Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3‑ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 95-708 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. P. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta galutinė bausmė – 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Lietuvos apeliaciniam teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 2 dalies į 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Patikslinta 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kad pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės ir galutinė paskirta bausmė – 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 22 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2022 m. rugsėjo 22 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 5 mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką, motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, yra pagrindiniai nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, kurių siekiant yra atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 111 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad K. P. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nuteistajam K. P. 2022 m. liepos 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-1689 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2021 m. balandžio 23 d. atlikto vertinimo nuteistajam K. P. nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi ir tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nuteistojo K. P. atveju jos vis tik dar nėra pakankamos.

11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų aplinkybių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant K. P. gyvenimo stiliaus ypatumus laisvėje, galima manyti, jog asmuo jau būdamas jauname amžiuje rinkosi draugus iš kriminalinės aplinkos ir ankstesniu laikotarpiu nevengė elgtis nusikalstamai. Būdamas 16-17 metų pažeidė viešąją tvarką ir yra sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimo metu su draugu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nors priklausomybę neigia, galvoja, kad alkoholio poveikis jo gyvenime bėdų nesukelia, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendenciją. Nuteistojo savivertė aukšta, asmuo savimi kaip asmenybe patenkintas, tačiau neretai stebimas pranašumo prieš kitus jausmas. Savęs vertinimo anketoje nenurodo jokių probleminių sričių, mano, kad jam „nebėra kur tobulėti“, todėl išvadoje nustatyta, jog asmens savęs vertinimas yra aukštesnis už vidutinį ir ne visada remiasi vyraujančiomis normomis. Nuteistasis skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, turi gana platų interesų ratą, tačiau kartais būna kategoriškas ir sunkiai priima priešingą nuomonę. Analizuodamas savo nusikaltimo aplinkybes nuteistasis linkęs minimalizuoti, pateisinti savo vaidmenį nusikaltime, kaltę ir galimą žalą, teigia, kad jei ne jis, narkotikus būtų platinęs kas nors kitas. Nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra siejama su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Socialinėje išvadoje pažymėta, kad kol nuteistasis savęs pilnai nerealizuos darbinėje veikloje, tai gali būti nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis linkęs minimalizuoti, pateisinti savo vaidmenį nusikaltime, kaltę ir galimą žalą, asmens savęs vertinimas yra aukštesnis už vidutinį ir ne visada remiasi vyraujančiomis normomis, duomenų apie įdarbinimą po bausmės nėra, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

13. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju jis nebus atleistas nuo tolimesnės bausmės, o tai jam tik padės integruotis į visuomenę bei neleis netinkamai elgtis, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai K. P. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.