- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-882-387-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02157-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- A. R.
- Kaltinamasis
- E. R.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Elena Žilėnienė
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-882-387/2012
Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02157-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.
2012 m. spalio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausta 7 MGL, t. y. 910 Lt, bauda.
Civilinio ieškovo A. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš UAB „SEB VB gyvybės draudimas“ civilinio ieškovo naudai 4300 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir iš kaltinamosios E. R. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB „SEB gyvybės draudimas“ priklausoma draudimo tarpininke, patalpose adresu Saltoniškių g. 29/3, Vilniuje, sudarydama investicinio gyvybės draudimo sutartį pagal kliento A. R. prašymą, 2007 m. spalio 10 d. suklastojo tikrą dokumentą - draudimo liudijimą GD Nr. 017313, imituodama parašą pasirašė A. R. vardu ir šį dokumentą pateikė UAB „SEB gyvybės draudimas“ administracijai tikslu greičiau gauti komisinį atlygį už sudarytą gyvybės draudimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. R. prašo panaikinti 2012-07-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį, dalyje, kuria teismas priteisė A. R. iš nuteistosios E. R. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo būtų visiškai patenkintas nukentėjusiojo ieškinys, priteisiant jam iš civilinio atsakovo UAB „SEB gyvybės draudimas“ 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas nurodo, kad vadovaudamasis CK 6.264.str. 1, 2 d.d., apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji veikė kaip darbuotojas ir priteisė nukentėjusiojo naudai 4300 Lt turtinės žalos atlyginimui iš atsakovo UAB „SEB gyvybės draudimas“. Tačiau pirmos instancijos teismas neteisingai priteisė nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą iš E. R., o ne iš aukščiau nurodytos bendrovės. Apeliantas pažymi, kad CK 6.264.str. , nustatantis darbdavio atsakomybę už jo darbuotojų ar kontroliuojamų asmenų padarytą žalą, neišskiria turtinės ir neturtinės žalos. Ši teisės norma nustato darbdavio prievolę kompensuoti padarytą žalą. Tuo tarpu žalos sąvoka apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Pasak apelianto, pakeisdamas atsakovą savo iniciatyva ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą iš E. R., apylinkės teismas pažeidė CPK 45 str. reikalavimus. Šiuo atveju A. R. nebuvo pareiškęs ieškinio E. R., o nagrinėdamas ieškinį teismas neturi teisės išeiti iš ieškinio ribų ir viršyti pareikštus reikalavimus.
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į nuteistosios sunkią turtinę padėtį, kadangi civiliniu atsakovu šioje byloje turėtų būti pelno siekiant įmonė UAB „SEB gyvybės draudimas“. Taip pat teismas neteisingai taikė CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis turėjo sudaryti vartojimo sutartį, tačiau buvo suklaidintas atsakovo kontroliuojamo asmens veiksmų ir negavo draudimo apsaugos, kurios tikėjosi; buvo pažeista jo teisė gauti draudimo išmokas įvykus draudžiamajam įvykiui, žinoti draudimo sutarties sąlygas ir draudimo apsaugos ribas, pasirinkti jo interesus labiausiai atitinkančią sutartį.
Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbus ir atsakovo elgesys, kuris jau pusantrų metų žino apie suklastotą draudimo sutartį, tačiau iki šiol negrąžino nukentėjusiajam sumokėtų pinigų, naudojasi jais savo komercinėje veikloje, neturėdamas prievolės sumokėti draudimo išmoką.
Apeliantas nurodo, jog neturtinę žalą didina ir tai, kad nukentėjusysis dirbo sveikatai ir gyvybei pavojingą darbą, tačiau dėl atsakovo apgaulės realiai neturėjo jokios draudimo apsaugos. Ši sužinota aplinkybė sukėlė nukentėjusiajam stiprius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Juo labiau, kad A. R. serga lėtinėmis ligomis ir jam ir taip pakanka neigiamų dvasinių išgyvenimu.
Pasak apelianto, apylinkės teismas nevertino ir to, kad nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos - nukentėjusysis negalėjo sudaryti sutarties su kita įmone, susitarti dėl didesnio draudimo apimties. Tuo tarpu šiuo metu, nukentėjusiajam jau susirgus lėtinėmis ligomis, jis prarado tokią galimybę. Be to, teismo priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka suformuluotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismo argumentas dėl to, kad jis pats nebuvo reikiamai atidus, nesidomėjo sutarties sudarymo eiga, nesirūpino draudimo sutarties kopijos gavimu, yra nepagrįstas, kadangi prievolė supažindinti vartotoją su standartinės sutarties sąlygomis kyla būtent civiliniam atsakovui.
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas D. Skebas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad E. R. suklastojo tikrą dokumentą - draudimo liudijimą, imituodama parašą pasirašė A. R. vardu ir šį dokumentą pateikė UAB „SEB gyvybės draudimas“ administracijai. Apylinkės teismui pripažinus E. R. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., nukentėjusiajam, be jo patirtos turtinės žalos atlyginimo, iš nuteistosios priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi įstatymas numato galimybę priteisti nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimą tiek iš kaltinamojo, tiek iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į tai, kad nukentėjusiajam padaryta žala atsirado dėl neteisėtų E. R. veiksmų, kurių UAB „SEB gyvybės draudimas“ negalėjo nei numatyti, nei savalaikiai pašalinti kilusių pasekmių. Minėta bendrovė neturėjo ir negalėjo numatyti draudimo liudijimo suklastojimo galimybės, juo labiau, kad nukentėjusysis, pradedant nuo 2007 metų, kiekvieną mėnesį nustatytu laiku mokėjo draudimo įmokas. UAB „SEB gyvybės draudimas“ atstovo teigimu A. R. jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu kiekvienais metais buvo siunčiamos draudimo ataskaitos, tačiau jis iki pat 2011 metų jokių pretenzijų dėl draudimo liudijimo suklastojimo neteikė. Spręsdama klausimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš karto po A. R. pretenzijos gavimo UAB „SEB gyvybės draudimas“ kreipėsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, pagal šios bendrovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu apygardos teismas pažymi, kad vadovaujantis BPK 113 str. 2 d., nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje civilinio proceso kodekso normos yra taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso kodekso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso institutas, todėl nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus teismas visų pirma vadovaujasi BPK normomis. Taip baudžiamajame procese, siekiant tinkamai apsaugoti nukentėjusiojo teises, ieškovui neišreiškus savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, teismas, skirtingai nei civilinio proceso metu, tą gali padaryti savo iniciatyva. Teisėjų kolegija, nors ši aplinkybė ir nėra teisiškai reikšminga, atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „SEB gyvybės draudimas“ civiliniu atsakovu į šį baudžiamąjį procesą buvo įtrauktas jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme, patenkinus prokuroro prašymą (b. l. 176).
Pažymėtina, kad Baudžiamajame procese civiliniu atsakovu pirmiausia yra kaltinamasis ir tik paskui galima kalbėti apie kitus galimus civilinius atsakovus (BPK 111 str.) Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas , spręsdamas iš ko priteisti padarytąją žalą, turi pasirinkimo galimybę, kuri priklauso nuo viseto sąlygų, apsprendžiančių pareigos atlyginti žalą dydį ir pagrindus, žalą privalantį atlyginti subjektą. Iš UAB „SEB Gyvybės draudimas“ teismas priteisė turtinę žalą. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad ir neturtinės žalos priteisimas iš šios bendrovės būtų neproporcingas, pažeidžiantis protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamosios E. R., pirmos instancijos teismas įstatymų nepažeidė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad civiliniame kodekse nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkesnių padarinių nesukėlė. Tokia išvada darytina įvertinus bylos medžiagą bei UAB „SEB gyvybės draudimas“ pateiktus paaiškinimus, kuriuose tvirtinama, jog draudiminių įmokų mokėjimo metu A. R. buvo suteiktos visos jo prašyme nurodytos draudiminės apsaugos. Draudimo bendrovė teikė pasirinktas draudimo apsaugas ir, skirtingai negu kad nurodo apeliantas, būtų mokėjusi draudimo išmokas įvykus draudiminiams įvykiams. Laikytina, kad šie teiginiai atitinka tikrovę, kadangi pradedant nuo 2007 metų A. R. savalaikiai mokėjo visas draudimines įmokas, buvo pats pasirašęs prašymą sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį (b. l. 6-7), tad draudimo bendrovė neturėtų pagrindo įvykus draudiminiam įvykiui atsisakyti mokėti draudiminę išmoką. Pažymėtina, kad su draudimo sutarties sąlygomis bei draudimo apsaugos ribomis nukentėjusysis buvo supažindintas jo prašymo sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį pasirašymo metu, kadangi pastarajame dokumente buvo išvardinta visa aukščiau nurodyta informacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajam net ir apsidraudus nuo „kritinių ligų“, jis dėl savo susirgimo pobūdžio nebūtų gavęs draudimo išmokų. Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusiojo lūkestis gauti draudimines išmokas nebuvo pakankamai pamatuotas, tad kalbėti apie didelę neturtinę žalą taip pat nėra pakankamo pagrindo.
Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme nukentėjusiajam nebuvo grąžintos jo sumokėtos draudimo įmokos, negali būti lemiamu kriterijumi vertinant padarytos neturtinės žalos dydį. Draudimo bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti koks bus apylinkės teismo sprendimas, juo labiau kad, kaip buvo nurodyta aukščiau, nukentėjusiajam buvo suteiktos draudimo apsaugos. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra nesunki, nuteistoji šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, viena augina vaiką, turi II grupės neįgalumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis yra realus ir pakankamas A. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Su tokiu neturtinės žalos dydžiu netiesiogiai (nepateikdama šiuo klausimu apeliacijos) sutiko ir pati nuteistoji.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.