Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-5328-831/2019

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-5328-831/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00893-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8;3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant ieškovei I. I.,ieškovės atstovui advokatui A. S.,

nedalyvaujant atsakovui G. B. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. L.

dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui G. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. I., teismo posėdžio metu, prašo nustatyti, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustačius, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš G. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 eurų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Šių išlaikymo lėšų uzufruktatoriumi paskirti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš G. B. visas bylinėjimosi išlaidas.

Nustačius, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti G. B. ir nepilnamečio vaiko M. I. bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant sekančią tvarką:

1. iki M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), sueis treji metai:

1.1. tėvas G. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra M. I., dalyvaujant motinai I. I., kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 10 valandos iki 15 valandos, o kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 15 valandos iki 20 valandos;

1.2. tėvas G. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra M. I., dalyvaujant motinai I. I., kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį nuo 15 valandos iki 20 valandos, o kiekvieno mėnesio trečią sekmadienį nuo 10 valandos iki 15 valandos;

1.3. tėvas G. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra M. I., dalyvaujant motinai I. I., kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, nuo 17 valandos iki 19 valandos;

1.4. tais atvejais, kai tėvas G. B. negalės bendrauti su nepilnamete dukra M. I. nustatytu grafiku dėl dukros ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

1.5. tėvas G. B. privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu ar trumpuoju pranešimu (SMS), ar kitu prieinamu būdu kiekvieną kartą informuoti dukros motiną I. I. apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su dukra tvarka.

2. kai M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), sueis treji metai:

2.1. tėvas G. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra M. I. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, savo transportu ir sąskaita paimdamas dukrą 10 valandą iš dukros motinos gyvenamos vietos ir grąžindamas į ją 18 valandą;

2.2. tėvas G. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra M. I. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį, savo transportu ir sąskaita paimdamas dukrą 10 valandą iš dukros motinos gyvenamos vietos ir grąžindamas į ją 18 valandą;

2.3. tėvas G. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra M. I. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, savo transportu ir sąskaita paimdamas dukrą 17 valandą iš dukros motinos gyvenamos vietos ir grąžindamas į ją 20 valandą;

2.4. tais atvejais, kai tėvas G. B. negalės bendrauti su nepilnamete dukra M. I. nustatytu grafiku dėl dukros ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

2.5. tėvas G. B. privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu ar trumpuoju pranešimu (SMS), ar kitu prieinamu būdu kiekvieną kartą informuoti dukros motiną I. I. apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su dukra tvarka.

Ieškovė ieškinyje nurodė, ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Ieškovė ir Atsakovas artimai pradėjo bendrauti 2018 metų balandžio mėnesį, tačiau kartu niekada negyveno. 2018 metų birželio mėnesio pradžioje Ieškovė sužinojo, kad yra nėščia. Ieškovė su Atsakovu, kai sužinojo, kad yra nėščia dar artimai bendravo, tačiau Atsakovui apie nėštumą nepranešė. Po to Ieškovė su Atsakovu susipyko, visiškai nebendravo.

2019 m. vasario 15 d. Ieškovė pagimdė dukrą M. I.. Atsakovas apie tai, kad Ieškovė pagimdė mergaitę ir, kad gimusios mergaitės galimai biologinis tėvas yra jis, sužinojo iš socialinės darbuotojos R. G.. Iki tol Ieškovė Atsakovui nebuvo sakiusi, kad yra nėščia, kad laukiasi jų bendro vaiko.

Atsakovas iki teismo nesutiko pripažinti tėvystės. Atsakovas nuo dukros gimimo neskiria jai materialinio išlaikymo, visiškai dukra nesirūpina.

Nuo 2018 metų balandžio mėnesio iki dukros M. I. gimimo Ieškovė lytinius santykius turėjusi tik su Atsakovu, todėl 2019 m. vasario 19 d. gimusios dukros biologinis tėvas yra Atsakovas.

Todėl, kad Ieškovės dukra M. I. neliktų be tėvo, žinotų savo kilmę, kuri būtų patvirtinta jos asmens dokumentuose, Ieškovė nutarė kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta tėvystė.

Nustačius tėvystę yra laikoma, jog vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

Nuo pat gimimo Ieškovės dukra M. I. gyvena kartu su Ieškove. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad dukra nuo pat gimimo gyvena tik su Ieškove, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes tai geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kiti klausimai reglamentuojami C. V. iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Ieškovė nedirba, viena augina keturis nepilnamečius vaikus, gaunamas pajamas per mėnesį sudaro socialinė pašalpa, išmokos už vaikus. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste.

Atsakovas iš kitų santykių taip pat turi keturis vaikus. Ieškovei nėra žinoma, kokios Atsakovo mėnesinės pajamos, tačiau Atsakovas yra darbingas, neturintis sveikatos problemų žmogus, todėl yra pajėgus teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą.

Šiuo metu kas mėnesį nepilnametės dukros M. I. išlaikymui reikia nemažiau 240 eurų bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui būtinas išlaidos yra maistui, sauskelnėms, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams, žaislams ir kt.

Be to Ieškovei tenka pareiga suteikti dukrai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi, kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis ja. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti bei tobulėti.

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš Atsakovo dukros M. I. išlaikymui turi būti priteista po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaikų poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu.

Nepilnametis vaikas M. I. nuo pat gimimo gyvena kartu su Ieškove. Ieškovė dukrą labai myli, stengiasi jai sudaryti kuo geresnes sąlygas augti, kiek leidžia finansinės galimybės stengiasi pirkti kuo kokybiškesnį maistą, rūbus ir kita.

Pripažinus Atsakovą biologiniu dukros tėvu, Ieškovė nori, kad būtų nustatyta Atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. I. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka.

Ieškovė nori, kad Atsakovas su dukra, iki jai sueis treji metai, galėtų bendrauti tik Ieškovės akivaizdoje. Toks Ieškovės noras, kad Atsakovas su dukra iki jos trejų metų amžiaus bendrautų dalyvaujant ir Ieškovei, paremtas tuo, jog dukra yra mažametė, nėra emocinio ryšio Atsakovo su dukra, tiesiog šiuo metu Atsakovas dukrai yra kaip svetimas žmogus. Ieškovė nori, kad dukra nepatirtų streso, ar kitų išgyvenimų, kol dar visiškai maža. Jeigu Atsakovas su ja bendraus labai retai ir šie jų susitikimai vyks, nedalyvaujant Ieškovei, gali labai pakenkti dukrai, jos vystymuisi, sveikatai (b.l. 2-4).

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė, ji ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai (garso įrašas 09:46:53 – 09:51:44 min., 09:51:44 - 09:53:37min.).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik dalyje dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui – M. I., nustatymo ir nepilnamečio vaiko – M. I. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Su likusiais ieškinio reikalavimais G. B. nesutinka. Atsakovas teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Atsakovas G. B. žino, kad yra M. I., biologinis tėvas, todėl sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti, kad jis yra M. I., biologinis tėvas. Atsakovas G. B. sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko M. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. I.. Atsakovas supranta, kad jo ir ieškovės dukra dar labai maža, todėl jos poreikius šiuo metu geriausiai gali patenkinti ieškovė.

Atsakovas G. B. nesutinka su ieškovės reikalavimu nustačius, kad G. B., yra nepilnamečio vaiko M. I. biologinis tėvas, priteisti iš G. B. nepilnamečio vaiko M. I. išlaikymui po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Atsakovas G. B. teikia savo mažametei dukrai išlaikymą, kas mėnesį pagal išgales duoda ieškovei piniginių lėšų, nuperka maisto, sauskelnių. Atsakovas šiuo metu nedirba, registruojasi teritorinėje darbo biržoje. Atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki, be to, jis turi dar keturis nepilnamečius vaikus: A. B., G. B., L. B. ir K. B., kuriuos išlaiko. Atsakovas G. B. supranta savo pareigą išlaikyti jo ir ieškovės nepilnametį vaiką – M. I., tačiau šiuo metu jos išlaikymui negali skirti ieškovės prašomos piniginių lėšų sumos. Atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui sutiktų skirti po 60,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas neturi savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (pažymas apie atsakovo vardu įregistruotą turtą pateiksime parengiamojo posėdžio metu).

Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti ieškinyje detalizuotą jo ir nepilnamečio vaiko – M. I. bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Ieškinyje nurodyta, kad kol M. I. sueis treji metai, ieškovė nori, kad atsakovas su ja bendrautų tik ieškovės akivaizdoje. Tokį norą ieškovė motyvuoja tuo, kad tarp atsakovo ir nepilnametės dukros M. I. nėra emocinio ryšio. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, ir pažymi, kad jis su dukra nori bendrauti nevaržomai. Ieškovė pati sudaro kliūtis jo ir dukters bendravimui, o jis siekia, kuo dažniau matytis su dukra. Kol kas judviejų dukra dar kūdikis, bet jei ieškovė leistų atsakovui dažniau matytis ir būti su dukra, tarp jų atsirastų stipresnis emocinis ryšys.

Atsakovas turi vaikų ir visus juos myli, savo dukros M. I. jis neišsižada, prisideda prie jos išlaikymo. Atsakovas G. B. nori su dukra M. I. bendrauti nevaržomai.

Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo, G. B., visas bylinėjimosi išlaidas. Pagal 2019-07-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakovas turi teisę į 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteistinos. (b.l. 23-24) (garso įrašas 09:53:37 – 09:56:06 min .)

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. ieškovei gimė duktė M. I. (b. l. 10). M. I. gimimo įraše duomenų apie jo tėvą neįrašyta (b.l. 10). Ieškovė ir atsakovas bendravo nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. birželio, o šiuo metu šalys nebendrauja. Atsakovas savo tėvystės I. atžvilgiu neginčija. Be to Atsakovo tėvystė yra nustatyta ir atliktu DNR tyrimu.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, nurodė, kad su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutinka. Todėl nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti paskirta nebuvo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas G. B. yra M. I., gimusios 2019 m. vasario 15 d., biologinis tėvas, o ši – jo dukra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais bei pateikta teismui išvada, nustatė, kad nepilnametis vaikas M. I. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje (b.l. 21-24). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog M. I. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsakovas jokių prieštaravimų, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepareiškė, priešingai sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu (b.l. 43-46). Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnametės M. I. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė pradiniame ieškinį prašė priteisti iš atsakovo po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Laikytina, jog prašomas priteisti 120 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti Vaiko M. I. poreikius, todėl iš atsakovo G. B. priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas M. I. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Kadangi nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, būtent jai nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti iš atsakovo šiam vaikui priteisiamo išlaikymo bei jo įsiskolinimo pinigines lėšas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nori, kad Atsakovas su dukra, iki jai sueis treji metai, galėtų bendrauti tik Ieškovės akivaizdoje. Toks Ieškovės noras, kad Atsakovas su dukra iki jos trejų metų amžiaus bendrautų dalyvaujant ir Ieškovei, paremtas tuo, jog dukra yra mažametė, nėra emocinio ryšio Atsakovo su dukra, tiesiog šiuo metu Atsakovas dukrai yra kaip svetimas žmogus. Ieškovė nori, kad dukra nepatirtų streso, ar kitų išgyvenimų, kol dar visiškai maža. Jeigu Atsakovas su ja bendraus labai retai ir šie jų susitikimai vyks, nedalyvaujant Ieškovei, gali labai pakenkti dukrai, jos vystymuisi, sveikatai.

Pripažįstant atsakovo įstatyminę teisę bendrauti su savo vaiku, nustatytina atsakovo bendravimo M. I. tvarka teismo sprendimu.

Teismas, nustatydamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kaip ir spręsdamas kitus su vaikais susijusius klausimus, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus, o taip pat nepažeisti abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka visiškai atitinka šalių dukters M. I. interesus, taip pat tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, todėl gali būti patvirtinta visa apimtimi. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra M. I. tvarką, atsižvelgia į jau aukščiau minėtas, teismo nustatytas tokias aplinkybes: šalių duktė M. I. yra mažametė (9 mėnesių amžiaus); M. I. dėl savo amžiaus labai prisirišus prie motinos (ieškovės) ir dėl susiklosčiusios situacijos (minimalaus bendravimo, retų susitikimų) nelabai pripratus prie tėvo (atsakovo).

Todėl nustatytina tokia bendravimo tvarka: