Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1518-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
e2S-1518-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18464-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
K. Š.
Atsakovas
Ą. S.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1518-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18464-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.; 106.8.2.; 122.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui Ą. S. dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. Š. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Ą. S. jos naudai 1 065,66 EUR nuomos mokestį, 771,93 EUR skolą už komunalinius mokesčius, 33,75 EUR delspinigius, 1 681,89 EUR nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-27 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, jog ieškinyje ieškovė reiškia reikalavimus iš esmės susijusius tik su konkrečios skolos iš atsakovo priteisimu. Jokie reikalavimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu šiame ieškinyje nėra reiškiami, dėl ko tokio pobūdžio ieškiniui išimtinis teismingumas nėra taikytinas. Byloje duomenų apie sutartinio teismingumo buvimą nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui yra neteismingas, jį priimti atsisakė ir ieškovei išaiškino, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovės K. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad CPK 30 str. 9 d. nustato, jog ieškiniai dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomotas butas yra Vilniaus mieste, t.y. sutarties vykdymo vieta aiškiai nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl ieškovė pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise paduoti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą, todėl bylų teismingumą reglamentuojančių normų nepažeidė. Taip pat nurodo, jog ieškinio pareiškimas pagal sandorio įvykdymo vietą atitinka ir proceso ekonomiškumo principą, nes ieškovė gyvena Vilniaus rajone, o, jos nuomone, atsakovas taip pat gyvena kažkur Vilniaus mieste, tiesiog įstatymų nustatyta tvarka nėra deklaravęs savo faktinės gyvenamosios vietos, todėl abi šalys patirtų mažesnes bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, absoliučių 2014-12-23 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai).

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosios sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomotas butas, kuris yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl laiko, jog sutarties vykdymo vieta aiškiai nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo suteikti atsakovui (nuomininkui) už užmokestį laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias Savanorių pr. 1-86, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiomis patalpomis pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį - kiekvieną mėnesį 2 400 Lt arba 695 Eur. Taigi, įvertinus tai, jog patalpos buvo nuomojamos Vilniaus mieste, atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už šių patalpų nuomą, laikytina, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos. Dėl šių priežasčių toks ieškinys ieškovės pasirinkimu gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių teritorinio teismingumo klausimus, taikymo, o ieškovės K. Š. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesvarstė, ar ieškinys atitinka kitus proceso įstatyme numatytus šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės K. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį panaikinti ir ieškovės K. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Dainius Rinkevičius