Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., V. G., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Teismas nustatė, kad A. V. G. ir O. G. G. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus (pareiškėjo) A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo motina O. G. G. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvas A. V. G. mirė (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) duomenimis O. G. G. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: į 1/5 dalį 2.2400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini); 0.7644 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), kluoną (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta kartu su sutuoktiniu A. V. G. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), todėl laikytina kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. O. G. G. ir A. V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, paliekant turtą įpėdiniui A. G., mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, notarinio registro (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini)išduotas liudijimas, notarinio registro (duomenys neskelbtini), liudija, kad paveldėjimo byla į O. G. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, Prienų rajono 3-ajame notaro biure nėra užvesta. Kaip matyti bylos duomenimis po O. G. G. mirties pareiškėjas rūpinosi sodyba bei namų valda, mokėjo už suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Pareiškėjas šienauja žolę, prižiūri sodą, sodina daržoves, be to, pareiškėjas rūpinasi motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, žemę dirba jo pavedimu kitas bendrasavininkas. Iš pareiškimo turinio bei jame nurodytų aplinkybių spręstina, kad po O. G. G. mirties pareiškėjui liko visi jos asmeniniai daiktai, įsigyti daiktai, baldai, buities ir elektros prietaisai. Taigi, savo motinos O. G. G. palikimą pareiškėjas pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po O. G. G. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus A. G., pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

P. C. kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos 2000 m. civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus O. G. G., priėmimo faktą. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas po tėvo A. V. G. (duomenys neskelbtini). mirties priėmė palikimą kreipdamasis į notarą, o (duomenys neskelbtini) mirus motinai O. G. G. ne notarine tvarka, o faktiniu valdymu, patvirtina jo pareiškimo turinyje nurodomos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), kurie įgalina daryti išvadą, kad po O. G. G. mirties pareiškėjas faktiškai vienas rūpinosi sodyba, namų valda, mokėjo mokesčius, dirbo žemę, prižiūrėjo ūkį, pasiliko mirusiosios daiktus. Tokių aplinkybių suinteresuoti asmenys neginčijo ir joms neprieštaravo, kas leidžia spręsti tokius duomenis esant patikimais. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo paties atliktų aktyvių veiksmų pradėjus valdyti po motinos O. G. G. mirties likusį palikimą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, nenurodė pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų bei nepateikė jokių kitų įrodymų, tvirtinančių priešingai nei, kad teigia pareiškėjas, savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime išdėstytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais kaip nepatikimais. Ir nors pareiškėjo kartu su pareiškimu pateikti atsiskaitymai už suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, kaip vienas iš įrodymų šaltinių, yra atlikti jau pasibaigus įstatyme reglamentuotam palikimo priėmimo terminui, tačiau tokie duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad A. G. po savo motinos O. G. G. mirties, pradėjęs faktiškai valdyti likusį turtą ir toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra, jo išlaikymu ir tuo pačiu tinkamu teisių į palikimą įgyvendinimu.

Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, pareikime pareiškėjo išdėstytus paaiškinimus bei argumentus, konstatuotina, jog po (duomenys neskelbtini) mirusios O. G. G. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti A. G., kadangi jis likusį po palikėjos mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po palikėjos mirties likusį turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas visų bylos duomenų kontekste, sutinkant ir neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, nesant interesų konflikto, tenkinamas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybės patirtos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl priteistinos iš apareiškėjo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.