaus psichologe, lanko (duomenys neskelbtini) grupių susirinkimus, IRD duomenimis ikiteisminių tyrimų nepradėta, priežiūros laikotarpiu administracine tvarka bausta nebuvo, nuo 2023-08-10 dirba (duomenys neskelbtini). 2023-08-23 atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika - 98 balai iš galimų 168, dėl daromų pažeidimų yra linkusi didėti. Taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Tačiau priežiūros laikotarpiu, t. y. 2023-08-20 apie 14.47 val. elektroninio stebėjimo sistema užfiksavo pažeidimą, probuojamoji iš anksto nesuderinusi, savavališkai pasišalino iš gyvenamosios vietos ir sugrįžo į ją apie 15.23 val. Pasiaiškino dėl pažeidimo, pateisinamų priežasčių nenurodė. Priminta teisinė atsakomybė. Tačiau ir toliau M. R. pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. 2023-09-25 iš anksto nesuderinusi su priežiūrą vykdančiu pareigūnu išvyko iš Vilniaus miesto ribų, dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. 21.00 val. negrįžo į gyvenamąją vietą, į namus grįžo 2023-09-26 apie 6.11 val. el. paštu atsiuntė pasiaiškinimą, pateisinamų priežasčių nenurodė.

Teismas, susipažinęs su Probacijos tarnybos teikimu ir asmens bylos duomenimis, taip pat patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu M. R. naujos nusikalstamos veikos nepadarė, dėl jos nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ji administracine tvarka bausta nebuvo. M. R. nuo 2024 m. sausio 17 d. pagal darbo sutartį įsidarbino bei dirba (duomenys neskelbtini).

Nors anksčiau išvardyti duomenys teigiamai apibūdina M. R., tačiau Probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajai dėl intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Institucijos teikimas buvo atmestas.

Apklausiama teisme nuteistoji M. R. paaiškino, kad pirmą kartą intensyvios priežiūros sąlygas pažeidė, nes būdama (duomenys neskelbtini) apsipyko su centro darbuotojais, šiuo metu ji įsidarbino bei gauna legalias pajamas. Naujų nusižengimų nėra padariusi, suprato savo klaidas ir pasižada, kad pažeidimai nepasikartos.

Tiek nuteistosios M. R. pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek byloje esantys rašytiniai pasiaiškinimai nepateisina intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, tačiau daryti išvadą, kaip nurodoma Probacijos teikime, kad ji sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas, nėra pagrindo. Užfiksuoti keli intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimai (pastebėtina, kad kai kurie pažeidimai itin nežymūs, pavyzdžiui, 2023 m. lapkričio 21 d. buvo pavėluota grįžti namo vos 52 min), tačiau pažymėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų dėl jos nepradėta, nuteistoji administracinių nuobaudų neturi, dirba, Probacijos tarnybai su ja susisiekti pavyksta, kviečiama atvyksta, alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota. Tai teigiamai apibūdina nuteistosios asmenybę.

Atsižvelgiant į tai kas, išdėstyta, nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistoji tapo pavojingesnė visuomenei ir šiuo metu ją būtina izoliuoti. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką „OASys“ nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (98 balai). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nuteistosios probacijos pažeidimai (tinkamai įkrauti apykoję bei tinkamai laikytis intensyvios priežiūros sąlygų) yra veikiau jos socialinių įgūdžių ir adaptacijos laisvėje trūkumo, nei nuteistosios pavojingumo visuomenei, pasekmė. Teikime nurodytus pažeidimus lėmė ne piktybinis ir sąmoningas M. R. siekis pažeisti jai nustatytas pareigas, o nepakankamas jos atidumas, spontaniškumas ir nerūpestingumas. Tokią asmenybę reikia stebėti ilgesnį laiką laisvėje, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik ją izoliavus nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju M. R. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja mažiau apie šešis mėnesius. Per šį gana trumpą laiką negalima daryti pakankamos išvados dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo. Šiuo atveju nuteistosios grąžinimas į laisvės atėmimo vietų įstaigą būtų vertinamas kaip skubotas sprendimas, nesuteikus jai pakankamos galimybės įvertinti savo netinkamą elgesį, padaryti tinkamas išvadas dėl savo elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad probuojamoji M. R. probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdė intensyvios priežiūros sąlygas ir padarė kelis intensyvios priežiūros tvarkos pažeidimus. Tai sudaro formalų pagrindą nuteistajam taikyti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas poveikio priemones. Tačiau, teismo vertinimu, įvertinus visas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimas ir likusios bausmės dalies vykdymas šiuo atveju būtų neproporcingas. Pažymėtina, kad M. R. teismo posėdžio metu teigė, kad gailisi dėl intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų, suprato savo klaidas ir pasižadėjo, jog pažeidimai nepasikartos. Dabartiniu metu M. R. dar galima suteikti galimybę savo elgesiu parodyti, kad ji yra verta būti laisvėje, kontroliuojama Probacijos tarnybos, o ne būti pasiųsta atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Visa tai sudaro pagrindą Probacijos tarnybos teikimą atmesti.

M. R. įspėtina, kad piktybiškai nevykdant probacijos sąlygų, darant naujus administracinius nusižengimus ar kitaip nesilaikant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, Probacijos tarnyba gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai M. R..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.