Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.8.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.1.; 2.3.6.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 2.3.6.7.; 3.12.

2012 m. kovo 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasės moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams, 2009 m. gruodžio 24 d. paleistas atlikus bausmę; 3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., pradėti mokytis ar tęsti mokslą iki 2010-09-01, iki 2010-07-01 išdirbti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą,

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuves Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) Joniškio rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 22 d. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, taikant BK 25¹ straipsnį, lygtinai priverstinai įdarbinant; 2) Joniškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 1996 m. rugpjūčio 1 d. taikant BK 54² lygtinai paleistas prieš 7 mėnesius 10 dienų; 3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 35 valandas viešųjų darbų per mėnesį, viso 210 valandų, visuomenės labui, teistumai išnykę, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. ir A. A. 2011 m. naktį iš rugpjūčio 26 d. į rugpjūčio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kieme, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai, be priežasties, sudavė rankomis ir kojomis A. B. į galvą bei kitas kūno sritis ne mažiau kaip 82 kartus ir taip padarė nukentėjusiajam A. B. galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas veide ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas pakaušyje, dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruoste, lūpose, kairiame ir dešiniame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, plaštakose, krūtinės ir pilvo srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairės pusės 2-11 šonkaulių ir dešinės pusės 2-11 šonkaulių lūžius, nubrozdinimus veide, kakle, kairiame petyje, krūtinės ir pilvo srityje, dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje ir taip itin žiauriai nužudė A. B., kurio mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kurį sukėlė į galvą suduotų smūgių visuma, t. y. tyčia iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai nužudė kitą žmogų – A. B..

Kaltinamasis A. A. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltu prisipažįsta, bet negalėjo taip suspardyti nukentėjusiojo. 2011 m. rugpjūčio 26 d. susitiko su R. F. ir V. M., kai ėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo namo. V. M. turėjo vieną dviejų litrų talpos butelį alaus, 8 laipsnių stiprumo. Pradėjo gerti gatvėje, po to – V. M. kieme. Pradžioje buvo trise, paskui atėjo K. K.. V. M. parvežė dar vieną „bambalį“ alaus. Naminės degtinės parnešė K. K.. Nepastebėjo, ar I. K. atsinešė gėrimų. Iš kaimyno A. S. atėjęs A. B. sėdėjo ant suoliuko. Nesimatė, ar sumuštas atėjo ir nežino, ar jis buvo girtas. Buvo naktis, apšvietimo nebuvo. Kraujo ant veido negalėjo įžiūrėti. Gal būtų matęs, jei būtų buvęs visas kruvinas. Geriant A. B. nebuvo nuėjęs į tualetą. Nežino nuo ko prasidėjo konfliktas. Daugiau prie suoliuko nieko nebuvo, kai pradėjo mušti A. B., jis sėdėjo iš dešinės, o I. K. – iš kairės pusės nuo A. B.. Jis nustūmė A. B. rankomis prie suoliuko. A. B. nugriuvo ant šono, į medžio pusę. Spyrė jam į sprandą, į pilvą, į kaklą, į nosį, į nugarą ir jis atvirto. Peržengė į kitą A. B. pusę ir spyrė jam iš kulno, buvo apsiavęs kaliošus. Iš viso A. B. sudavė kokius penkis smūgius: į krūtinę, pilvą, nugarą. Kai apsivertė ant nugaros, dar spyrė į krūtinę, pilvą. Jo smūgiai buvo nestiprūs, nes po avarijos jaučia kojų skausmą. Po to prisidėjo ir I. K.. I. K. buvo apsiavęs kroksus. I. K. spardė į įvairias kūno vietas, taikėsi į galvą. I. K. spyrė daugiau nei vieną kartą. I. K. spyrė iš viršaus į veidą, ėjo aplink A. B. ir spardė iš visų pusių.

Jis pats pirmas sudavė smūgius A. B.. Galėjo apie 10 smūgių suduoti, bet buvo daugiau vienoje vietoje. A. B. nuo jo smūgių nugriuvęs nesikėlė, o I. K. jį mušė jau gulintį. A. B. kažką šaukė, „burbuliavo“, o jie nuolatos mušė jį, tačiau 82 smūgiai negalėjo būti suduoti. Jis pats galėjo suduoti daugiausiai iki 10 smūgių. Nežino, kiek galėjo suduoti I. K.. Galvoja, kad apie 10 minučių laiko mušė, buvo išgėręs, nepamena gerai. Kai pasakė „baikime“, atsisėdo ir dar gėrė. Nepamena, ar baigė gerti alų. Nežino, kodėl pasakė „baikime“, gal, kad neužmuštų A. B.. Tikslas buvo – sukelti A. B. fizinį skausmą. Nežino dėl ko kilo konfliktas, dėl ko spardė A. B., gal ką nors pasakė. Galėjo įvykti žodinis konfliktas. Kiti buvo nuėję miegoti, o jie buvo likę trise. Nežino kada I. K. išėjo namo, ar prieš jam išeinant, ar po jo. Išeidami netikrino, ar A. B. buvo gyvas. Galvoja, kad jis jau galėjo būti negyvas. Jį paliko toje pačioje vietoje, kur ir rado, o ryte sužinojo, kas įvyko. Nuotraukose matė, kur rado negyvą A. B.. Jis buvo apsirengęs šviesiais rūbais. Neišrengė jie A. B.. Iš matymo pažinojo A. B.. A. K. pažįsta ir jis tą vakarą nebuvo atėjęs išgerti.

Gailisi dėl to, ką įvykdė ir nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Buvo labai girtas, net buvo užsnūdęs. Tikriausia jis buvo daugiausia girtas ir tam nusikaltimui girtumas turėjo įtakos. Sutinka su ieškiniu, tik nežino iš ko atlygins. Anksčiau buvo teistas už chuliganizmą ir vagystę.

Jis negirdėjo A. B. žodžių dėl priekabiavimo, kuriuos sakė I. K.. Nepamena, ar prie jų kabinėjosi A. B. ir neprisimena, dėl ko buvo konfliktas su A. B..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. A. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir davė analogiškus parodymus (1 t. 132–133, 134–136, 138–139 b. l.).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-09-02 A. A. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė vietą, kur jis su I. K. ir A. B. 2011-08-26 vartojo alkoholį ir vėliau sumušė A. B. (1 t. 155–169 b. l.).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis I. K. parodė, kad 2011-08-26 buvo nuvažiavęs pas draugą – R. G., pas jį išgėrė alaus ir kartu nuvažiavo pas J. L., ten vėl gėrė alaus, paskui nuvažiavo pas V. M.. Ten viskas ir prasidėjo. Gėrė alaus. Nuvedė V. M. ir R. F. į antrą aukštą, tada išvažiavo R. G.. Liko jis, A. B. ir A. A.. Besėdint kalbėjo, gėrė naminę degtinę ir pradėjo ginčytis. A. B. pradėjo prie jo kabinėtis, graibyti už rankų, nugaros. A. B. sakė: „Ar tau gaila užpakalio?“, dar sakė: „Jūs negalėsit pasirodyti Žagarėje“. Tada stovėjo kartu su R. G.. Nežino, kuriam tai pasakė ir ko jis norėjo. Suprato, kad seksualiai priekabiauja. Jį tai įžeidė, todėl atsistojęs, paėjo į šalį, A. B. ėjo link jo rankas išskėtęs, sakė: „Ateik čia“. Paskui nuėjo prie A. A., tada A. A. trenkė A. B.. Tikriausiai ir prie A. A. A. B. kabinėjosi. Pirmas pradėjo mušti A. A., tada jis A. B. trenkė į galvą, į veido sritį, pilvą. Iš viso du smūgius sudavė į galvą – viena koja ir kita. Iš viso tik du smūgius jam spyrė į veidą – į priekį koja. Kai mušė A. B., jis gulėjo ant kairio šono. Du kartus įspyrė į veidą A. B., jam bėgo kraujas. Avėjo kroksus, o jie su skylutėmis, todėl jautė, kad jo kojos buvo šlapios nuo kraujo. Nespyrė A. B. iš viršaus. Iš pradžių sudavė du smūgius, kai ėjo link jo ir po to kelis sykius spyrė, iš viso sudavė keturis smūgius. Kai mušė A. B., jis visą laiką gulėjo ant šono, kai nuėjo į šalį, A. B. buvo ant nugaros nugriuvęs. Jo parodymai, esantys byloje, yra teisingi. Jis nešokinėjo A. B. ant galvos. Kai A. A. trenkė, A. B. nugriuvo, o kai jis trenkė – A. B. nukrito. Į veidą trenkė ranka, po to spyrė koja. Du kartus spyrė į veidą, kai A. B. sėdėjo ant suoliuko. Kai jis spardė, A. B. nieko nesakė. Mušė A. B. apie 2–3 minutes.

Nebuvo jo rankos kruvinos, tik batai buvo kruvini. Jo rankos buvo nubrozdintos, gal galėjo nuo nubrozdinimų rankos susikruvinti. Jam išvykus A. B. dar turėjo sąmonę, kalbėjo rišliai, negargaliavo.

A. A. galėjo suduoti apie 10 smūgių. Neskaičiavo A. A. suduotų smūgių. Nekvietė greitosios, nes negalvojo, kad jam reikia greitosios. Galvojo, kad įspirs ir A. B. nebelįs, o jis važiuos namo. A. B. jie nenurenginėjo. Kai jis išvažiavo, A. A. prie suoliuko pasiliko, „maikės“ jis neturėjo. A. A. buvo girtas, o jis pats buvo vidutiniškai girtas ir anksčiau buvęs toks girtas. Alkoholis nusikaltimui įtakos turėjo. Prasideda bėdos, kai ateina kas nors ir pradeda gerti. Nepažinojo to žmogaus, kurį mušė. Nežinojo jo vardo. Retkarčiais išgerdavo su A. B. ir nebūdavo su juo problemų.

Buvo pradėję temti, kai pradėjo gerti alų su A. B.. Tamsu nebuvo, bet ir nebuvo šviesu. Nematė, kad A. B. buvo sužalotas. Įvykis įvyko apie 12 val. nakties, o kavinėje buvo tą dieną prieš įvykį. Kavinėje alaus buvo pirkęs, o po įvykio teisiai namo važiavo su dviračiu. Nežino, kodėl merginos sako, kad matė jį kavinėje.

Atsiprašo nukentėjusiosios, tikrai taip nenorėjo padaryti. Negalėjo atlyginti žalos, nes ji uždarė. Tokios didelės žalos negali atlyginti, bet kažkiek nori atlyginti. Nori įgyti specialybę, lanko mokyklą, dabar mokosi įkalinimo įstaigoje 9 klasėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. K. prisipažino kartu su A. A. mušęs nukentėjusįjį ir davė analogiškus parodymus (2 t. 27–28, 29–31 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis I. K. patvirtino šiuos savo parodymus ir parodė, kur ir kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajam A. B. (2 t. 29–31 b. l.).

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji A. E. U. parodė, kad nužudytasis buvo jos sugyventinis. Jis buvo pensininkas. Pas jį ateidavo visi išgerti. Prieš įvykį jau kelias dienas buvo gėręs. Buvo elektrikas, žmonėms padėdavo taisyti. Nebuvo jis agresyvus. Jis ką galvodavo, tą ir pasakydavo. Jei matydavo, kad žmogus blogas, tai ir pasakydavo. A. B. galėjo I. K. pasakyti, kad jos pusbrolį primušė. Lavoninėje matė nužudytąjį. Labai sumuštas buvo, tik iš nosies pažino. Palaiko civilinį ieškinį. Prašo atlyginti neturtinę žalą – 50 tūkstančių Lt ir prašo juos priteisti iš kaltinamųjų, iš kiekvieno po 25 tūkstančius Lt. Bendrų vaikų su sugyventinių jie neturėjo, bet kartu gyveno 23 metus, vedė bendrą ūkį. Labai išgyvena dėl jo mirties, neteko daug svorio. Po įvykio bijojo dieną ir naktį išeiti į lauką. A. B. turėjo dukrą ir sūnų, su sūnumi jis bendravo, su dukra nebendravo. Nei vieno iš kaltinamųjų nepažinojo, tik žmonės jai apie juos pasakojo. Pasakojo, kad A. B. negerdavo nuolatos, jis gerdavo išėjęs pas save į namus. A. B. ji pasigedo šeštadienį. Žino, kad A. B. gaudavo 580 Lt pensiją, ją ir savo pensiją išleisdavo bendrai, be to, A. B. užsidirbdavo pinigų ir dirbdamas elektriku. Nesitiki, kad bus atlygintas jos pareikštas civilinis ieškinys. Prašo kaltiems asmenims skirti griežtą, pagal įstatymą, bausmę.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad jo parodymai byloje yra teisingi, kad pas jį atvažiavo I. K. atsigerti alaus ir apie 7 val. jie išvažiavo pas J. L. ir ten taip pat gėrė alų. Kieme buvo keturi žmonės, nes V. M. nuvedė miegoti. Lauke pavalgė ir nuėjo miegoti. Ten, kur gėrė alų, liko A. A., I. K. dar dėdė, kurio nepažinojo. Jis pats nedažnai gėrė alų, nes jam parduotuvėje alaus dar neparduodavo. Po to nuėjo miegoti, nes buvo labai girtas. Jis pats girtesnis buvo nei I. K., kuris yra geras jo draugas. I. K. nėra agresyvus. Nei I. K. prie ko kabinėdavosi, nei prie jo (I. K.) nesikabinėjo. V. pavardės nežino, jis tame kieme gyvena. „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta iš matymo, „(duomenys neskelbtini)“ yra A. A., jis yra pažįstamas. A. A. išgėręs yra ramus. Nieko suaugusieji nesakė, kad negertų, atsivežė alaus ir priėmė visus į kompaniją. Ryte policijoje pasakė, kad A. K. užmuštas. Klausė, ką veikė tą vakarą. Mama sakė, kad jis apie pusę vienuoliktos vakare buvo namuose.

Kiemas nebuvo apšviestas, bet nebuvo taip, kad nieko negalėtų matyti. Mėnulis švietė, gatve matėsi kur eiti, matomumas buvo geras. Nebuvo debesuota naktis. Buvo tą naktį konfliktų, tas, kurį užmušė pasakė, „ar norite po Žagarę nebevaikščioti?“. Nežinau kodėl jis taip pasakė, gal kas jam kokį žodį ne taip pasakė. „Kampinį“ užvedėme į viršų miegoti. Prie namo buvo suoliukas, ant jo sėdėjo I. K.. Po žmogaus mirties prie namo nebuvo nuėjęs. Nepažįstamas dėdė vilkėjo šviesios spalvos šortus ligi kelių, šviesius marškinius trumpomis rankovėmis. Tą naktį nebuvo šalta. Gal matė ne tą žmogų, kuris buvo nužudytas. Iš nuotraukos atrodė, kad tai buvo tas žmogus, kuris kartu sėdėjo. Iš veido jį pažino. Tą žmogų pažinojo iš matymo. Negalėjo sumaišyti su A. K.. A. K. yra lieknesnis, o žmogus kuris mirė, per šimtą svėrė, nepanašūs jie buvo, nesumaišytų jų. Jam rodė to žmogaus nuotrauką. Kol buvo su visais, degtinės niekas negėrė.

Liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną, ryte, kai rado nužudytą A. B., jis kasė bulves. Jam pasakė, jog kalbama, kad jį nužudė. Policija ir felčerė „apsižioplino“, kad supainiojo jį su nužudytu. Tuo metu jis gyveno pas V. M., kuris atidavė policijai jo tapatybės kortelę, nes sakė, kad pasimetė ir manė, kad tai jis yra nužudytas. V. M. dabar dirba Ispanijoje. R. F. ryte išnešė kibirą į lauką ir pamatė nužudytą A. B.. Pažinojo nužudytąjį. Nežino, kaip jį galėjo supainioti su A. B.. A. B. mėgdavo prikibti, aštrų liežuvį turėjo. A. A. gerai pažinojo, girtas jis buvo agresyvus, blaivas – normalus. Jis būdamas girtas išdaužė langus. I. K. nebuvo matęs agresyvaus, išgerdavo būdamas nepilnametis, pajuokaudavo. Kelis kartus buvo matęs jį primuštą.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad 2011-08-26 matė I. K. bare, jis buvo vienas. Nematė, ar jis vartojo alkoholį. Matė, kaip atėjo I. K., darė duris, jo rankos buvo kruvinos, apsirengęs tamsiai. Lauke buvo dar tamsu. Tiksliai nepamena, nes buvo išgėrusi. Ji tą dieną, penktadienį atėjo į barą apie 10 val. vakaro, baras užsidaro ryte 9 val. I. K. matė bare gal jau po vidurnakčio. Matėsi, kad jo rankos buvo kruvinos, raudonos. Delnai buvo kruvini, kiek pamena abiejų rankų. Kai I. K. klausė barmenės, jis rankų delnus į viršų buvo atsukęs. Nežino ką bare darė I. K.. Kai I. K. išėjo, jie dar buvo pasilikę lauke.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad rugpjūčio 26 d. apie 11 ar 10 val. vakaro buvo su draugėmis A. M. ir A. V. bare. Buvo išgėrusi. Bare matė I. K., bet nematė, kad jo rankos buvo kruvinos. Jos draugės sakė, kad I. K. rankos buvo kruvinos. I. K. pasisveikino su ja, praeidamas ją užkliudė, kažkas pasakė, „atsargiai, jo rankos kruvinos“. Žiūrėjo ne į jo rankas, bet, ar jos neištepė. Nepastebėjo, ar I. K. buvo išgėręs. Iki 9 val. ryto baras dirba.

Specialisto išvadoje Nr. M 462/11(04) nurodyta, kad A. B. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rastas galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos veide ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos pakaušyje, dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruostuose, lūpose. A. B. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 4,5–5 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2011-08-30 14 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo A. B. kraujyje rasta 3,03 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. A. B. galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos veide ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos pakaušyje, dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruoste, lūpose, kairiame ir dešiniame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, plaštakose, krūtinės ir pilvo srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairės pusės 2-11 šonkaulių ir dešinės pusės 2-11 šonkaulių lūžiai, nubrozdinimai veide, kakle, kairiame petyje, krūtinės ir pilvo srityje, dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje padaryti bukais kietais daiktais kelėtos valandų bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo ir daugybinių abipusių šonkaulių lūžių. A. B. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kurį sukėlė į galvą suduotų smūgių visuma. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rastas galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos veide ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos pakaušyje, dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruoste, lūpose. Visi A. B. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Tikėtina, kad A. B. kraujosruvos abiejuose dilbiuose ir plaštakose galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu dengiantis nuo užpuoliko smūgių. Abejotina A. B. galimybė atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus po galvos smegenų sumušimo jam padarymo, nes nuo galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis turėjo netekti sąmonės. Tikėtina, kad A. B. po galvos smegenų sumušimo jam padarymo galėjo išbūti gyvas keletą valandų. A. B. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 82 smūgių. A. B. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti keliais bukais kietais daiktais ar įrankiais. Į tai nurodo kūne rastų sužalojimų morfologinė įvairovė (muštinės žaizdos, kraujosruvos, nubrozdinimai). A. B. dalis kūno sužalojimų buvo padaryti stipria jėga. Į tai nurodo galvos smegenų sumušimas, nosies kaulų lūžis, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai. Nukentėjusiojo marškiniuose rastas pažeidimas atitinka lavone rastą sužalojimą kairiame petyje. (1 t.40-45 b. l.).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas paaiškino, kad pagal byloje esantį ekspertizės aktą A. B. sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Nei vienas iš sužalojimų nėra būdingas griuviminei traumai. Esant daugybiniams smūgiams į galvą, jų stiprumo žalojamasis poveikis sumuojamas, stiprėja. Nėra galimybės išskirti, kuris iš jų turėjo lemiamą reikšmę. Jei ekspertizės akte nebuvo aprašyti daiktiniai įrodymai, tai mums tyrimui nebuvo pateikti. Tačiau tai neturėtų reikšmės. Petyje buvo rastas sužalojimas, tai ties ta vieta marškiniuose buvo rastas pažeidimas. Nėra duomenų, kad po mirties lavonas buvo aprenginėjamas. Ant jo kūno buvo rasti marškiniai. Aprašyta, kad mirusysis aprengtas margais marškiniais, pilkomis kelnėmis. Galima pažiūrėti fotolentelėse, ar jis buvo su rūbais. Matosi, kad ranka įkišta į rankovę. Gali būti, kad jis rastas su suplyšusiais marškiniais. Jei ant vienos rankos buvo marškiniai, vadinasi buvo su marškiniais. Nerašoma akte, kad ant vienos rankos buvo marškiniai, nes tai smulkios detalės. Nėra galimybės nurodyti smūgių padarymo eiliškumą. Kaip ekspertizės akte parašyta, smulkiau negali nurodyti. Iš turimų duomenų negalima tiksliai pasakyti kokiais daiktais ar įrankiais buvo mušamas mirusysis. Petyje padarytas sužalojimas padarytas prieš mirtį. Sprendžiant iš sužalojimų, galima teigti, kad padaryti stiprūs smūgiai į galvą. Nuo daugybinių smūgių, suduotų į galvą mirė nukentėjusysis.

Įvykio vietos apžiūros protokolas liudija, kad 2011-08-27 buvo atlikta esančios adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad 2011-08-27 apie 6 val. ryto įvykio vietoje buvo rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis (1 t. 13–34 b. l.).

Iš 2011-08-27 asmens kūno apžiūros protokolo matyti, kad ant I. K. rankos matyti nubrozdinimai, ant kojų matosi aplipusi tamsios spalvos sudžiuvusi masė, panaši į kraują (1 t. 46–50 b. l.).

2011-08-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš I. K. buvo paimti jam priklausantys daiktai: batai – guminės šlepetės „SUNRISE“, kelnės, džemperis, apatinės kelnaitės ir marškinėliai trumpomis rankovėmis (1 t. 51 b. l.).

2011-08-30 apžiūros protokolas patvirtina, kad 2011-08-30 buvo apžiūrėti paimti iš I. K. rūbai ir avalynė. Ant I. K. priklausančių kelnių ir šlepečių matyti rausvos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t. 52-56 b. l.).

2011-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš A. A. buvo paimti jam priklausančios tamsios spalvos sportinės kelnės (1 t. 57 b. l.).

2011-08-30 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti paimti iš A. A. rūbai (1 t. 58–60 b. l.).

2011-08-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš A. A. buvo paimti jam priklausantys daiktai: guminiai batai trumpais aulais juodos spalvos (1 t. 61 b. l.).

2011-08-30 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti paimti iš A. A. guminiai batai (1 t. 62–64 b. l.).

2011-11-28 specialisto išvadoje Nr. S 385/11 (01) nurodyta, kad dvejose nuoplovose nuo namo sienos, nuoplovoje nuo suolelio, nuoskutose nuo žemės, nuoplovose nuo I. K. kojų pėdų, ant I. K. sportinių kelnių, guminių šlepečių, A. A. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe (1 t. 73–75 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais ir išdėstytais įrodymais, tame tarpe ir kaltinamųjų parodymais apie nukentėjusiajam smūgių sudavimą į įvairias kūno vietas, teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamieji I. K. ir A. A., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai, be priežasties, sudavė rankomis ir kojomis A. B. į galvą bei kitas kūno sritis ne mažiau kaip 82 kartus ir taip padarė nukentėjusiajam daugybinius sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusio A. B. mirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Vertinant teismo medicinos specialistų išvadą sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais, nustatyta, kad A. B. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kurį sukėlė į galvą suduotų smūgių visuma. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rastas galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos veide ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos pakaušyje, dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruoste, lūpose.

Apklausti kaltinamieji prisipažino A. B. sudavę smūgius, tačiau nurodė tik į pavienius smūgius ir nei vienas iš kaltinamųjų nesutiko su visumoje suduotais nukentėjusiajam, nustatytais mirusiojo kūno tyrimo metu 82 smūgiais. Liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad įvykio metu kaltinamieji buvo su rūbais ir avalyne, kurie buvo ištirti byloje kaip daiktiniai įrodymai. Nuoplovose nuo I. K. kojų pėdų, taip pat ant I. K. sportinių kelnių, guminių šlepečių, A. A. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. B. DNR profiliu su 9,99999999999 proc. tikimybe (1 t. 73–75 b. l.). Šis objektyviai nustatytas faktas patvirtina kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą, kad A. B. jie nužudė suduodami daugybinius smūgius kojomis ir tokiu būdu apsitaškė krauju.

Kaltinamųjų chuliganiškas paskatas patvirtina tai, kad neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu jie atliko be jokios priežasties, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo. Kaltinamieji žinojo, kad A. B. yra senyvo amžiaus asmuo, pensininkas, tačiau tai nesutrukdė jiems elgtis ižuliai, chuliganiškai ir pavojingai jo atžvilgiu. Kaltinamasis I. K. parodė, kad spardydamas A. B. į veidą matė, kaip bėga kraujas ir jautė, kad jo paties kojos buvo šlapios nuo kraujo, kadangi „kroksai“ buvo su skylutėmis. Kaltinamasis A. A. parodė, kad nežino, dėl ko kilo konfliktas, dėl ko spardė A. B., „gal ką nors pasakė“, tačiau pirmas pradėjo spardyti A. B., o prisijungus I. K. peržengė į kitą A. B. pusę ir smogė jam iš dešinės kojos kulno iš viršaus į nosies-lūpų sritį, ką patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 155–163, foto Nr. 13). Teismas atmeta kaip nepagristą kaltinamojo I. K. versiją apie tai, kad nukentėjęs A. B. priekabiavo prie jo ir todėl jis turėjo gintis. Kaltinamasis A. A. nurodė, kad iki konflikto jis su I. K. sėdėjo šalia nukentėjusiojo iš abiejų pusių nuo jo, kad jis pirmas be jokios priežasties sudavė pirmus smūgius ir nenurodė matęs ar girdėjęs kokius nors žodžius, patvirtinančius A. B. priekabiavimą. Liudytojas R. G. paneigė I. K. parodymus apie tai, kad jis stovėjo šalia I. K. ir matė liudijančius apie A. B. priekabiavimą veiksmus, kai A. B. I. K. žodžiais, kišo jam rankas už kojos, nugaros, nes iki pasitraukimo iš įvykio vietos liudytojas R. G. buvo įvykio vietoje kartu su visais ir tokių A. B. veiksmų nematė.

Taip pat nepagrįsta kaltinamojo I. K. versija apie tai, kad A. B. po pirmų jam suduotų smūgių buvo atsistojęs, ėjo link jo ir jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, norėdamas apsiginti, kadangi kaltinamojo A. A. parodymais nustatyta, kad A. B. po jam sėdinčiam suduotų pirmų smūgių buvo nukritęs ir abiejų kaltinamųjų intensyviai be sustojimo spardant jį, nebuvo atsistojęs.

Kaltinamųjų parodymai apie nukentėjusiajam A. B. suduotus smūgius neprieštarauja specialisto išvadai, kuria nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį nulėmę sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 82 tiesioginių smūgių poveikyje ir buvo padaryti kietais bukais daiktais, kokiais galėjo būti kaltinamųjų batai. Sužalojimų buvimas keliuose nukentėjusiojo kūno paviršiuose rodo, kad sužalojimo padarymo metu keitėsi nukentėjusiojo ir kaltinamųjų tarpusavio padėtis ir šį nustatyta faktą patvirtina kaltinamųjų parodymai apie tai, kad spardydami A. B., jie ėjo aplink gulintį nukentėjusįjį ir spardė jį iš visų pusių.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamieji teigė neprisimenantys suduotų smūgių skaičiaus, nors mano, kad negalėjo suduoti 82 smūgius, tačiau atlikto mirusiojo medicininių tyrimo metu be abejonės nustatyta, kad A. B. kūne rastiems sužalojimams nustatyti reikėjo 82 smūgių ir kaip paaiškino ekspertas J. Sakalas griuviminei traumai sužalojimai nebūdingi.

Byloje nustatyta, kad nors kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau tai nesutrukdė jiems suvokti savo veiksmų esmę ir valdyti savo veiksmus, kadangi nusikalstamos veikos aplinkybes jie atpasakojo pakankamai pilnai, motyvavo pagal savo individualius sugebėjimus, pažinimo ypatumus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas kaltinamųjų tvirtinimą, kad jie neprisimena suduotų smūgių skaičius laiko kaltinamųjų pasirinkta gynybos versija ir daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji suprato savo veiksmus ir pilnai teisingai juos galėjo valdyti, nes pastoviai spardė nukentėjusįjį, kaip parodė apie 10 minučių, buvo nustoję spardyti, atsisėdę ant suoliuko dar vartojo alkoholį, o išeidami iš įvykio vietos nepatikrino ar gyvas buvo nukentėjęs.

Taigi, kaltinamųjų tyčios intelektualinis elementas – pavojingos draudžiamos veikos suvokimas ir pavojingų pasekmių numatymas sąlygojo valinį elementą – leidimą pasekmėms kilti.

Teismas nenustatė, kad kaltinamieji nusikalstamai veikė būtinosios ginties sąlygomis ar būdami didžiai susijaudinę, nes byloje nėra duomenų, liudijančių apie nukentėjusiojo neteisėtą ar grėsmingą elgesį kaltinamųjų atžvilgiu, dėl ko jiems būtų reikėję gintis nuo A. B. ir smurtauti prieš senyvo amžiaus žmogų.

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiam daug kūno sužalojimų ir šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjęs po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Nors teismo medicinos specialisto pateiktoje išvadoje nurodyta, kad mirusiojo A. B. kūno tyrimo metu kraujyje rasta 3,03 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį ir nuo galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis turėjo netekti sąmonės, tačiau padarytų kūno sužalojimų kiekis nurodo į tai, kad A. B. buvo nužudytas itin žiauriai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. B. buvo suduoti smūgiai ne tik į galvą, bet ir į šonus, nugarą, pilvą, veidą dėl ko mirusiajam A. B. nustatytas galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos veide ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos pakaušyje, dešiniame ir kairiame momenyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, skruoste, lūpose, kairiame ir dešiniame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, plaštakose, krūtinės ir pilvo srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairės pusės 2-11 šonkaulių ir dešinės rusės 2-11 šonkaulių lūžiai, nubrozdinimai veide, kakle, kairiame petyje, krūtinės ir pilvo srityje, dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje padaryti bukais kietais daiktais kelėtos valandų bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo ir daugybinių abipusių šonkaulių lūžių.

Kaltinamųjų parodymais paremtais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, smūgiai buvo suduodami daugiausiai kojomis ir jau gulinčiam ir negalinčiam priešintis nukentėjusiajam, nukentėjęs buvo ne tik spardomas, bet buvo šokama ant jo galvos ir kitų kūno dalių. Kaltinamųjų veiksmai buvo žiaurūs ir ciniški pagyvenusio ir jiems tinkančio pagal amžių į senelius asmens atžvilgiu, todėl mušdami, spardydami ir šokdami jam ant galvos kaltinamieji negalėjo nesuprasti savo veiksmų pavojingumo ir pasekmių rimtumo.

Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Nužudymo atveju, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, būtina nustatyti jų susitarimo turinį ir ribas. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną ir tą patį baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį.

Pagal teismų praktiką, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Taip yra todėl, kad mirtinų smūgių skaičius yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama sprendžiant kaltės klausimus. Teismas turi įvertinti ne tik objektyviuosius kaltininkų veiksmus, bet ir veikos subjektyviuosius požymius. Išvada apie kiekvieno iš kaltinamųjų tyčią daroma įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai išanalizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iš kaltinamųjų poelgį.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji I. K. ir A. A., veikdami kartu, smurtavo prieš A. B. suduodami jam daugybinius smūgius: pirmiausia A. A. nustūmė nukentėjusįjį nuo suolo, A. B. nugriuvus ant šono, spyrė jam į sprandą, į kaklą, į nosį ir kitas kūno vietas, pradėjus spardyti ir I. K., abu kaltinamieji gulinčiam nukentėjusiajam daug kartu kojomis spyrė į skirtingas kūno dalis (galvą, krūtinę, juosmenį, kt. ), išviso sudavė 82 smūgius.

Teismas, įvertinęs byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 462/11(04), nustatė, kad A. B. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, kurį sukėlė į galvą suduotų smūgių visuma. Remiantis byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji po to, kai nukentėjusysis A. B. nugriuvo nuo suoliuko, pakaitomis kojomis smūgiavo jam į skirtingas kūno vietas, tačiau, kur konkrečiai pataikė I. K. ir A. A. kiekvienas atskirai, jie nurodyti negalėjo dėl didelio nustatyto smūgių skaičiaus, kurį jie abu ginčija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek I. K., tiek ir A. A. veikė išvien, matė vienas kito veiksmus ir, pritardami vienas kitam, abu smurtavo į gyvybiškai svarbius, lengvai pažeidžiamus ir dėl jų sužalojimo galinčius sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat ir mirtį, žmogaus kūno organus. Smurtas buvo intensyvus, iš viso suduoti 82 smūgiai, kaltinamieji viešoje vietoje be jokios priežasties žalojo visiškai nesiginantį ir negalintį dviem jauniems užpuolikams pasipriešinti, gimusį 1943-10-05 (1 t. 10 b. l.), t. y. senyvo amžiaus asmenį, kuris priešais kaltinamuosius gulėjo ant žemės ir šie galėjo nekliudomai jį žaloti. Nors nukentėjusysis nesipriešino, I. K. ir A. A. toliau tęsė savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nebandė vienas kito sulaikyti, o po smurto panaudojimo atsisėdę gėrė alų ir tik po to pasišalino iš įvykio vietos, abejingai nakties metu palikdami sužalotą asmenį.

Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina kaltinamųjų I. K. ir A. A. susitarimą, kuris šiuo atveju buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, nužudyti A. B.. Padarytos veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie kaltinamųjų tyčią nužudyti A. B., t. y. tai, kad jie suprato, jog kartu keldami pavojų nukentėjusiojo gyvybei, smurtauja prieš jį, numatė, kad gali padaryti jam sunkius sveikatos sutrikdymus, tarp jų ir tokius, kurie gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, norėjo tokių padarinių ir sąmoningai leido šiems atsirasti. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas smūgius, juo labiau nevienkartinius, nesipriešinančiam asmeniui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai pavojingi tokio žmogaus sveikatai, taip pat ir gyvybei. Taigi, kaltinamieji suvokė, kad bendrais smurtinio pobūdžio veiksmais dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam.

Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu ir kokia tuo metu buvo užpuolikų ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis, taip pat nėra galimybės nurodyti A. B. kūno sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimų buvimas keliuose nukentėjusiojo kūno paviršiuose rodo, kad sužalojimų padarymo metu keitėsi nukentėjusiojo ir užpuolikų tarpusavio padėtis.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kuris iš abiejų kaltinamųjų, kur ir kiek smūgių konkrečiai pataikė nukentėjusiajam. Tačiau yra nustatyta, kad nukentėjusiajam nugriuvus nuo suoliuko, abu nuteistieji tikrai pataikė bent po vieną smūgį koja nukentėjusiajam į galvą, taip pat į kitas kūno vietas. Tačiau šis faktas nagrinėjamu atveju nekeičia veikos kvalifikavimo, nes kaltinamųjų susitarimas, išreikštas jų valią patvirtinančiais veiksmais sunkiai sužaloti asmenį, net atimant jam gyvybę, buvo ir teismui nekyla abejonių, kad du asmenys gali mirtinai sužaloti žmogų be sustojimo, kaip nurodė kaltinamieji spardant jį parblokštą „gal dešimt minučių“.

Sugretinus byloje ištirtus įrodymų šaltinius dėl kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo – paties kaltinamųjų paaiškinimus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus, kitus byloje užfiksuotus duomenis, teismas daro išvadą, kad nukentėjęs buvo sužalotas tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, t. y. nuo tiesioginių tyčinių smūgių sudavimo. Tokiu būdu, tarp kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusio mirties, yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamųjų padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, nes nuo jų neteisėtų veiksmų atsirado BK 129 straipsnio dispozicijoje numatytos materialinės pasekmės – kito asmens –A. B. mirtis.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, kolegija laiko, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamųjų veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei 8 punktą ir I. K. ir A. A. veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas esant nužudymui iš chuliganiškų paskatų ir itin žiauriai kvalifikuojančių požymių.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir skiria bausmę, numatytą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamieji I. K. ir A. A. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdami tiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio A. B. mirtį. BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiam, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje.

Kaltinamieji I. K. ir A. A. prisipažino sudavę nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas ir dėl to gailisi, tik nesutiko, kad galėjo bendrai suduoti 82 smūgius. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji pripažino jiems inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nors nesutiko su nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi, tačiau nurodė, kad daugiau niekas kitas nemušė nukentėjusiojo, smūgius sudavė tik jie ir tai rodo kaltinamųjų prisipažinimą ir nuoširdų gailestį. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atskyrus nustatytus byloje kaltinamųjų parodymų prieštaravimus teismas vertina kaip jų gynimosi taktiką ir pastebi, kad jie nesutrukdė teismui nustatyti tiesą byloje. Be to, atskiri nesutapimai parodymuose galėjo atsirasti dėl to, kad kaltinamieji nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir dėl girtumo galėjo nepilnai kontroliuoti ne tik savo elgėsi, bet ir nepastebėti savo bendrininko veiksmų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji I. K. ir A. A. nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kurį vartojo nuo pat ryto ir net įvykio metu. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog jų vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką I. K. ir A. A. padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat veikdami bendrininku grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad 2009-11-09 I. K. buvo išbrauktas iš gimnazijos mokinių sąrašo, o nuo 2010-09-01 mokosi 8 klasėje, bendrai charakterizuojamas teigiamai ir nežiūrint į neatliktus papildomus vasaros darbus, buvo perkeltas į 9 klasę su neigiamais įvertinimais(2 t. 76 b. l.). I. K. administracine tvarka buvo baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 69-70 b. l.), anksčiau buvo teistas keturis kartus, paskutinį karta 2011-08-03 ir dabartiniu metu atlieka bausmę pataisos namuose, įvykdė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio A. B. mirtį, taip pat teismas vertina padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir konstatuoja faktą, kad kaltinamajam I. K. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, I. K. yra labai jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu jam buvo sukakę tik 18 metų ir 5 mėnesiai, 2011-10-27 Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba nustatė, kad objektyvių medicininių duomenų, kad I. K. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu, nėra ir jam netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau jam nustatyti, nors ir neturėję įtakos sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus, adaptacijos sutrikimas bei specifiniai pažinimo, emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai. Teismas įvertina tai, kad I. K. atligino 210 Lt žalos nukentėjusiajai (2 t. 199 b. l.) ir nors tai sudaro labai mažą dalį pareikšto civilinio ieškinio, tačiau vertintina kaip kaltinamojo atgaila ir noras kritiškai vertinti savo veiką.

Kaltinamasis A. A. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, buvo baustas administracinė tvarka, bet neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į psichikos sveikatos centro įskaita įrašytas nebuvo.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl kaltinamiesiems skirtina būtent tokios rūšies bausmė. Byloje nustatyta ne tik kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgiant į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio. Pagal BK 61 straipsnio 3 dalį bausmės vidurkis apskaičiuojamas sudėjus minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytus bausmės dydžius ir gautą rezultatą padalinus pusiau. Nusikalstamos veikos metu galiojusi BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija numatė laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų, todėl bausmės vidurkis šiuo metu yra 14 metų laisvės atėmimas ( (8 + 20) / 2 = 14). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimo padarymo stadiją, vertinant byloje nustatytas ir pripažintas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų asmenybę, jų amžių, teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Nesumenkinant kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų teismas mano, kad privaloma įvertinti ir nužudytojo netinkamą elgesį, nes byloje nustatyta, kad nukentėjęs A. B., būdamas 68 metų amžiaus ne tik nedrausmino jaunesnių ir savo elgesiu nerodė teigiamo pavyzdžio, o priešingai, nakties metu viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus su vaikinais, iš kurių vienas – I. K., buvo tik 18 metų ir kelių mėnesių amžiaus. I. K. parodymais nustatyta, kad jam teko ir anksčiau vartoti alkoholinius gėrimus su A. B..

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamieji buvo laikinai sulaikyti, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas I. K. nuo 2011-08-27 iki 2011-08-28 (1 t. 191 b. l.), A. A. nuo 2011-08-27 iki 2011-08-29 (1 t. 126 b. l.) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat suėmime išbūtas laikas.

Dėl civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant A. B. tyčinį nužudymą rasti ir paimti daiktai: dvi nuoplovos nuo namo sienos, nuoplova nuo suolelio, nuoskutos nuo žemės, nuoplovos nuo I. K. dešinės plaštakos, nuo kojų pėdų, I. K. sportinės kelnės, džemperis, guminės šlepetes, marškinėliai, kelnaitės, A. A. sportinis švarkas, sportinės kelnės, guminiai batai, A. B. lavono kraujo pavyzdys, kurie 2011-10-17 buvo ištirti Serologijos ir DNR laboratorijoje. Iš 2012-02-14 Šiaulių apygardos prokuratūros pranešimo matyti, kad 2012-02-06 daiktiniai įrodymai po specialisto išvados atlikimo buvo parvežti iš Valstybinės teismo medicininės tarnybos DNR ir serologijos laboratorijos ir yra saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK daiktų saugojimui skirtoje patalpoje (2 t. 196–198 b. l.). Kadangi teisiamojo posėdžio metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai nepageidavo grąžinti konkrečių daiktų, kurie pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, šie daiktai sunaikintini.

BPK 92 straipsnio pagrindu 2011-08-30 apžiūrėtas moteriško tipo dviratis (1 t. 76-78 b. l.), kuris pagal pakvitavimą grąžintas naudojimui nukentėjusiajai A. E. U. iki atskiro teismo sprendimo (1 t. 79–81 b. l.), todėl jį tikslinga grąžinti A. E. U..

Civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žalos. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta A. E. U. – nukentėjusio A. B. sugyventinė – pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 90 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nukentėjusioji nurodė, kad su A. B. gyveno kartu apie 25 metus, nors nebuvo sudarę oficialios santuokos, tačiau kartu tvarkė bendrą ūkį, biudžetą, rūpinosi vienas kitu. Dėl A. B. mirties ji patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą. Kilusios pasekmės neatitaisomos – atimta artimo žmogaus gyvybė, jos skaudžios ir neįkainojamos, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pablogėjo jos sveikata. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusioji dėl A. B. netikėtos mirties patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Pastebėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. K. pateikė kvitą, patvirtinantį, kad jis atlygino nukentėjusiajai 210 Lt ir tai yra civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dalinis atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą (itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų nužudžius A. B.) ir nuteisti laisvės atėmimu 14 metų 6 mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. kovo 5 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-08-27 iki 2011-08-29 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-08-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą A. A. palikti nepakeistą.

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą (itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų nužudžius A. B.) ir nuteisti laisvės atėmimu 14 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir I. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. kovo 5 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-08-27 iki 2011-08-28 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-08-28 iki 2011-11-28 ir pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Priteisti iš A. A. ir I. K. solidariai nukentėjusiajai A. E. U. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: dvi nuoplovas nuo namo sienos, nuoplovą nuo suolelio, nuoskutas nuo žemės, nuoplovas nuo I. K. dešinės plaštakos, nuo kojų pėdų, I. K. sportines kelnes, džemperį, gumines šlepetes, marškinėlius, kelnaites, A. A. sportinį švarką, sportines kelnes, guminius batus, A. B. lavono kraujo pavyzdį, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK daiktų saugojimui skirtoje patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Moteriško tipo dviratį, kuris pagal pakvitavimą grąžintas naudojimui nukentėjusiajai A. E. U., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. E. U..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.