Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1869-720/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
1-1869-720/2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00211-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
I. Ž.
Advokatai
Angelė Fominienė, Artūras Kuzma
Baudžiamoji byla Nr. 1-1869-720/2013Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00211-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.2.; 1.2.7.1.1.; 1.1.8.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Ernestai Rakūnaitei,dalyvaujant:prokurorei Daliai Sabaliauskaitei,kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Artūrui Kuzmai,nukentėjusiajai I. Ž., jos atstovei advokatei Angelei Fominienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), A. Ž. IĮ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 149 str. 1 d. bei 149 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Ž. 2013 m. sausio 1 d., apie 2.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kojomis ir rankomis suduodamas ne mažiau kaip vienuolika smūgių savo sutuoktinei I. Ž. į rankas, kojas, kitas kūno vietas, jos dilbiuose, nugaroje, abiejose blauzdose, juosmens srityje, padarė nukentėjusiajai sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. vasario 18 d., apie 5.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodžiais pagrasinęs I. Ž. sumušti, po to panaudodamas fizinį smurtą, suėmęs I. Ž. už rankos ir jėga užstūmęs į antrąjį namo aukštą, prievarta numovė jos apatines kelnaites, įstūmė ją į lovą, kur prievarta praskėtė jos kojas, jėga laikė rankas, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, ir, prieš I. Ž. valią, su ja lytiškai santykiavo.

Be to, jis, 2013 m. vasario 19 d., apie 4.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, prievarta numovęs I. Ž. kelnaites, praskėtęs jos kojas ir jėga laikydamas jos rankas, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, prieš I. Ž. valią su ja lytiškai santykiavo.

Kaltinamasis A. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su žmona I. Ž. santuokoje gyvena 20 metų, kartais pasipykdavo, tačiau viskas pašlijo 2012 metų sausio – vasario mėnesiais. Parodė, kad apie du metus jau kalba apie skyrybas, jo žmona norėjo, kad namas su paskola liktų jam, o kitas turtas – jai. 2012 m. sausio 1 d. jie kartu dviese sutiko Naujuosius metus, vėliau nuėjo pas kaimynus, išgėrė alkoholinių gėrimų. Grįžus iš kaimynų, apie 2 val. nakties, tarp jo ir nukentėjusiosios kilo ginčas dėl skambučio, nes jis žinojo, kad žmona turi draugą ir jis jai skambina kad pasveikinti su Naujaisiais metais. Ginčo metu, sutuoktinė puolė jį stikliuko šuke, bet jis sugriebė ją už riešų ir atėmė šukę. Parodė, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė, jos nemušė, jie tik susistumdė. Paaiškino, kad sutuoktinės tokia oda, kad nuo menkiausio prisilietimo lieka mėlynės. Parodė, kad 2013 m. vasario 18 d. bei 19 d., sugrįžęs iš darbo jis pavalgė ir nuėjo į miegamąjį miegoti, kur miegojo iki pat ryto. Ar tą naktį su sutuoktine turėjo lytinių santykių, neatsimena, tą vakarą išgėręs nebuvo. Paaiškino, kad jie su sutuoktine visą laiką, net ir pradėjus kalbėti apie skyrybas, miegojo šeimos miegamajame kambaryje kartu, kartu su ja miegojo ir prieš kelias dienas iki vasario 18 d. Tvirtina, kad jis jokios draugės neturėjo, visą laiką gyveno namuose, jo visi daiktai buvo namuose, laiką taip pat leisdavo namuose, kitur gyventi išėjęs nebuvo. Mano, kad I. Ž. kaltina jį dėl skyrybų, paaiškino, kad jie buvo pasirašę santuokos nutraukimo bendru sutikimu sutartį, kuri buvo jam nepalanki, tačiau jis sutiko pasirašyti su sąlyga, kad būtų nutraukta ši baudžiamoji byla. Mano, kad sutuoktinė jį apkalba dėl turto. Nurodė, kad jis nusikaltimų nepadarė, civilinio ieškinio nepripažįsta. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji visą laiką, jau nuo jų dukros gimimo, vartojo antidepresantus, lankėsi per nervų gydytoją, gydymą staigiai nutraukė 2012 m. gruodžio 31 – 2013 m. sausio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. Ž. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad jos sutuoktinis A. Ž. nuo 2012 m. gegužės mėnesio buvo išėjęs iš namų, nenakvodavo namuose, prieš tai nuo 32010 metų, apie du metus, jis kartais grįždavo pernakvoti, buvo išsinešęs kai kuriuos savo rūbus, daiktus. Jis išėjo, nes gyveno su kita moterimi. 2012 metų gruodžio mėnesį jis išreiškė norą susitaikyti, gruodžio 30 d. jis pirmą kartą po išėjimo sugrįžo namo nakvoti. Parodė, kad 2013 m. sausio 1 d. jie su vyru dviese sutiko Naujuosius metus. Vidurnaktį kaimynai juos pakvietė į svečius, namo jie grįžo apie 2 val. nakties. Jai Skype paskambino pažįstama iš Norvegijos Ž. E.. Pakalbėjus su ja, kaltinamasis paklausė, su kuo ji kalbėjosi. Kai ji pasakė, kad tai draugė, sutuoktinis pradėjo reikšti įtarimus, kad jai skambino draugas. Ji, nenorėdama pyktis, nuėjo ir atsigulė miegoti į kitą kambarį. Po maždaug 15 min., į jos kambarį atėjo kaltinamasis ir liepė keltis iš lovos. Jis nutraukė antklodę, kažką kalbėjo. Ji paėmė drabužius ir patalynę ir nuėjo miegoti į apačią, tačiau sutuoktinis jai neleido, taip pat neleido išeiti. Jis neleido pasikloti lovos, rėkė, todėl ji paskambino į policiją, apsiavė batus ir laukė policijos. Ji norėjo išeiti, tačiau kaltinamasis neleido, sudavė smūgius, bet ne į veidą, ji priešinosi, nežino kiek iš viso buvo smūgių. Jis griebė jai už žastų, ji sukosi, smūgiai teko jai į nugarą, jo ranka nusprūsdavo, jis tyčia spyrė jai, bet nedaug. Nurodė, kad susistumdymas truko iki 5 minučių. A. Ž. buvo radęs skyrybų ieškinį dėl jo kaltės, sakė: „gerą pasaką sukūrei, aš galėčiau dar geresnę sukurti“. Kai mušė ją, kaltinamasis buvo stipriai išgėręs. Kviesta policija taip ir neatvyko, nors paskambinus sakė laukti. Apie 7 valandą jis nuėjo miegoti, buvo stipriai išgėręs. Naktį tarp sausio 1 d. ir 2 d. jis negrįžo nakvoti, paskui sugrįžo, atsiprašė, jie gyveno kartu toliau. Vasario 18 d. jis iš vakaro gėrė su draugu, ji miegojo dukters kambaryje. Jis atėjo, ėmė reikalauti lytinių santykių, nutempė antklodė, suplėšė ją, ištempė ją, tai yra nukentėjusiąją, iš lovos, tempė ją iš kambario prie laiptų, tada laiptais metė ją į viršų, į antrą aukštą, ji beveik užskrido. Jis mestelėjo ją paėmęs už abiejų riešų, ji atsidūrė beveik viršuje, paskui jis ją užstūmė laiptais. Jis šaukė „suka, tu turi atlikti savo, kaip žmonos, pareigas“, bet ji nesutiko, buvo pasiryžusi nuo laiptų niekur neiti. Jo akis buvo baisios, jos buvo paraudusios, išverstos, pilnos įniršio ir pykčio, todėl ji pagalvojo, kad jis galėtų užmušti ją, jis keikėsi, plūdosi. Ji kažką atsakė, tačiau neatsimena ką, lytiškai santykiauti su kaltinamuoju ji nesutiko. A. Ž. įstūmė ją į kambarį, ji atsidūrė prie lovos kampo, kaltinamasis jai liepė gulti, tačiau ji atsisakė. Jis traukė už kelnaičių, jų siūlė trakštelėję, tuo metu kaltinamasis stabtelėjo, bet paskui vistiek jas numovė, jis stūmė ją į lovą, ji atsisėdo, verkė, sakė, kad neguls, kad nenori turėti su juo jokių santykių, siūlė jam eiti pas draugą. Jis sakė, kad vis tiek ji turi atlikti savo, kaip žmonos, pareigas, kad ji darys tai, ką jis pasakys ir skirsis taip, kaip jis norės. Jis kelis kartus pabandė ją paguldyti, jam neišėjo, jis buvo pilnas įtūžio ir pykčio. Jis šiek tiek apsiramino, ji sėdėjo apsikabinusi savo kelius. Tada jis paguldė ją per prievartą, atsiklaupė ant kelių, savo kojomis praskėtė jos kojas, prispaudė jas su savo keliais, rankomis laikė jos atmestas rankas prispaudęs prie lovos. Tada jis savo lyties organą įkišo jai į makštį, tuo metu ji turbūt nesipriešino, jis laikė ją jėgą. Jis lytinį aktą atliko vieną kartą, aktą baigė jai ant pilvo. Po to jis nuėjo praustis, o ji išėjo iš kambario. Vėliau, kalbant su kaltinamuoju apie šį įvykį, jis pasakė: „dabar tu tai darysi taip kiekvieną dieną tol, kol mes neišsiskirsime“. Ji prašė leisti jai išeiti gyventi į bendrą butą, esantį Raudondvario g., Kaune, bet jis neleido, sakė, kad ji galės išeiti, kada išsiskirs. Pakalbėję jie abu išėjo į darbą. Jis namo grįžo kitą dieną, tai yra vasario 19 d., apie 22-23 val., buvo neblaivus. Jie vėl kalbėjo apie skyrybas, ji siūlė išsiskirti gražiuoju, jis sakė, kad išsiskirs taip, kaip jis pasakys. Jie iki 1-2 val. kalbėjo apie turto dalybas, skyrybas, paskui ji atsigulė miegoti savo kambaryje, prašė jį eiti gulti, tačiau jis vis neišėjo, kalbėjo, sakė, kad nori pakalbėti, pažiūrėti televizorių. Pagaliau jis nuėjo gulti. Anksti rytą, apie 4 val., kaltinamasis vėl atėjo pas ją ir pasakė: „gal paprievartauti?“. Ji atsakė „gal ne“. Tada kaltinamasis vėl pradėjo kalbėti apie žmonos pareigą. Ji sakė, kad nenori ir prašė sutuoktinį palikti ją ramybėje. Kaltinamasis šypsodamasis užlipo pas ją į lovą, atsiklaupė ant lovos, per prievartą rankomis praskėtė jos kojas, savo kojomis jas prispaudė, rankomis laikė jos rankas. Ji sakė, kad nenori lytinių santykių, stūmė kaltinamąjį, bandė išsisukti, stūmė jo veidą rankomis, bandė braižyti pilvą jį stumdama, tačiau jis su šypsena darė tai toliau, įkišo savo varpą į jos makštį, atliko lytinį aktą, jį baigė jai ant pilvo. Baigęs paklausę: „tai aš čia tave prievartauju?“. Ji atsakė, kad taip. Tuomet jis pasakė „tai nulėk į policiją ir pažiūrėsime, ar patikės tavimi ar ne, at pasakė, kad nepatikės, juk aš tavo vyras“. Ji kreipėsi į policiją. Tą pačią dieną jis buvo suimtas, po to ji su kaltinamuoju kalbėjo tik vieną kartą apie skyrybas. Ieškinio skyryboms nėra, kadangi buvo pasirašyta sutartis bendru sutarimu, tačiau teisėjui pateikė šios baudžiamosios bylos nutartį ir teisėjas nesutiko su sąlygomis, pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. Nurodo, kad kaltinamasis ją sekė, kontroliavo jos veiksmus, kompiuteryje skaitė elektroninius laiškus. Pats kaltinamasis jai sakė, kad įdėjo „blakę“ į telefoną. Į policiją ji kreipėsi iškart po pirmo išžaginimo, t.y. vasario 18 d. Visų įvykių metu ji jautė fizinį skausmą, pažeminimą, stresą, jautė nenorą bendrauti su žmonėmis dėl patirto smurto, yra depresija, baimė, negali savęs nuraminti. Sutuoktinio elgesį vertina kaip nepagarbą, žeminimą. Nurodė, kad jų lytiniai santykiai buvo nutrūkę maždaug prieš savaitę, jis nuolat prikaišiojo jai jos draugus, jis labai pavydus. Sužalojimai blauzdose ir juosmens srityje buvo padaryti nusikaltimų darymo metu. Jau po naujųjų metų jai ant rankų, kojų, žąstų, riešo buvo mėlynės.

Liudytoja A. B. nurodė, kad nukentėjusioji yra jos dukterėčia. 2013 m. sausio 1 d. po pietų I. Ž. buvo pas ją atėjusi, parodė mėlynes ant jos rankų, kojų, žemiau pečių. Ji sakė, kad susipyko su vyru, apsistumdė, sakė, kad kaltinamasis ją sumušė, kad nenori eiti namo, nes išgėręs jis kalba nesąmones, kabinėjasi prie jos. Nukentėjusioji sakė, kad A. Ž. mušė ją rankomis ir kojomis. Žino, kad kaltinamasis jau seniai negrįždavo į namus, terorizuodavo nukentėjusiąją, kad ji nieko neturi, nieko negaus, niekas nepadės. Po sausio 1 d. pasakojo telefonu, sakė, kad kaltinamasis ją skriaudžia ir kad ji kreipsis į policiją. Sakė, kad kaltinamasis jai neleidžia miegoti, ateina, prikelia, kelia iš lovos, taip pat sakė, kad kreipsis į policiją dėl to, kad sutuoktinis ją išprievartavo. Smulkiai apie įvykius nukentėjusioji nepasakojo. Mano, kad kaltinamasis neleidžia nukentėjusiajai miegoti siekdamas psichologiškai ją paveikti.

2013 01 02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1/13(02) patvirtina, kad I. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos dilbiuose, nugaroje, abiejose blauzdose, juosmens srityje, odos nubrozdinimas juosmens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2013 m. sausio 1 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 11-12).

2013 02 19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 477/13(02) patvirtina, kad I. Ž. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio peties, dešinio žasto ir dilbio, kairio dilbio, dešinės šlaunies ir blauzdos, kairės čiurnos srityse. Poodinės kraujosruvos kairio peties, dešinio žasto, abiejų dilbių, dešinės šlaunies ir blauzdos srityse padarytos kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu ir pagal apimtį, formą bei išsidėstymą kūne būdingos sužalojimams, padaromiems spaudžiant pirštais. Minėtos kraujosruvos padarytos apie 1-1,5 paros laikotarpyje iki apžiūros. Remiantis tik medicininiais duomenimis spręsti apie sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7 poveikiais. Tai patvirtina kraujosruvų išsidėstymas kūne. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva kairės čiurnos srityje padaryta 3-5 paros iki apžiūros, kietu buku daiktu ir vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tampone su nuoplova nuo I. Ž. priekinės pilvo sienelės spermijų nerasta, rastas sperminis skystis. Tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu spermos nerasta. Turimų medicininių duomenų visuma leidžia teigti, jog I. Ž. patyrė seksualinio pobūdžio smurtą užduotyje nurodytu laiku (2012-03-28 5.00 val.) ir aplinkybėmis (1 t., b.l. 26-27).

2013 02 19 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad namas yra dviejų aukštų, užfiksuota, kad pirmame aukšte yra virtuvė, kambarys uždaromomis durimis ir svetainė, svetainėje yra lova (išskleidžiamas kampas), televizorius, o antrame aukšte yra miegamasis, kuriame yra dvigulė lova. Iš miegamojo nuo lovos paimta paklodė, iš svetainės nuo lovos paimta paklodė ir antklodės užvalkalas (1 t., b.l. 29-32).

2013 02 26 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuoti daiktų, paimtų 2013-02-19 įvykio vietos apžiūros metu – dviejų paklodžių ir antklodės užvalkalo – požymiai. Nustatyta, kad paklodės yra su dėmėmis, o antklodės užvalkalas įplyšęs (1 t., b.l. 34-38).

2013 03 07 raštas Nr. 41D(A)-28 patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pranešė, jog 2013-01-01 3.06 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas skambutis iš tel. Nr. 8 610 44461. Skambutis peradresuotas Kauno apskrities VPK budinčiam pareigūnui. Iš pateikto pokalbio gardo įrašo nustatyta, kad skambino moteris (fone girdimas vyriškas balsas), kuri norėjo išsikviesti policiją, tačiau pokalbis nutrūko (1 t., b.l. 42-43).

2013 02 26 ir 2013 03 25 daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėtas USB atmintukas, paimtas iš A. Ž. asmens kratos metu (b.l. 86). USB atmintuke yra informacija (dokumentų projektai), susijusi su A. Ž. ir I. Ž. skyrybomis, šių failų sukūrimo data – 2012 12 19. Taip pat yra informacija, susijusi I. Ž. asmeninio pobūdžio informacija – jos gaunamais el. laiškais, jos bendravimu socialiniuose tinklapiuose (1 t., b.l. 45-58, 60-80).

2013 02 19 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3098 patvirtina, kad A. Ž. 2013 m. vasario 19 d. 22 val. 52 min. buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas (1 t., b.l. 85).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos ar kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kal kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį skausmą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Nors kaltinamasis A. Ž. neigė savo kaltę, teismas jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja. Pažymėtina, jog kaltinamasis parodė, jog apskritai neatsimena, ar minėtomis datomis, tai yra 2013 m. vasario 18 d. ir vasario 19 d. su nukentėjusiąja I. Ž. turėjo lytinių santykių bei pabrėžė, kad net ir prasidėjus kalboms apie skyrybas, jiedu su sutuoktine vis dar miegojo kartu. Tačiau tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytomis datomis vyko prievartiniai lytiniai santykiai, patvirtina ne tik nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą duoti nuoseklūs, logiški ir tarpusavyje neprieštaraujantys parodymai, bet ir ištirta rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji nurodė, kad jos ir sutuokinio santykiai paskutinius kelerius metus yra pašliję, kadangi kaltinamasis buvo išėjęs gyventi pas kitą moterimi. Nors A. Ž. šiuos sutuoktinės teiginius neigia, tačiau iš byloje esančios ir daiktų, dokumentų apžiūros protokole užfiksuotos I. Ž. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad jos sutuoktinis nuo 2009 m. pradėjo negrįžti naktimis į namus, iš jo draugų sužinojo, kad pastarasis laiką leidžia su kita moterimi, ką matė ir pati savo akimis, nuo kovo mėnesio jis beveik nepasirodydavo namuose, grįždavo tik išsimaudyti ir pastatyti automobilį (1 t., b.l. 51-54). Be to, nukentėjusioji parodė, kad jos sutuoktiniui tiek vasario 18 d., tiek vasario 19 d. reikalaujant lytinių santykių, ji aiškiai išreikškė savo nenorą ne tik žodžiais pasakydama, kad nenori turėti lytinių santykių su kaltinamuoju, bet ir veiksmais – stūmė kaltinamąjį nuo savęs, bandė priešintis, braižė jo pilvą, taip pat verkė, taigi kaltinamasis suprato, kad veikia prieš nukentėjusiosios valią. Be to, kaltinamasis grasino panaudoti ir panaudojo fizinį smurtą – užstūmė sutuoktinę laiptais į antrą aukštą, prievarta paguldė į lovą, savo kojomis praskėtė ir prispaudė jos kojas, taip neleisdamas jai judėti ir išsilaisvinti, rankomis laikė nukentėjusiosios rankas, dėl tokio sutuokinio vartojamo smurto, nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir todėl jai buvo atimta galimybė priešintis. Be to, I. Ž. taip pat nurodė, kad bijojo kaltinamojo, kadangi jis elgėsi agresyviai, iš tokio jo elgesio, pikto žvilgsnio, paraudusių, išplėstų akių galvojo, kad sutuoktinis galėtų ją nužudyti. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ne tik liudytoja A. B., parodžiusi, kad nukentėjusioji papasakojo, kad sutuoktinis ją sumušė, neleidžia naktimis miegoti, terorizuoja ir prievartauja, parodė mėlynes ant kūno, bet ir byloje esanti specialisto išvada, kuri patvirtina, kad I. Ž. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio peties, dešinio žasto ir dilbio, kairio dilbio, dešinės šlaunies ir blauzdos, kairės čiurnos srityse, šie sužalojimai pagal apimtį, formą bei išsidėstymą kūne būdingi sužalojimams, padaromiems spaudžiant pirštais, mažiausiai 7 poveikiais. Turimų medicininių duomenų visuma leido teigti, jog I. Ž. patyrė seksualinio pobūdžio smurtą 2013 m. vasario 18 d. ir vasario 19 d. nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b.l. 26-27).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir daiktų, dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta iš įvykio vietos paimta antklodė, iš kurios išplėštas 45x25 cm dydžio gabalas, kitoje pusėje matyti 55x26 įplėšimas, ant paklodės matomos rusvos spalvos dėmės (1 t., b.l. 34-38), taigi akivaizdu, kad buvo naudota prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu ir lytinis aktas atliktas prieš jos valią.

Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai šioje byloje yra itin reikšmingi, jie yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojos parodymai ir kita baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad buvimas santuokoje nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę už prievartinius lytinius santykius. Kaltinamasis lytinį aktą su nukentėjusiąja atliko prieš jos valią, naudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, aiškiai suvokdamas jos nenorą lytiškai santykiauti, kadangi savo nesutikimą ji išreiškė ne tik žodžiu, bet ir aktyviais veiksmais. Be to, I. Ž. iš karto po prievartinių santykių kreipėsi į policiją, kas taip pat rodo, jog lytiniai aktai buvo atlikti prieš jos valią.

Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo teiginį, kad dėl nukentėjusiosios organizmo savybių ant jos kūno mėlynės atsiranda dėl menkiausio prisilietimo, todėl sužalojimai galėjo atsirasti jai kažkur susitrenkus. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų kiekį ir pobūdį, tai yra kad nukentėjusiajai konstatuotos poodinės kraujosruvos dilbiuose, nugaroje, abiejose blauzdose, juosmens srityje, nubrozdinimas juosmens srityje, taip pat į tai, kad visi šie sužalojimai galėjo atsirasti vienu metu, tai yra 2013 m. sausio 1 d., minėti kaltinamojo argumentai laikytini nelogiškais bei taip pat vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios I. Ž., liudytojos A. B. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatytą, kad kaltinamasis A. Ž. 2013 m. sausio 1 d. apie 2.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kojomis ir rankomis suduodamas ne mažiau kaip vienuolika smūgių I. Ž. į rankas, kojas, kūną, jos dilbiuose, nugaroje, abiejose blauzdose, juosmens srityje padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. vasario 18 d. apie 5.00 val. name, esančiame Žvangučių g. 8, Kaune, žodžiais pagrasinęs I. Ž. sumušti, po to suėmęs I. Ž. už rankos ir jėga užstūmęs į antrąjį namo aukštą, prievarta numovė jos apatines kelnaites, įstūmė ją į lovą, kur prievarta praskėtė jos kojas, jėga laikė rankas ir prieš I. Ž. valią su ja lytiškai santykiavo, ir 2013 m. vasario 19 d. apie 4.00 val. name, esančiame Žvangučių g. 8, Kaune, prievarta numovęs I. Ž. kelnaites, praskėtęs jos kojas ir jėga laikydamas jos rankas, prieš I. Ž. valią su ja lytiškai santykiavo.

Kaltinamojo A. Ž. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 149 str. 1 d. (2 epizodai). Neabejotina, kad nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir buvo įžeista bei pažeminta. Nukentėjusioji nurodė, kad po sutuoktinio jos atžvilgių padarytų nusikalstamų veikų ji palūžo psichologiškai, atsirado depresija, baimė, įtampa, taip pat išsivystė odos liga – plokščioji kerpligė.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė liekamųjų reiškinių, į tai, kad nukentėjusioji patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, į žalą padariusio asmens kaltę – nusikaltimai yra tyčiniai, priskiriami prie nesunkių ir sunkių nusikaltimų, kuriais pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taip pat įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5 000 Lt.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis yra neteistas, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, smurtauja prieš savo šeimos narį - sutuoktinę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi padaryti du sunkūs nusikaltimai, už kuriuos kaltinamasis turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paklodės ir antklodės užvalkalas, perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą (1t., b.l. 39-40), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, USB atminukas, įdėtas į voką ir saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam A. Ž., kaltinamojo DNR pavyzdys, perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą (1 t., b.l. 96-97), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiąją I. Ž., kurios pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 149 str. 1d. ir 149 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 1 d. – 20 (dvidešimties) parų arešto;

- pagal BK 149 str. 1 d. (2013 m. vasario 18 d. nusikaltimas) – 2 (du) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 149 str. 1 d. (2013 m. vasario 19 d. nusikaltimas) – 2 (du) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinus bausmes už nusikaltimus pagal 149 str. 1 d., jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę - 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 5 d 2 p., 65 str. 1 d 1 p. a) pp, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinus bausmes pagal BK 149 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. apėmimo būdu, subendrinta griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str. įtvirtintomis bausmių paskyrimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 21 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paklodes ir antklodės užvalkalą, perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, USB atminuką, įdėtą į voką ir saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam A. Ž., A. Ž. DNR pavyzdį, perduotą saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 5 000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai.

Pripažinti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusiąją I. Ž., bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš abiejų kaltinamųjų solidariai 490,00 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė