Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui A. D., jo atstovui advokatui S. P., nukentėjusiajam V. R., teismo posėdyje išnagrinėjęs A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, neteisto, neįgalaus, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini)., išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. D., 2014 m. spalio 3 d., 11 val. 30 min., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Daewoo Evanda, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė už galo sustojusį automobilį Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo atvažiavęs V. R.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Automobilio Daewoo Evanda vairuotojas neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 119; 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis „ Maxima“ parduotuvės aikštelėje važiuodamas atgal juto kaip atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, tačiau, prieš darant atbulinį manevrą, jis jo nematė. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, pakalbėjo su prie kito automobilio esančiu asmeniu, pamatė jo automobilio apgadinimą, tačiau nukentėjusysis jam pasakė, kad jis čia nekaltas ar kaltas, dabar tikslia neatsimena, todėl ir nuvažiavo. Jis savo automobilio apgadinimų nepastebėjo. Mano, kad nukentėjusysis savo automobilį pasistatė neleistinoje vietoje. Jis negirdėjo kaip jam tas vaikinas šaukė sustok. Grįžus namo, po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis įvažiavo į kitą automobilį. Jis iki tol nežinojo, kad po įvykio reikia pildyti deklaraciją ar pranešti policijai. Jis yra visai neįgalus, sunkiai vaikšto, o taip pat yra neįgali jo žmona, jų bendros su žmona išmokos yra nedidelės. Prašo švelninti nuobaudą ir neatimti teisų vairuoti transporto priemones, nes jos yra būtinos dar kaip nors be kitų pagalbos patiems apsirūpinti. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam jo turėtas kelionės išlaidas į teismą.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad jis atvažiavęs prie parduotuvės „ Maxima“ pasistatė automobilį prie jos įėjimo ir norėjo sutiktai savo draugei padėti nunešti pirkinius. Automobilio variklis buvo užvestos degė automobilio šviesos. Padėjęs draugei nunešti pirkinius, jis pamatė, kad automobilis atgaline eiga važiuoja link jo automobilio ir į jį atsitrenkia. Buvo išlipęs vairuotojas iš automobilio, tačiau ar jis buvo priėjęs prie jo automobilio neatsimena. Po to jis patraukė savo automobilį, toliau, o kito automobilio vairuotojas nuvažiavo. Tada jis nuvažiuojantį automobilį dar spėjo nupaveiksluoti. Gal jis ir ne vietoje pasistatė automobilį, tačiau ten draudžiančio ženklo pasistatyti automobilį nebuvo. Automobilis buvo motinos ir jis žino, kad motinai draudimas už automobilio apgadinimą yra atlyginęs žalą. Pretenzijų A. D. neturi.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, jis kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš dalies. Teismas laiko, kad jis kaltu prisipažino savo kaltę iš dalies dėl to, kad jis teigia, jog nežinojo eismo taisyklių, reglamentuojančių vairuotojo veiksmus po autoįvykio, tai yra , esant susitarimui dėl kaltės užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ar nesusitarus pranešti policijos pareigūnams. A. D. teigia, kad jis po eismo įvykio matė, jog nukentėjusiojo durelės buvo įlenktos, todėl jis privalėjo, vadovaudamasis KET 5. 232 p.p. reikalavimais, sutikus eismo įvykio dalyviams, užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodant eismo įvykio aplinkybes. Tai, kad jis nesuprato nukentėjusiojo pasakymo apie jo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, o taip pat, kad jis iki tol nežinojo šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neatleidžia jo nuo atsakomybės vykdyti šį numatytą taisyklių reikalavimą. Minėtų Kelių eismo taisyklių 5p. numato eismo dalyviams išmanyti Kelių eismo taisykles. Be to, nelogiška būtų manyti, kad A. D., jau apie 20 metų turėdamas teisę vairuoti transporto priemones , iki šiol nežiotų KET reikalavimų dėl eismo dalyvių elgesio po autoįvykio. Jo tokius paaiškinimus teismas laiko, kaip jo mėginimą sušvelninti savo atsakomybę dėl padaryto pažeidimo. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, ir tai, kad A. D., žinodamas, jog po eismo įvykio yra apgadinta kita transporto priemonė, pasitraukė iš įvykio vietos, laikytina, kad jis tai padarė tyčia. Byloje yra įrodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, A. D. neneigia, kad po įvykio matęs apgadinta ir kitą transporto priemonę, ir šioje situacijoje kaltininkas yra A. D., nes jis, važiuodamas atbuline eiga, pažeidė KET 9,119 p.p. reikalavimus ir važiuodamas atgal neapdairiai įvažiavo į kitą automobilį. Tai, kad kitas automobilis buvo paliktas stovėti prieš pat parduotuvės įėjimą, esminės reikšmės A. D. kaltei, pažeidžiant numatytas Kelių eismo taisykles, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje asmenų parodymus, paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo yra įrodyta. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 119,232 punktų reikalavimus(2012-11-28 Kelių eismo taisyklių redakcija , galiojusiu iki 2014-10-11) , nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, netinkami vykdė manevrą atbuline eiga, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį policijai, ir todėl A. D. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus ir yra visai nedarbingas( ATPK 31 str. 1d. 10p.), o sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Taip pat skiriant nuobaudas atsižvelgiama į sukelto eismo įvykio mažareikšmiškumą, jo metu padarytą žalą, žmogaus amžių ir kitas aplinkybes((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36-2013; 2AT-4-2011).

Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad A. D. padaryti teisės pažeidimai nėra šiukštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu nežymiai buvo apgadinti abeji automobiliai bamperiai, nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo pretenzijų nereiškia. A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad yra sulaukęs 65 metų amžiaus ir yra nedarbingas. Taip pat jis anksčiau nėra nei karto baustas administracine tvarka ir teistas. Visa tai rodo jo tinkamą elgesį visuomenėje. Be to jis yra sergantis, jam nustatytas didelis specialiųjų poreikių dydis, jo žmonai taip pat yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių dydis, ji yra nedarbinga. Teismas atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais laiko, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. D. nors paskyrus ir trumpiausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sankcijoje numatytą terminą akivaizdžiai būtų paskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. Kaip matyti A. D. visiškai kaltu neprisipažino ir aiškino, kad jis nežinojo kaip reikia elgtis po eismo įvykio, tačiau dabar supranta savo netinkamą poelgį, jis ir jo žmona yra visiškai nedarbingi, pensininkai, gauna, palyginus, nedidelę pensiją,( apie 700 Lt), nežymiai buvo apgadinti abu automobiliai, todėl teismas laiko, kad skiriant baudos dydį pagal ATPK 130 str. 1d. taip pat yra vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir yra taikomos 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirtina mažesnė bauda, negu minimali bauda numatyta sankcijoje už šį pažeidimą, sudaranti 800 Lt,. Laikytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo yra pripažintas kaltu, todėl iš jo priteistinos išlaidos susijusios su nukentėjusiojo atvykimo į teismą, sudarančios 98, 19 Lt ( ATPK 249 str. BPK 103 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., teismas

NUTAR I A:

pagal ATPK 127 str. 2 d. 100Lt( šimtą litų- 29 EUR( dvidešimt devynis eurus) baudą;

pagal ATPK 130 str. 1 d. 800 Lt( aštuonis šimtus litų-232 EUR( dušimtus trisdešimt du eurus) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai A. D. skirti 800 Lt( aštuonis šimtus litų-232 EUR( dušimtus trisdešimt du eurus) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiojo V. R. naudai 98,19 Lt( devyniasdešimt aštuonis litus 19 cnt-28,44 EUR ( dvidešimt aštuonis eurus 44 eurocentus) nukentėjusiojo kelionės išlaidoms atlyginti.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.