Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. A. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 5 punktą, 8 punktą, 128 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį, vadovaujantis 1961 m. BK, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu. 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veika, už kurią D. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkte, 8 punkte, numatytos veikos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, numatytą veiką; 1961 m. BK 128 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos į BK 144 straipsnį; 1961 m. BK 235 straipsnis į BK 258 straipsnio 2 dalį. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1998 m. gegužės 2 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis D. A. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2008 m. birželio 27 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Iki suėmimo D. A. gyveno žmonai priklausančiame būste, paties nuteistojo teigimu, jis visada turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje, nebuvo jokių rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Iki bausmės atlikimo nuteistasis yra įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, vairuotojo specialybę.

2.2. Nuteistasis būdamas laisvėje dirbo. Atvykęs į laisvės atėmimo įstaigą dirbti atsisakė, tačiau bausmės atlikimo metu D. A. požiūris į darbą kardinaliai pasikeitė, jo darbinė motyvacija šiuo metu yra aukšta. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. nuteistasis vykdė darbinę veiklą VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose, šiuo metu – darbininko (laikininko) pareigose. Asmuo nurodo, kad darbinę veiklą suvokia kaip privalumą, yra motyvuotas ir nusiteikęs darbinę veiklą tęsti. Nuo 2018 m. lapkričio 22 d. nuteistajam buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla – lankstymu iš popieriaus origami technika. 2021 m. liepos 30 d. išduotas UAB „duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo eksploatavimo pažymėjimas. 2021 m. liepos 28 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės kvalifikaciją. Galimo terminuoto laisvės atėmimo paskyrimo atveju (lygtinio paleidimo ar po laisvės atėmimo bausmės atlikimo), nuteistasis nurodė turėsiantis darbą, 2022 pristatė UAB „duomenys neskelbtini“ raštą dėl galimybės dirbti pardavėjo – konsultanto pareigose.

2.3. Taip pat teikime nurodoma, jog nuteistasis yra padengęs jam nuosprendžiu priteistą žalą, nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai įkalinimo įstaigoje negauti. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima, nėra duomenų, kad D. A. būtų vartoję narkotines medžiagas. Įkalinimo įstaigoje fiksuotas vienas apsvaigimo nuo alkoholio atvejis, tačiau nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo. Nuteistasis dalyvavo įvairiose konsultacijose, pozityvaus užimtumo veiklose.

2.4. D. A. socialiai prisitaikęs, geba užmegzti ir palaikyti artimus santykius, pradėti ir palaikyti pokalbį. Mintis dėsto nuosekliai, logiškai, diskusijų metu išsako savo nuomonę. Atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pasižymi gebėjimu kontroliuoti savo fizinius ir emocinius impulsus. Pasak nuteistojo, nusikaltimo padarymas buvo vienintelis agresijos panaudojimo atvejis (teigia, jog sudavė vieną smūgį norint pagąsdinti). Įstaigoje asmuo nepasižymi agresyviu ar nekontroliuojančiu elgesiu, geba kontroliuoti savo elgesį frustruojančiose situacijose, stengiasi išsiaiškinti problemos/nesutarimų kilmę, numato galimas alternatyvas, stengiasi reaguoti konstruktyviai. Žvelgiant atgal į situaciją ir ją analizuojant, asmuo nesiekia rasti jį pateisinančių aplinkybių, supranta pasekmes tiek nukentėjusiajai, tiek jos artimiesiems, stebima empatija jų atžvilgiu. D. A. kitiems nuteistiesiems veda užsiėmimus, prisideda prie kitų grupės narių motyvacijos ir pokyčio skatinimo.

2.5. Teikime taip pat pažymima, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį įstaigų vidaus tvarką nuteistasis pažeidė 8 kartus (3 iš jų buvo skirtos drausminės nuobaudos), skatintas 39 kartus. Paskutinį kartą baustas 2021 m. liepos 9 d., už tai, kad vartojo alkoholį (užfiksuotas 0,80 promilių neblaivumas) įkalinimo įstaigoje. Paskutinį kartą skatintas 2024 m. balandžio 23 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje.

2.6. Teikime pabrėžiama, kad 2024 m. liepos 12 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta maža nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus didelės žalos rizikos išsamią analizę 2024 m .liepos 12 d. nustatyta, kad žala gali kilti kitiems asmenims, kadangi įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios metu asmuo kartu su bendrininku itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė asmenį ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams (nužudytosios vaikams). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies. Šiuo metu nurodo, kad kaltę vis dar pripažįsta iš dalies, teigia, kad nusikalstamos veikos neorganizavo, neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybės. Nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje šiuo metu yra žemas, o visuomenėje, nors nusikaltimas padarytas 1998 m., vidutinis. Vertinimo metu stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam nustatomi dinaminiai rizikos veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Nustatyti apsauginiai veiksniai – turima gyvenamoji vieta išėjus į laisvę; turima darbo vieta išėjus į laisvę; socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas.

3. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais.

4. Prokurorė prašė teikimą atmesti, nurodė, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta žemai, tokia ji tapo tik nuo 2022 m. balandžio 21 d. Vis dar egzistuoja visa eilė, atsižvelgiant į įvykdytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir turinį, reikšmingų dinaminių veiksnių. Be to, vis dar išlieka nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis visuomenėje.

5. Nuteistasis D. A. ir jo gynėja advokatė N. G. prašė teikimą tenkinti, akcentavo aplinkybes, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, vykdo individualią veiklą, nuo 2020 m. dalyvavo įvairiose konsultacijose, 90 pozityvaus užimtumo veiklų (po septynias per mėnesį), dalyvauja protmūšiuose, viktorinose, šokių, pykčio ir emocijų valdymo užsiėmimuose, teigiamai veikia kitus nuteistuosius vesdamas jiems užsiėmimus.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkintinas.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 25 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta žemai, tačiau tokia ji tapo tik nuo 2022 m. balandžio 21 d. Be to, vis dar išlieka nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, o dėl įvykdyto nusikaltimo ir šiuo metu savo kaltę nuteistasis pripažįsta tik iš dalies. Pažymėtina ir tai, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis eilę kartų buvo skatintas, tačiau, vis dėl to 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Paskutinį kartą 2021 m. liepos 9 d., už tai, kad vartojo alkoholį (užfiksuotas 0,80 promilių neblaivumas) įkalinimo įstaigoje. Šie duomenys rodo, kad nors ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Remiantis 2024 m. liepos 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis D. A. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima kūrybine veikla, turi aukštą darbinę motyvaciją, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų ženklią dalį vis dar sudaro dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant ją būtina įvertinti ir D. A. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2024 m. liepos 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis D. A. jau daugiau kaip 25 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1998 m. gegužės 2 d.), vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiant klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, D. A. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

10. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis D. A. šiuo metu bausmę atlieka už 3 nusikalstamų veikų, iš kurių viena labai sunki (dėl savanaudiškų paskatų kankinant ir itin žiauriai nužudė žmogų), padarymą. Bylos nagrinėjimo metu D. A. savo kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu nors ir praėjus daugiau nei 25 metams po nusikalstamos veikos įvykdymo jis savo kaltę vis dar pripažįsta tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis vertinimų metu nurodo, jog nusikalstamos veikos neorganizavo, neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybės. Iš esmės tokia D. A. pozicija kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų neigiamų pasekmių. D. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo požiūris neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia D. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

11. Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką 3 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama D. A. motyvacija siekiant švelnesnės bausmės. Juolab, kad paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2021 m. liepos 9 d., už tai, kad vartojo alkoholį (užfiksuotas 0,80 promilių neblaivumas) įkalinimo įstaigoje. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio ir mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę bausmės tikslai bus pasiekti.

12. Taip pat Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo D. A. emocinė būsena šiuo metu stabili, praeityje jis ne kartą bandė nusižudyti, o įkalinimo įstaigoje 2005 m. liepos 27 d. buvo įrašytas į linkusių pabėgti, nusižudyti, žalotis ar užpulti įskaitą. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis D. A. dalyvauja pozityvaus užimtumo bei resocializacijos programose, užsiima kūrybine veikla, tačiau tai reikšmingo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui bei mąstymui nepadarė.

13. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam D. A. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.