Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-634-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-27
Bylos Nr.
1S-634-498/2017
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00529-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Viktoras Preikšas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
D. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-634-498/2017
Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00529-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 93-396 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, subendrinta 10 metų 3 mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 6 metai 11 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 10 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 2 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m birželio 8 d., dieną).Komisija 2017 m. birželio 12 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. Š., konstatavęs, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatytaNuteistasis D. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis Komisijos nutarime ir skundo autoriaus asmens byloje.Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis ir nurodoma, jog vadovaujantis Komisijos nutarime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad bausmę skundo autorius atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis 2 kartus buvo paskatintas, atlikdamas bausmę 4 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles (buvo skirtos 2 nuobaudos, kurios negalioja). 2015 m. liepos 27 d. apeliantas įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. rugsėjo 27 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ skalbykloje. Pažymima, kad nors skundo autorius turi 50 proc. nedarbingumą, tačiau gerai ir sąžiningai atlieka pavestas darbo užduotis ir darbe apibūdinamas tik teigiamai. Jis palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir gautas pataisos įstaigoje nuobaudas apeliantas vertina kritiškai ir neigiamai, supranta padarytas klaidas, o nuobaudą dėl alkoholio vertina išskirtinai neigiamai, todėl jis nusprendė nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų ir laisvėje. Šį skundo autoriaus apsisprendimą lėmė ne tik dalyvavimas pataisos įstaigoje prevencijos programoje dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, bet ir esminiai jo mąstymo ir elgesio pokyčiai. Atsižvelgiant į tai ir vertinant apelianto elgesį ir asmenybės pokyčius pataisos įstaigoje, skunde teigiama, jog nustatyta, kad skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (32 balai), kad paleistas lygtinai į laisvę jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas lygtinai dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turi aukštą motyvaciją darbui), nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas ankščiau neteistas, kaltę pripažino ir gailisi. Todėl visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina Komisijos nutarimo pagrįstumą.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl išliekančių skundo autoriaus kriminogeninių veiksnių, skunde pabrėžiama, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir BPK 360 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, jog spendžiant klausimą, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti tik į nuteistojo kriminogeninius veiksnius, kurie šiuo atveju yra statiniai. Akcentuojama, kad nors teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, nurodė priežastį – gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą bei elgesį (nusikalto, nes siekė tiesioginio atlygio ir kt.), taip pat kitas aplinkybes, nesusijusias su apelianto elgesiu pataisos įstaigoje, tačiau toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka nustatytų principų, lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose, įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos direktyvas, kuriomis remiantis lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas yra apibrėžtas BVK. Anot skundo autoriaus, tik nuteistojo kriminalinės nuostatos, kintamieji kriminogeniniai veiksniai yra vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta, vertinant nuteistojo nusikalstamumą ateityje. Todėl apylinkės teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo ir nuteistojo pokyčių vertinimo aspektu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad teismų laikoma, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis jos leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs j laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tvirtinama, kad dabartinis apelianto elgesys pataisos įstaigoje sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas BVK 157 straipsnio 1 dalies ir BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė išplėstinai, nukrypdamas nuo teismų praktikos ir įstatymų normų taikymo, vadovaujantis tik jo padarytų teisės pažeidimų ir statinių kriminogeninių veiksnių pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo neturi aiškaus loginio dėstymo ir bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis), neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų (BVK 157 straipsnio 1 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies), taip pat formuojamos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo taikymo. Akcentuojama, kad nuteistasis, įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturintis paskato koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus (bausmę), tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius (pvz. subkultūrą, neigiamą kur kas didesnę kriminalinę praeitį turinčių nuteistųjų tiesioginę įtaką, atotrūkį nuo artimųjų ir kt.), todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu skirta bausmė ir BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose akcentuoja, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiasias sąlygas, neprieštarauja progresyvaus bausmės atlikimo principui, taip pat bausmės esmei ir teisingumo principui. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija į visuomenę (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas, bet iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes (statinius kriminogeninius veiksnius), joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Nurodoma, kad šiuo metu paleidus skundo autorių lygtinai iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų įtvirtinta apelianto resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes bausmę jis tęstų su intensyvia priežiūra, griežtai kontroliuojamas Probacijos tarnybos darbuotojų. Apelianto tvirtinimu, jo atveju, teismui netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai ir esminei pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką (nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo, sumažėjo nuo 49 balų iki 32 balų), apylinkės teismo sprendimo teisėtumas kelia abejonių. Teigiama, kad teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą, privalėjo atsižvelgti ne tik į egzistuojantį formalųjį kriterijų, tačiau ir materialųjį kriterijų, ir remtis socialinio tyrimo išvada (tai yra Komisijos patvirtintas išvadas), kurioje nurodyta, jog skundo autoriaus elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Anot apelianto, šioms išvadoms paneigti nėra jokio realaus įstatyminio pagrindo.Skunde pakartojama, kad konstatuotina, jog Komisija priėmė motyvuotą nutarimą. Nurodoma, kad Komisija pagrįstai nustatė, kad esant nepriekaištingam elgesiui, žemai nusikalstamo elgesio rizikai ir pažangai ją mažinant, yra pagrindas manyti, kad skundo autorius laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad Komisijos nutarime patvirtintos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl nutarimas yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą D. Š. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (32 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis D. Š., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad D. Š. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad D. Š. nuo 2016 m. spalio 10 d. pakeitė savo elgesį – už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybinėje įmonėje buvo 2 kartus paskatintas ir nepažeidinėjo bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 14), tačiau šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką 4 kartus, buvo baustas 2 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2016 m. liepos 20 d., panaikinus 2015 m. gruodžio 29 d. paskirtą nuobaudą prieš terminą. Be to, D. Š. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles 2016 m. spalio 10 d., ir nors nuobauda jam nebuvo paskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Taigi, atsižvelgiant į D. Š. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2016 m. spalio 10 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių nusikaltimų – trijų sunkių ir dviejų apysunkių, padarymą. Nors nuteistasis dirba, dalyvauja pataisos elgesio programose, 3 kartus buvo paskatintas už gerą, pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. Š. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo D. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėViktoras PreikšasOlegas Šibkovas