- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-360
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- D.Z.
- Atsakovas
- R.A.L.
- Advokatai
- Dana Žvingilienė, Raimondas Lygnugaris
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-360-123/2005 pagal ieškovės D.Z. ieškinį atsakovui R.A.L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D.Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R.A.L. 137 021 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu faktinėje santuokoje išgyveno nuo 1988 m. iki 2004 m. balandžio 19 d.. Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, pajamos bei išlaidos buvo bendros ir lygiomis dalimis. Faktinės santuokos metu abu rekonstravo 1994 m. dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo įgytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir sukūrė bendrą dalinę nuosavybę į naujai rekonstruotą namą, kuris yra parduotas (b.l. 129), ieškovė prašo už namą priteisti 75 000 Lt įdėtų lėšų (remiasi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), 2002 m. gruodžio 24 d. lygiomis dalimis po ½ dalį abu įsigijo 0,08 žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jį įregistravo kiekvienas savo vardu, ir ginčo dėl šio sklypo nėra, atsakovo vardu įsigijo 235 208 vardinių UAB ,,Žemaitijos granitas“ akcijų po 1 Lt, todėl ieškovei priklauso 117 604 akcijos arba 117 604 Lt. Faktinės santuokos metu ieškovės vardu įsigijo 49,75 kv.m butą (duomenys neskelbtini). Tai kooperatinis butas, už kurį pradinę kainą -3 011 rub. sumokėjo ieškovė ir ši suma nedalytina, o vėliau kartu mokėjo už butą, todėl ji mano, kad atsakovui priklausytų jos vardu įgyto buto 18 082,49 Lt įdėtų lėšų. Ieškovės vardu šalys įsigijo žemės sklypą bei sodo namą su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), jų vertė – 40 000 Lt, todėl atsakovui priklausytų ½ dalis įdėtų lėšų, tai yra 20 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad minėtas turtas sukurtas iš bendrų lėšų, nes jie kartu vedė bendrą ūkį, kartu dirbo, ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus jų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (1964 m. CK 427, 474 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė (1964 m. CK 474 str., 472 str.). Nurodė, kad tiesioginių įrodymų (CPK 58 str.), patvirtinančių ieškovės indėlį į bendros dalinės nuosavybės su A.R.L. sukūrimą, ieškovė į bylą nepateikė, ieškinio reikalavimus grindė savo pačios paaiškinimais, nuotraukomis, liudytojos parodymais. Šalys nurodė, kad ketino sukurti santuoką (b.l. 79), tačiau ją įregistruoti atsisakė pati ieškovė, nes atsakovas ją apgavo ir juo nepasitikėjo. Atsakovas taip pat nurodė, kad jų susitikimus ir gyvenimą vertina kaip epizodinius, sukurti bendros dalinės nuosavybės nesiekė, pinigus naudojo atskirai, iš bendrų lėšų nieko neįsigijo, bendros veiklos nevykdė. Teismo teigimu, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės nurodytu laikotarpiu, kai šalys anot ieškovės gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei turėjo bendras pajamas ir išlaidas, atsakovo vardu yra įgytas turtas – akcijos ir žemės sklypas prie jam motinos dovanoto namo (duomenys neskelbtini) bei rekonstruotas ir parduotas minėtas namas. Ieškovės vardu įsigytos akcijos, butas (duomenys neskelbtini) ir namas su priklausiniais ir žemės sklypas. Žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kiekviena iš šalių taip pat įgijo savo vardu (b.l. 13-25). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos turto įsigijimo metu (1994 m. ir 1995 m.) buvo daug didesnės negu ieškovės jos turo įsigijimo metu (1991 m. ir 1996 m.). Nors ieškovė teigia, kad, be darbo užmokesčio, turėjo ir kitų pajamų, tai yra važinėjo į užsienį iš ten vežė prekes ir jas parduodavo, ir tai paliudija antspaudai jos pase (b.l. 66-78), tačiau nėra daugiau jokių įrodymų kiek ji gavo pajamų, kur jas panaudojo, todėl teismo teigimu, daryti išvadą, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ir jos sukūrimui jas panaudojo, negalima. Vien tai, kad turtas yra įregistruotas tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu, ir rodo, kad kiekvienas iš jų nesiekė sukurti bendros dalinės nuosavybės. Ieškovė iki pažinties su atsakovu įsigijo kooperatinį butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 25), jos vardu žemės sklypas su namu (duomenys neskelbtini). Atsakovas restauravo namą, kurį jam padovanojo motina, šalys niekada jame negyveno. Žemę (duomenys neskelbtini) kiekvienas iš šalių taip pat pirko savo vardu. Akcijas ieškovė taip pat pirko ir pardavė kaip savo (b.l. 90, 96, 112, 186, 188), o atsakovas savo vardu. Atsakovas nuo 1997 m. gyvena (duomenys neskelbtini), nes dirba UAB ,,Žemaitijos granitas“ ir jam suteiktas gyvenamasis kambarys (duomenys neskelbtini), ieškovė į (duomenys neskelbtini) atvyko 1998 m., taip pat ten dirba vadybininke ir gyvena poilsio namuose, todėl negalima teigti, kad jie veda bendrą įprastą šeimyninį gyvenimą ar gyvena bendrame būste, bendrų vaikų nėra, ir iškovė atsisakydama tekėti atsakovu nepasitikėjo, ir atsakovas nesiekė įteisinti jų santykių, nes nepasitikėjo, todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes padarė išvadą, kad tenkinti ieškinio nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovė D.Z. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas sprendimą nesilaikė CPK 185 straipsnio reikalavimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimas buvo epizodinis. Su atsakovu ieškovė gyveno kartu nepertraukiamai 16 metų. Santuokos 1990 m. vasario 22 d. ieškovė nesutiko įregistruoti, nes atsakovas apgavo ją teigdamas, kad su žmona yra seniai išsiskyręs, o paaiškėjo, kad tik prieš kelis mėnesius iki paduodant pareiškimus santuokai įregistruoti. Tačiau šalių santykiai nenutrūko, nes kartu gyveno ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas 1993 m. sausio 12 d. buvo priregistruotas šiame bute. Kadangi atsakovas nebuvo ieškovės sutuoktinis ar giminaitis, tai pagal įstatymus jis galėjo būti priregistruotas tik subnuomininko teisėmis. Teismui pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad šalių santykiai buvo pastovūs (jie kartu užfiksuoti kapinėse, draugų vestuvėse 1990 m., sutikdavo namuose Naujuosius Metus, 1995 m. vyko į Italiją, 1996 m. su ieškovės sūnumi į Slovakiją, lankėsi kartu pas šeimos draugus G.). 1994 m. gegužės 4 d. dovanojimo sutartimi įsigijus atsakovui gyv. namą (duomenys neskelbtini), abu nutarė jį rekonstruoti. Atsakovas iš ieškovės buto išsiregistravo, bet neišvyko. Ieškovė, o ne atsakovas rūpinosi namo rekonstrukcijos projektu. 1997 m. atsakovui išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), šalių santykiai nenutrūko. 1998 m. ieškovė taip pat atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur su atsakovu kartu gyveno viename kambaryje iki 2004 m. balandžio 19 m. Atsakovas ieškovę įdarbino į bendrovę, kurioje jis dirbo direktoriumi. Šalių bendrą gyvenimą tuo laikotarpiu taip pat patvirtina byloje esančios foto nuotraukos.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė uždirbo mažiau nei atsakovas, todėl negalėjo prisidėti prie bendro turto įsigijimo. Ieškovės gaunamas pajamas patvirtina išrašai iš darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimas, pažymos apie gautas pajamas, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, atžymos taupomojoje knygelėje. Vizos pase nepatvirtina gaunamų pajamų dydžio, tačiau kartu su liudytojos D.G. parodymais patvirtina, kad ieškovė turėjo papildomų pajamų, kuriomis prisidėjo prie bendro turto įsigijimo. Tačiau šalių gaunamų pajamų dydis šioje byloje negali turėti esminės reikšmės. Dalinę nuosavybę šalys kūrė lygiomis dalimis, neatsižvelgdami į gaunamas pajamas.
3. Neteisingas teismo motyvas, kad turto įsigijimas kiekvieno vardu patvirtina atskiro ūkio vedimą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki rekonstrukcijos atlikimo buvo atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau rekonstravus namą, į rekonstrukciją įdėtos lėšos – 115 000 Lt yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Gyvenant kartu su atsakovu, ieškovė įsigijo 0,0734 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame už bendras lėšas pasistatė sodo namelį. Šiuo turtu be jokios sutarties naudojasi ir savo veiklą vykdo UAB ,,Žemaitijos granitas“, kurios direktoriumi yra atsakovas.
4. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę faktines aplinkybes įrodyti liudytojų pagalba. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išdėstytas aplinkybes apie bendro ūkio vedimą, bendrosios nuosavybės kūrimą, patvirtins liudytojai, tačiau į teismo posėdį buvo iškviesta tik viena iš trijų prašomų iškviesti liudytojų.
Atsiliepimas
Atsakovas R.A.L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo visiškai atmestas ieškovės D.Z. ieškinys naikintinas ir ieškovės reikalavimai iš dalies tenkintini, nes teismas pagal faktines bylos aplinkybes padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai vertino įrodymus (CPK 329 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nagrinėdamas bylą iš naujo patikrina tiek faktinį, tiek ir teisinį ieškinio pagrindą (CPK 320 str.).
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos įrodymus, konstatavo, kad šalys bendro ūkio nevedė, bendros nuosavybės nei savo darbu, nei lėšomis nesukūrė ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija negali iki galo sutikti su tokia teismo išvada. Jeigu gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Todėl kiekvienu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Neretai tokiu atveju itin sunku būna pateikti labai konkrečius įrodymus, patvirtinančius vienokias ar kitokias aplinkybes, todėl apie tokių aplinkybių buvimą reikėtų spręsti iš visumos – tai šalių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Vien tik ta aplinkybė, kiek kuris iš sugyventinių turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama konstatuoti apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą ar priešingai, negalėjimą savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukūrimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-37/2004 m. pagal ieškovės N.Š. ieškinį atsakovui K.Š. konstatavo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad su atsakovu R.L. gyveno nuo 1988 m. iki 2004 m., per tą laiką sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, savo dalį joje ieškovė įvertino 137 021 Lt.
Atsakovas iš esmės pripažino, kad gyveno su ieškove, tačiau, anot jo, jų santykiai buvę epizodiniais, nuolat nutrūkdavę, jis per tuos metus keletą kartų po pusmetį gyvenęs pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D.G. (b.l. 130 – kita pusė), apeliacinėje instancijoje apklaustos liudytojos A.G., A.L. patvirtino, kad jos bendravo su ieškove ir atsakovu kaip su šeima, jie rengė šeimos šventes, patys kaip pora kartu visur dalyvavo. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos (b.l. 97-102) taipogi patvirtina šalių buvimą kartu įvairiomis progomis ir įvairiais laikotarpiais. Neabejotinai, kad nei liudytojos, nei fotonuotraukos negali patvirtinti apie šalių gyvenimo nepertraukiamumą, apie jų buvimą kartu kiekvieną dieną ir pan., nes tai būtų nerealu. Tačiau minėtų liudytojų parodymai, kitos aplinkybės – kad atsakovas buvo prisiregistravęs ieškovės bute (duomenys neskelbtini), kad šalys dirbo vienoje įmonėje, leidžia daryti išvadą apie ieškovės bendrą gyvenimą kartu su atsakovu, bendro ūkio kūrimą.
Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių įrodymų apie ieškovės gaunamas pajamas, kuriomis ji būtų galėjusi prisidėti prie bendro ūkio kūrimo. Byloje yra pažyma (b.l. 89) apie D.Z. gautą uždarbį uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,Granitas“. Be to, ieškovė pateikė kopijas dokumentų (b.l. 90-93), liudijančių, kad D.Z. pardavė AB ,,Granitas“ ir UAB ,,Biržų žemtiekimas“ akcijų, taip pat gavo dividendus už šias akcijas (b.l. 87). Be to, minėtos liudytojos patvirtino, kad ieškovė D.Z. buvo veikli moteris, nuolat stengėsi uždirbti, važinėjo autobusu į Lenkiją, pardavinėjo turguje iš ten parsivežtas prekes. Šiuos parodymus patvirtina ieškovės paso kopijos (b.l. 66-78), iš kurių matyti, kad ieškovė važinėjo per Lietuvos sieną.
Visi šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio vedimu prisidėjo prie bendrosios su R.L. nuosavybės sukūrimo, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovo jos dalį šioje nuosavybėje yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija laiko, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie bendrąją ieškovės su atsakovu nuosavybę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad 1994 m. gegužės 4 d. šį namą atsakovui dovanojo jo motina. Dovana yra asmeninė ją gavusiojo nuosavybė (CK 3.89 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų apie padovanotojo namo vertę jo dovanojimo metu ir apie jo vertės padidėjimą po rekonstrukcijos. Iš byloje esančios vertinimo ataskaitos (b.l. 119) matyti, kad priestatas įvertintas 115 000 litų. Ataskaitoje nurodyta, kad turto vertintojas negalėjo patekti į namą, įvertino jį apžiūrėjęs iš tolo. Iš sutarties (b.l. 106) matyti, kad namas 2004 m. gruodžio 23 d. parduotas už 150 000 litų, o jo rinkos vertė – 64 000 litų. Esant šioms aplinkybėms, turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu priestato vertei nustatyti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji darbu ar savo lėšomis prisidėjo prie šio priestato sukūrimo (pastatymo). Jos pačios parodymai, nepatvirtinti kitais bylos įrodymais, nėra pakankami šią aplinkybę konstatuoti. Ieškovės iniciatyva teismo apklaustos jau minėtos liudytojos tik iš ieškovės žodžių patvirtino žinojusios, kad ieškovė neva rūpinasi namo Birštone statyba. Taipogi svarbi aplinkybė, kad ieškovė šiame name niekada nėra gyvenusi, o iki pat jo pardavimo jame gyveno atsakovo motina.
Iš šių aplinkybių visumos teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo, kaip bendrosios nuosavybės objekto, neįrodyta, todėl atmestina.
Kita pareikšto reikalavimo dalis tenkintina. Ieškovė nurodė, kad gyvendama kartu su atsakovu, ji įsigijo jo vardu 235 208 UAB ,,Žemaitijos granitas“ akcijas, kurių vienos vertė – 1 litas. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Žemaitijos granitas“ teismui paklausus pranešė (b.l. 178), kad šiuo metu R.A.L. turi 315 208 akcijas. Ieškovė negalėjo nurodyti konkretaus akcijų įsigijimo laiko, tačiau nurodė, kad įgijo jas įvairiais laikotarpiais nuo 1998 m. iki 2004 m. Savo indėlį į šių akcijų įsigijimą ieškovė grindžia tuo, kad ji 1998-07-15 pardavė savo turėtų AB ,,Granitas“ 8511 akcijų už 5500 litų, 1998-12-16 UAB ,,Biržų žemtiekimas“ 1778 akcijos – už 17 780 litų, supirkinėjo aukcionuose investicinius čekius ir už juos pirko UAB ,,Žemaitijos granitas“ akcijas. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, priešingų įrodymų dėl akcijų įsigijimo teismui nepateikė. Jo pateikta turto ir pajamų deklaracija (b.l. 180, 181) šių aplinkybių nepaneigia, o tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovas turėjo ir kitų įmonių akcijų, kurių ieškovė dalinti neprašo, todėl šis įrodymas teisinės reikšmės bylai neturi.
Ieškovė prašo nustatyti, kad jos indėlis į bendrą turtą – akcijas atitinka 117 604 litus. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia ieškovės pozicija, iš šios sumos atima atsakovui tenkančią jos nuosavybėje esančio buto (duomenys neskelbtini) vertę – 18 082 Lt ir žemės sklypo bei sodo pastato vertę – 20 000 litų, ir priteisia ieškovei iš atsakovo jos sukurto bendrojoje nuosavybėje turto vertę 79 522 litus (117 604 – 18082 – 20000).
Taip pat iš atsakovo proporcingai patenkinto ieškinio daliai priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 str., 96 str. 1 d.) ir atitinkamai ieškovei advokato ir atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).
Iš ieškovės už atmestą ieškinio reikalavimą priteistinas žyminis mokestis valstybei, kurio mokėjimas teismo nutartimi jai buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (CPK 84 str.).
Netenkintinas ieškovės reikalavimas prie bylinėjimosi išlaidų priskirti turto vertintojui sumokėtą atlyginimą, nes jos ieškinio dalis, kurią ieškovė įrodinėjo turto vertintojo padarytomis išvadomis, yra atmesta. Taip pat netenkintinas reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 litų sumokėto žyminio mokesčio sumą, nes ieškinys tenkintinas tik iš dalies, todėl neturi būti atlygintos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o tik atitinkančios patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti D.Z. (duomenys neskelbtini) iš R.A.L. (duomenys neskelbtini) 79 522 Lt (septyniasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du litus).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš R.A.L. 5 609,86 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus devynis litus, 86 ct) žyminio mokesčio ir 15 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei 1 044 Lt (tūkstantį keturiasdešimt keturis litus) advokato atstovavimo išlaidų D.Z..
Priteisti iš D.Z. 970,98 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt litų, 98 ct) žyminio mokesčio ir 11 Lt (vienuolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.