- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-290-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02634-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. S., Z. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės tarybai
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Advokatai
- Rimvydas Valančius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir G. S. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir Z. S., atstovaujamų advokato Rimvydo Valančiaus, apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., Z. S., Šilutės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems asmenims Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notarei Neringai Bartkuvienei, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos skyriui dėl nuosavybės teisių gynimo ir administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. B. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., Z. S., Šilutės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems asmenims Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notarei Neringai Bartkuvienei, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos skyriui dėl nuosavybės teisių gynimo ir administracinių aktų panaikinimo. Nurodė, kad 2000 m. gegužės 2 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jis iš Lietuvos valstybės įsigijo 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ankstesnis sklypo adresas buvo Nemuno g. 15, Šilutė. Sklypo adresas į Žemynos g. 3 buvo pakeistas 2015 m. spalio 16 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūno įsakymu Nr. VI-345. Sklypą įsigijo namo statybai. Sklypas buvo įsigytas pagal preliminarius matavimus. 2015 m. balandžio mėnesį iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos gavo raštą Nr. 17SD-3528, kuriame buvo nurodyta, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nėra pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Jis reaguodamas į šį raštą 2015 m. spalio mėnesį kreipėsi į UAB „Drava“ Šilutės mieste dėl kadastrinių matavimų atlikimo jam priklausančiame žemės sklype. Atliekant kadastrinius matavimus ir vietoje atlikus matavimus paaiškėjo, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio 0,1500 ha žemės sklypo natūroje faktiškai belikę tik 0,715 ha. Siekdamas išsiaiškinti, kokiu pagrindu iš jo buvo paimta nuosavybė, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tai pat į šios tarnybos Šilutės skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atliko tyrimą bei atliko administracinę procedūrą, kur buvo nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-237 „Dėl Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kurio objektas – Šilutės miesto teritorija tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio. Būtent šioje teritorijoje ir buvo jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tačiau detaliajame plane ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo suformuoti du žemės sklypai. Vakarinėje žemės sklypo pusėje suprojektuotos žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, rytinėje pusėje – žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie žemės sklypai nuosavybės teise pagal 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso atsakovams A. S. ir Z. S.. Šie atsakovai žemės sklypą paveldėjo iš savo tėvo F. S., mirusio (duomenys neskelbtini), kuriam 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Žl7-224 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą Barzdūnų g. 1A, Šilutės mieste“, taip pat 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. S17-49 buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai. Iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo rytinės pusės yra žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,1917 ha kaip B. O. L. nuosavybė. Pastaroji šį žemės sklypą įsigijo pagal 2000 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš nekilnojamojo turto registre esančio jam nuosavybės teise priklausančio 0,1500 ha žemės sklypo plano matosi, kad prieš parduodant žemės sklypą B. O. L. šio sklypo ribos buvo derintos prie jam nuosavybės teise parduoto žemės sklypo ribų iš rytinės pusės. Tuo tarpu iš vakarų pusės esančio 0,1047 ha žemės sklypo, kuris 2010 m. rugsėjo 13 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos sprendimus buvo perduotas F. S. – šio žemės sklypo ribos nebuvo derintos su jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. F. S. perduoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos persidengia su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Dėl šių priežasčių jam vietoje 0,1500 ha dydžio sklypo beliko 0,715 ha dydžio sklypas. Taip atsitiko dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos nebuvo pažymėtos žemės kadastro žemėlapyje. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius, būdamas atsakinga už tinkamą žemės reformos darbų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, vykdymą, viena kurio sąlygų yra būtinumas atsižvelgti į jau suformuotas privačias žemėnaudas (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir grąžindama F. S. 0,1047 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), privalėjo įsitikinti, kad perduodamas daiktas yra Valstybės nuosavybė. Nurodo, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo F. S. turi būti panaikinti, kadangi F. S. buvo grąžinta kitam asmeniui, tai yra jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. Tl-237 „Dėl Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl detaliajame plane nurodytų žemės sklypų 109/2911 ir 12/1077 ribų ir jų žymėjimo. Taip pat prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. Ž17-224 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą Barzdūnų g. 1 A, Šilutės mieste“ ir jo priedą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. S17-49 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste F. S.; panaikinti 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės, notarinio registro Nr. NB2-951, į F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą įpėdiniams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini); panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1047 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos; panaikinti 0,1047 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB „Tirėtas“.Taip pat pažymėjo, kad terminą apskųsti administracinius aktus praleido, nes apie tai, kad jam priklausanti 0,15 ha žemės sklypo dalis perduota kitam asmeniui, sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, kai jo atstovas gavo dokumentus iš Registrų centro, taip pat tik po 2016 m. spalio 3 dienos iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos buvo gauti Šilutės rajono savivaldybės 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. Tl-237 ir visi kiti reikalingi dokumentai. Nuo 2016 metų sausio mėnesio pradžios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius aiškinosi situaciją dėl kokių priežasčių jis prarado dalį nuosavybės, tuo tikslu buvo atliekamos administracinės procedūros, suorganizuotas posėdis. Tokiu būdu, jis tikėjosi, kad situacija bus išspręsta neteismine tvarka. Teismo prašo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes ir jas pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą apskųsti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. Tl-237, taip pat atnaujinti terminą apskųsti 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž17-224 ir 2010 m. rugsėjo 13 d. NŽT prie ŽŪM sprendimą Nr. SI 7-49.Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš Valstybės 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai. Ieškovas nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto registrų centre, tačiau dėl nežinomų priežasčių, galimai dėl klaidos, pateiktas ieškovo žemės sklypo planas nebuvo pažymėtas žemės kadastro žemėlapyje, todėl nesant šių duomenų žemėlapyje, buvo atkurta nuosavybės teisė F. S. į ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Ši klaida įvyko dėl tuo metu veikusio netobulo reglamentavimo, tuo metu nebuvo koordinačių sistemos, ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo Registrų centre įregistruotas, tačiau nebuvo suvesti duomenys į žemės kadastro žemėlapį.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Šilutės rajono savivaldybės taryba nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Atsiliepime į ieškinį nurodė bei atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad Savivaldybės taryba, tvirtindama Detalųjį planą, turėjo pareigą išsiaiškinti dėl toje teritorijoje esančių žemės sklypų ribų ir jų nuosavybės. Priešingai, jokių kitokių pareigų, nei nurodyta Teritorijų planavimo įstatyme, Savivaldybės tarybai neturėjo ir negalėjo turėti. Ieškovas visiškai nenurodo, kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia Detalusis planas, nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jam sukelia Detaliojo plano patvirtinimas. Jokie teisės aktai nenumato Savivaldybei pareigos rengiant detalųjį planą tikrinti rengiamo detaliojo plano teritorijoje esamų sklypų nuosavybės. Detaliojo plano rengimas niekaip nesusijęs su detaliojo plano teritorijoje esamų sklypų nuosavybe, todėl nėra prasmės ginčyti detaliojo plano teisėtumą, nes tai nesukelia jokių teisinių pasekmių žemės sklypo savininkui, detalusis planas iš esmės nekeičia nuosavybės teisinių santykių. Pagal teritorijų planavimo įstatymą detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalusis planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, yra suprantamas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis – šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet yra susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas siekiant panaikinti Detaliojo plano dalį, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų. Nagrinėdamas ieškinį dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus ieškinį, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.Atsakovai A. S. ir Z. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje A. S. ir jo atstovas nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, kadangi F. S. nuosavybė buvo atkurta iš laisvų suprojektuotų valstybės žemės plotų. Duomenų, kad sklypas persidengia su ieškovui priklausančiu sklypu nei jie, nei Šilutės žemėtvarkos skyrius neturėjo.Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė bei teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,1500 ha, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotas nuo 2000 m. gegužės 4 d. (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindas: 2000 m. gegužės 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 88/2000-0153. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčijamas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas ir nuo 2010 m. spalio 25 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre F. S. vardu pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. S17-49 ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž17-224. Nuo 2011 m. balandžio 6 d. pagal 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NB2-951 žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį A. S. ir Z. S.. Kitas žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gretimas žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise B. O. L.. Tiek S. B. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ieškinyje minimas gretimas B. O. L. priklausantis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 metais atliekant registraciją nebuvo pažymėti Kadastro GIS žemėlapyje. Pažymėtina tai, kad tik įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintiems Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams, buvo sutvarkytas kadastro žemėlapis, susiejant Kadastro GIS ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazes. Vadovaujantis VĮ Registrų centro 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. v-190 „Dėl žemės sklypų ribų pažymėjimo nekilnojamojo kadastro žemėlapyje“ yra vykdomas žemės sklypų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, tačiau nepažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, žymėjimas. Prieš pažymėdamas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių žemės sklypo ribas pažymėti aplinkybių. B. O. L. priklausančio gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nekilnojamojo kadastro žemėlapyje pažymėtos 2012 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepažymėtos, kadangi nebuvo galima nustatyti žemės sklypo buvimo vietos (sklypo plane nėra koordinačių tinklelio, sklypo plane nenurodytos ašių susikirtimo taško centro koordinatės). Teismui pripažinus dokumentus negaliojančiais, kurių pagrindu įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį, teismo sprendimo pagrindu pagal asmens prašymą būtų atliekami atitinkami duomenų pakeitimai registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:Atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. Ž17-224 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą Barzdūnų g. 1 A, Šilutės mieste“ ir jo priedą.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. S17-49 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste F. S..Panaikinti 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės, notarinio registro Nr. NB2-951, į F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą įpėdiniams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).Panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 44/1385031 dėl 0.1047 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos.Panaikinti 0,1047 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 2008-09-01 UAB „Tirėtas“.Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM atstatyti F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtą žemę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.Likusioje dalyje ieškinį atmesti.2016-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, įm. k. 188704927, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 415,33 Eur bylinėjimosi išlaidų S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2000 m. gegužės 4 d. teisėtai ir pagrįstai valdė 0,1500 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kad ieškovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl institucijų kaltės nebuvo įvestos į duomenų sistemą, todėl nepagrįstai buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės vardu, vėliau atkuriant nuosavybės teises F. S.. Konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti ieškovu. Ieškovo teiginius patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus raštai ieškovui. Pažymėjo, kad Savivaldybės patvirtintame Detaliajame plane teritorija, kurioje yra ieškovo žemės sklypas, pažymėta kaip gyvenamoji teritorija, todėl ieškovo reikalavimas naikinti detaliajame plane esantį žymėjimą, kai nėra suformuotos aiškios žemės sklypų ribos, tiek ieškovo, tiek gretimai esančio B. O. L. žemės sklypo, kadangi atlikti tik preliminarūs šių sklypų matavimai, laikytinas nepagrįstu. Esant nurodytoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyti administraciniai aktai ar jų dalys naikintini, panaikintinas ir 2011 m. kovo 28 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina atstatyti F. S. nuosavybės teises į L. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. S. ir Z. S., atstovaujami advokato Rimvydo Valančiaus, prašo 2017 m. spalio 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė ieškovas, priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 93 straipsnis numato bendrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai neatsižvelgė į šalių kaltės laipsnį atsirandant ginčytinai situacijai, be to ši sudaryta situacija priverčia apeliantus kreiptis vėl į teismą ginčo teisenos tvarka išsiieškant iš kaltos šalies patirtus nuostolius, tokiu būdu vėl pradedamas naujas procesas, trukdomas teismų darbas, pats procesas branginamas. Tai neatitinka bendrų bylų nagrinėjimo principų (ekonomiškumo, objektyvumo, betarpiškumo).Teismas konstatavo, kad dėl šio ginčo atsakovai A. S. ir Z. S. nekalti, tačiau teismo nuomone CPK 93 straipsnis nesudaro pagrindo atsižvelgti į jų kaltės laipsnį. Mano, kad apeliantai visiškai nesusiję su susidariusia situacija, ši situacija susidarė išimtinai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM kaltės, nes būtent ši institucija ir apmatavo netinkamai žemės sklypą. Apeliantai niekaip negalėjo įtakoti žemės sklypo matavimų, kadangi jie šį sklypą paveldėjo. Be to, net ir miręs apeliantų tėvas, kurio žemės sklypą jie paveldėjo, negalėjo įtakoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimų, nes jis negalėjo žinoti, kad matuojamas žemės sklypas dengia ir kito asmens, šiuo atveju ieškovo sklypo dalį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono savivaldybė su apeliaciniu skundu sutinka, prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisminis procesas buvo pradėtas išskirtinai dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos ir šias išlaidas nepagrįstai priteisė iš apeliantų.Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą. Atsilipimą į skundą grindžia šiais argumentais:Teigia, kad apelianto procesinis elgesys viso proceso metu nebuvo pakankamai tinkamas, kadangi bylos nagrinėjimo pradžioje tapo aišku, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir bylą buvo galima baigti greičiau – pripažįstant ieškinį arba sudarant taikos sutartį. Apeliantas ieškinio nepripažino, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo buvo atidėtas teismo posėdis, bet taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Tokie veiksmai įtakojo ilgesnį teisminį bylos nagrinėjimo procesą, kas sudarė papildomas bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Mano, kad CPK 93 straipsniu reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numato išlaidų paskirstymą tarp šio kodekso apibrėžtų šalių, t. y. ieškovo ar atsakovo, tačiau netaikytinos skirstant išlaidas tarp atsakovų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovams, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantų priteisė dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į šalių kaltės laipsnį atsirandant ginčytinai situacijai, nors sprendime konstatavo, kad atsakovai A. S. ir Z. S. dėl ginčo nekalti.CPK 93 straipsnis numato bendrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., Z. S. lygiomis dalimis po 415,33 Eur, motyvuodamas tuo, kad CPK 93 straipsnis nesudaro pagrindo atsižvelgti į jų kaltės laipsnį. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad ginčytina situacija susidarė išimtinai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaltės, nes būtent ši institucija ir apmatavo netinkamai žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo žemės sklypas dėl institucijų kaltės nebuvo įvestas į duomenų sistemą, todėl nepagrįstai buvo suformuotas žemės sklypas valstybės vardu, vėliau atkuriant nuosavybės teises mirusiajam F. S.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vertina ir procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantų procesinis elgesys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme lėmė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai ieškinio nepripažino, jų interesai nagrinėjamoje byloje buvo priešingi ieškovo interesams, nors turėjo galimybę ieškinį pripažinti, nurodant, kad ginčytina situacija susidarė ne dėl jų veiksmų kaltės. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovų A. S. ir Z. S. atstovo advokato Rimvydo Valančiaus iniciatyva buvo bandyta ginčą išspręsti taikiai (2017 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 46:50-47:27), ko pasekoje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (2017 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 51:41-53:30, t. 2, e. b. l. 50, 69) ir dėl ko susidarė papildomų bylinėjimosi išlaidų ieškovui, tačiau taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Kaip kad nurodė atsakovų A. S. ir Z. S. atstovas advokatas Rimvydas Valančius taikiai ginčo išspręsti nepavyko, nes detaliojo plano korekcija neaiški, naujas sklypas nesuformuotas (2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:38-02:02), bet ne dėl to, kad kitos bylos šalys atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujo sklypo suformavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas išsprendus ginčą iš esmės taikiai. Juolab toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir jo išsprendimas nagrinėjamoje byloje nebuvo esminis. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus ginčytinos situacijos atsiradimo aplinkybes, šalių procesinį elgesį (apeliantai ieškinio nepripažino, taikos sutartis nebuvo sudaryta) ir priežastis, dėl kurių susidarė ir/ar padidėjo bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovų A. S. ir Z. S. pagrįstai. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai nesprendė šalių procesinio elgesio ir nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu priėmė teisingą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Skundžiamojo sprendimo dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovams (apeliantams) jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.