Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu N. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą iš dalies atidedant, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. spalio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu N. K. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirtas laisvės atėmimas 8 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ir N. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių, nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 8 d., į bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, faktiškai atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. ir 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžius bei juose nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai N. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 d. 2 p. Komisijos nuomone, nors nuteistoji ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo (iš aukštos į vidutinę) ir nustatyta daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 2 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; nusikaltimai sunkėja; finansiniai įsipareigojimai dėl priteistų teismo ieškinių bei turimų antstolių patvarkymų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms; psichologinio atsparumo stoka; savikritiškumo stoka; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; neigiamų pasekmių nesuvokimas arba ignoravimas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (išlieka silpni vidiniai resursai siekiant atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ilgalaikėje perspektyvoje, žinodama, kad jau yra nuteista ir turės atlikti bausmę, nuteistoji padarė dar vieną nuskalstamą veiką), nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji N. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji N. K. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu. Skunde nurodoma, kad paleista į laisvę laikinai apsistos gyventi Vilniaus nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), yra susitvarkiusi dokumentus socialiniam būstui gauti. Visą bausmės laiką dirbo, visos bausmės atlikimo metu mokėjo finansinius įsipareigojimus. Išėjusi į laisvę ketina nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir priimti jai siūlomus darbo pasiūlymus. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę mokėsi, įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, baigė kirpėjų kursus. Laisvės atėmimo metu baigė intervencines programas: „Nuteistųjų socialinių įgūdžių valdymas“, „Raktas“, „Savęs pažinimo ir pasitikėjimo savimi ugdymas“, teisinio-socialinio švietimo užsiėmimus, dalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupėse, išėjusi į laisvę ketina ir toliau lankyti anoniminių narkomanų susitikimus, susirasti globėją, kuris padėtų kilus problemoms. Bausmės atlikimo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, yra du kartus skatinta, nuobaudų neturi, pakartotinio nusikaltimo rizika vidutinė, daroma pažanga ją mažinant, pagal didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta žema rizikos žala visuomenėje. Atlikdama bausmę vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Praeities savo pakeisti negali, bet mano, kad daugiau nebenusikals.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas atmetamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti N. K. lygtinio paleidimo klausimą, nes jau daugiau nei pusę bausmės nuteistoji atliko, bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl N. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji N. K., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji dar negali būti lygtinai paleista iš kalėjimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad iš skirtos 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės N. K. liko atlikti dar beveik 2 metus laisvės atėmimo. Nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, liko . Remiantis OASys metodika, vertinant nusikalstamo elgesio riziką, pirminio vertinimo metu buvo nustatyta didelė rizika. 2023 m. birželio 19 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. Rizikos mažėjimą lėmė įgytas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, sprendžiamas gyvenamosios vietos klausimas. 2023 m. lapkričio 11 d. nustatyta vidutinė rizika ir daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2024 m. gegužės 17 d. nustatyta likusi vidutinė rizika ir toliau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. N. K. atvykusi į įkalinimo įstaigą išklausė adaptacijos programą. 2022 m. Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre baigė 10 kl.; 2023 m. baigė 11 kl.; o šiuo metu teigia jau įgijusi vidurinį išsilavinimą. Nuteistoji 2023 m. Panevėžio mokymo centre įgijo kirpėjos specialybę. Nuteistoji nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. baigė „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ programą; 2022 m. gruodžio 27 d. baigė programą „R.A.K.T.A.S“; baigė psichologinio konsultavimo programą „Savęs pažinimo ir pasitikėjimo savimi ugdymas“; 2023 m. vieną kartą dalyvavo Panevėžio Evangelikų bažnyčioje; 2023 m. vieną kartą dalyvavo susitikime su Liuteronų kunigu A. M. N. K. 2023 m. spalio 30 d. dalyvavo narkotikų vartotojų dienos minėjime, kurio metu priklausomybių konsultantas ir reabilitacijos centro „Aš esu“ vadovas K. D. dalijosi žinia apie sveikimą nuo priklausomybės, atsakinėjo į nuteistųjų klausimus, suteikė informaciją apie patekimo į reabilitacijos centrą tvarką. Vykdant integracijos į visuomenę programą, baigė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos; dalyvavo bakalaurinio darbo tyrime „Įkalintų moterų bendruomenė: jos (ne)pasireiškimas ir rolė įkalintų moterų gyvenimuose“. Šio tyrimo metu savo patirtimi dalinosi fokus grupės užsiėmimo metu; 2024 m. balandžio 19 d. baigė „Streso valdymo grupę“; reguliariai lankosi narkotikų (AN) ir alkoholio (AA) priklausomybę turinčių asmenų savitarpio pagalbos grupių užsiėmimuose, taip pat gilino žinias sveikimo nuo priklausomybės plotmėje ir sėmėsi motyvacijos sveikti 2024 m. vasario 12 d. vykusiame susitikime su priklausomų asmenų reabilitacijos bendruomenės VŠĮ „Eterna Vita“ atstovėmis (psichologė bei dvi socialinės darbuotojos). Nuteistoji 2024 m. kovo 4 d. dalyvavo meditacijos ir jogos užsiėmime, kurio metu įgavo praktinių savistabos, emocijų ir impulsų kontrolės įgūdžių; 2024 m. gegužės 6 d. dalyvavo susitikime su priklausomybių konsultantu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas bei Komisijos rekomendacijas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą, ankstesnis teistumas dėl vagystės išnykęs. 2020 m. ir 2021 m. priimtais nuosprendžiais N. K. nuteista dėl plėšimo ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų. Teisės pažeidimai yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis (finansinės naudos siekimas), nusikaltimai sunkėja. Viena iš padarytų nusikalstamų veikų smurtinė, padaryta su bendrininkais. Žinodama, kad jau yra nuteista ir įsiteisėjus nuosprendžiui turės atlikti bausmę, nuteistoji padarė dar vieną nuskalstamą veiką.

Analizuojant nuteistosios pasirinktą gyvenimo stilių laisvėje matyti, kad nuteistoji narkotines medžiagas pradėjo vartoti jauna, būdama 20 m. Pirmą nusikalstamą veiką padarė būdama 34 m. Pagimdė 4 vaikus, tačiau juos augino neilgai, vaikai buvo paimti, oficialiai niekur nedirbo. Padarytos nusikalstamos veikos įvairaus pobūdžio, darė nusikalstamas veikas, nes reikėjo pinigų įsigyti narkotinėms medžiagoms. Prie jos kriminalinio gyvenimo būdo rizikos faktorių galima priskirti narkotines medžiagas vartojančius bei kriminalinę patirtį turinčius draugus. Laisvalaikį leisdavo su kitais teisės pažeidėjais, kartu vartojo narkotines medžiagas, paskui darydavo nusikalstamas veikas. Nuteistoji pokalbio metu teigė, kad nelinkusi pasiduoti kitų įtakai, tačiau yra nusikalstamų veikų, kurias padarė su bendrininkais. Jau būdama nuteista ir laukdama, kol įsiteisės nuosprendis, nuteistoji toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Pokalbio metu nuteistoji teigė, kad su tais „draugais“ jokio ryšio nebepalaiko, daugelis jų jau yra mirę nuo narkotinių medžiagų. Analizuojant nuteistosios pasirinktą gyvenimo būdą įkalinimo įstaigoje matyti, kad nuteistoji pasižymi pozityviu elgesiu, nebausta, skatinta du kartus už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistoji įsitraukusi į resocializacijos procesą: motyvuota užsiimti darbine veikla ir visada dirba, mokėsi, kaip pati teigia, įgijo vidurinį išsilavinimą, kirpėjos profesinę kvalifikaciją, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, su aplinkiniais sutaria, jokių konfliktų nebuvo užfiksuota. N. K. šiuo metu deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, orientuojasi į darbą, santykius su sugyventiniu, siekiu atsisakyti priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Apibendrinant nuteistosios gyvenimo stilių laisvėje matyti, kad nuteistosios asocialus elgesys, santykių palaikymas su kitais psichiką veikiančias medžiagas vartojančiais ir kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos darė neigiamą įtaką jos elgesiui bei nuostatoms ir tai buvo tiesiogiai susiję su jos nusikalstamo elgesio raiška. Būnant struktūruotoje aplinkoje nuteistosios elgesys teigiamas ir pozityvus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji nuo 19 m. teigia neturėjusi pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau gyveno pas draugę, iki suėmimo gyveno sugyventinio tetos bendrabučio tipo bute Vilniuje, o nuo 2023 m. sausio 25 d. nuteistoji įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje. Atlikusi bausmę arba lygtinio paleidimo atveju iš įkalinimo įstaigos nuteistoji vyks gyventi į biudžetinę įstaigą Vilniaus (duomenys neskelbtini) namus, gautas teigiamas atsakymas dėl galimybės ten apsigyventi. Būdama įkalinimo įstaigoje nuteistoji susitvarkė dokumentus socialiniam būstui gauti. Pakartotinio vertinamo pokalbio metu nuteistoji teigė, kad gyvens ten iki kol susiras darbą ir išsinuomos būstą ir lauks, kol bus suteiktas socialinis būstas. Apibendrinant matyti, kad nuteistoji turi gyvenamąją vietą, tačiau gyvenimo sąlygų problemos buvo susijusios su nusikalstama veika, nes gyvenama aplinka buvo sudėtinga, visų pirma tuo, kad aplinkoje buvo asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn už narkotikų platinimą, laikymą. Ateityje gautas socialinis būstas gali palengvinti nuteistosios integraciją į visuomenės procesą, tačiau nuteistoji turi keisti gyvenimo būdą bei atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos.

N. K. iki suėmimo niekur nedirbo, teigia, kad buvo išlaikoma sugyventinio, pašalpų jokių negavo, iš Užimtumo tarnybos buvo išbraukta. Nuteistoji teigia, kad pinigų reikėjo narkotinėms medžiagoms, dėl to užsiimdavo nusikalstama veika. Visi nuteistosios teisės pažeidimai buvo susiję su finansinėmis paskatomis. Į Panevėžio kalėjimą atsiųsti 8 antstolių vykdomieji dokumentai 6860,39 Eur sumai. Bausmės atlikimo metu iš darbo užmokesčio atskaityta 1049,04 Eur, iš areštuotų lėšų 7,03 Eur, savanoriškai pagal prašymus yra įmokėjusi 58,00 Eur. Įkalinimo įstaigoje pragyvenimo šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis bei artimųjų parama. Apibendrinant matyti, kad nuteistosios finansinio planavimo įgūdžių stoka, nestabili materialinė padėtis siejosi su jos nusikaltimų motyvais. Nuteistoji laisvėje neturėjo stabilaus pragyvenimo šaltinio, todėl pasiduodavo netinkamos aplinkos įtakai, siekdavo finansinės naudos neteisėtais būdais. Nuteistoji šiuo metu turi finansinių įpareigojimų, kuriuos vykdyti privalo. Šiuo metu nuteistoji dirba, turimus įsiskolinimus dengia tiek nuskaičiuojant iš darbo užmokesčio, tiek savanoriškai. Jei nuteistajai pavyks išėjus iš įkalinimo įstaigos įsitvirtinti darbo rinkoje, jos finansinės problemos gali būti sprendžiamos ir tai galėtų valdyti jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raišką. Tačiau laisvėje nuteistoji nėra dirbusi, todėl tai gali apsunkinti jos galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju ir užsitikrinti stabilų pragyvenimo šaltinį.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, nuteistoji nėra linkusi į socialinį atsiskyrimą, tačiau prosocialių ryšių stokoja. Pakartotinio vertinimo metu nurodė, kad nuo neigiamą įtaką darančių, vartojančių draugų atsiribojo, nurodo, kad turi pažįstamų, kurie dirba su savo priklausomybe, išsako motyvaciją su jais bendrauti, kartu lankyti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupes. Nuteistoji nėra linkusi atvirauti, analizuoti savo patirtis, savybes, gali būti lengvai emociškai pažeidžiama. Požiūriu į save kiek stokoja kritiškumo, nors pastaruoju metu stebimas išliekantis pozityvesnis, objektyvesnis savivaizdis. Visgi savivertė išlieka gana žema, stebimos emocinio ir socialinio pažeidžiamumo prielaidos. Nuteistoji teigia, kad dalyvaudama programose geriau pažino save, mano, kad tapo ištvermingesnė, kantresnė su kitais. Ankstesnio vertinimo metu ryškėjo silpnokas nuteistosios psichologinis atsparumas, nuteistoji buvo gana lengvai emociškai paveikiama aplinkos, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistajai pavyko atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių nuteistųjų, išvengti rizikingų situacijų, kas leidžia kelti prielaidą, kad tam tikromis aplinkybėmis nuteistoji geba nustatyti ribas ir jas išlaikyti.

Nors stebimi pozityvūs pokyčiai valdant emocinės gerovės srities kriminogeninius veiksnius, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad nuteistajai būtina aktyviau dirbti su individualiais psichologiniais veiksniais, pasitelkti specialistų pagalbą, nes šioje srityje vis dar nustatoma daug kriminogeninių veiksnių, kurie neišspręsti gali lemti neteisėtą nuteistosios elgesį laisvėje. Emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai sietini su nusikalstamo elgesio raiška, tačiau neabejotinai prisidėjo prie gyvenimo būdo formavimosi ypatumų dėl emocinio pažeidžiamumo, silpno psichologinio atsparumo, streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžių stokos. Probleminiai šios srities aspektai sietini su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročiais, nes nuteistoji nurodo, kad tiek narkotikus, tiek alkoholį vartodavo siekdama nusiraminimo stresinėse situacijose. Taigi bausmės atlikimo metu nuteistoji turi įrodyti, kad jos pažanga šioje srityje yra akivaizdi ir kad jos vidiniai resursai yra pakankami, jog laisvėje ji sugebėtų laikytis teisės aktų reikalavimų.

Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistosios tarpasmeniniai įgūdžiai išlieka silpnoki, tačiau yra adekvatūs, formalaus bendravimo situacijose geba laikytis įprastų formalumų, palaiko tinkamą akių kontaktą, nors pokalbių metu yra kiek nerimastinga, ypač palietus jautresnes temas, stokoja konfrontacijos įgūdžių, situacijai krypstant jai nepalankia linkme, gali tapti reikli aplinkai, žmonėms. Bausmės atlikimo metu į artimas draugystes su kitomis nuteistosiomis nesileidžia, geba išvengti rizikingų situacijų, nėra konfliktiška. Agresyvumu, siekdama kitų paklusnumo ar savo tikslų, N. K. nepasižymi, savitvardos praradimo atvejų nefiksuojama. Svarbu tai, kad nuteistoji problemines sritis iš esmės atpažįsta, tačiau į gilesnę jų analizę nesileidžia, siaurai suvokia individualų indėlį į problemų atsiradimą, tačiau suvokia psichologinių veiksnių įtaką narkotikų vartojimo įpročių formavimuisi. Kad problemų išėjus į laisvę kils ir jas reikės spręsti, nuteistoji suvokia, tačiau laisvėje stokojo konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių, rinkosi neteisėtus būdus problemoms spręsti, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės atlikimo metu nuteistoji stiprino problemų sprendimo įgūdžius: įgijo specialybę, dalyvavo intervencinėse priemonėse, nukreiptose į problemų sprendimo įgūdžių lavinimą, teigia, jog domisi įsidarbinimo galimybėmis draugų pagalba, susitvarkė dokumentus socialiniam būstui gauti. Pakartotino vertinimo metu stebimas išlaikomas pagerėjęs pasekmių suvokimas. Nuteistoji nėra linkusi gyventi šia diena, kelia ateities tikslus, tačiau trūksta konkretumo planuojant žingsnius jiems įgyvendinti. Izoliacijos sąlygomis su vadovais ir kitomis nuteistosiomis iš esmės geba formuoti tinkamus santykius, socialines situacijas interpretuoja pakankamai teisingai, geba išvengti rizikingų situacijų. Mąstymas kategoriškumu nepasižymi, geba analizuoti, turi tam reikalingus kognityvinius gebėjimus, tačiau vertinimai paviršutiniški, dėl vidinių resursų stokos gali patirti sunkumų pritaikydama gautas žinias praktikoje. Apibendrinant turimą informaciją, galima teigti, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai sietini su jos nusikalstamo elgesio raiška dėl problemų sprendimo įgūdžių stokos, pakankamo neigiamų pasekmių suvokimo arba jų ignoravimo, kritiško mąstymo stokos. Mąstymo ir elgesio ypatumai sietini su emocinės gerovės probleminiais aspektais, dėl to dirbant su pastaraisiais galimi teigiami pokyčiai ir mąstymo ir elgesio srityje. Nustatyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistoji išlaiko pastangas ir motyvaciją valdyti šios srities kriminogeninius veiksnius dalyvaudama pozityvaus užimtumo ir intervencinėse priemonėse. Nors stebima teigiama pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamika, nuteistajai būtina toliau dėti aktyvias ir kryptingas pastangas siekiant išlaikyti teigiamus pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje. Šiose srityse pažanga yra daroma, tačiau ji nėra akivaizdi, t. y. tokia, kuri neabejotinai leistų spręsti apie nuteistosios pasirengimą laisvėje gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad N. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti 3 statiniai, 8 dinaminiai ir 5 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra šie: išlieka finansiniai sunkumai dėl priteistų teismo ieškinių; gyvenimo ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms; psichologinio atsparumo stoka; savikritiškumo stoka; silpni problemų sprendimo būdai; neigiamų pasekmių nesuvokimas arba ignoravimas. Išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali mažėti priklausomai nuo nuteistosios pastangų, taigi ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistosios veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, jog nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, nes jos nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau ilgalaikė ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar turi būti padaryta, nes nuteistajai iš pradžių buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamumo rizika, o dabar jai nustatoma vidutinė rizika.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, N. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus N. K., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Nors nuteistoji skunde dėsto argumentus apie ateities planus ir teigiamą elgesį kalėjime, tačiau sričių, kuriose nustatomi kriminogeniniai veiksniai, gausa, pobūdis ir kitos jau aptartos aplinkybės, susijusios su gyvenimo stiliaus, mąstymo, elgesio laisvėje aspektais, neleidžia teismui tvirtinti, kad atlikta skirtos bausmės dalis yra pakankama tam, kad N. K. jau būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nors nuteistoji savo praeities pakeisti negali, tačiau turi ir gali dėti maksimalias pastangas, kad atlikdama bausmę įrodytų realius mąstymo ir elgesio pokyčius, sumažintų nustatomus kriminogeninius veiksnius, kurie gali lemti jos elgesį ateityje, be kita ko, turi stiprinti vidinius resursus.

Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš kalėjimo yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma. Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepaleisti N. K. lygtinai. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios N. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.