Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys – M. Ž., S. K. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja V. Ž. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Centras, atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 5 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Centro Vilniaus filialą (toliau – ir Filialas, atsakovas) įrašyti ūkinio pastato 6I1m, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK).

Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji ir jos vaikai S. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) bei M. Ž. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) yra gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai. Teigė, jog gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai buvo pastatyti apie 1930 m., be to, jie buvo vienoje sodyboje, tačiau po 1940 m. per namų valdą buvo nutiesta gatvė ir dėl to dalis pagalbinių statinių (garažas ir ūkinis pastatas) liko kitoje gatvės pusėje. Pažymėjo, kad, suformavus namų valdos žemės sklypą, garažas ir ūkinis pastatas nepateko į namų valdos ribas, ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) šių statinių nuosavybės teisės jiems nebuvo įregistruotos.

Teigė, jog dėl to pareiškėja 2007 m. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo), kuris 2007 m. rugpjūčio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-1815 (toliau – ir Aktas I) ūkinį pastatą 4I1/p (garažą) pripažino tinkamu naudoti. Jo pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjos ir jos vaikų nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 4I1/p. Nurodė, jog Departamentas 2008 m. balandžio 3 d. priėmė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-812 (toliau – ir Aktas II), kuriuo ūkinį pastatą 6I1/p pripažino tinkamu naudoti, tačiau nuosavybės teisių registracijai to neužteko – minėtam ūkiniui pastatui turėjo būti suteiktas adresas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamentas 2008 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. A51-25030-(14.6-MPD-0) nurodė, kad pagalbiniams pastatams (gyvenamojo namo priklausiniams) atskiri adresai nesuteikiami.

Pažymėjo, kad minėtą raštą kartu su prašymu įregistruoti pagalbinį pastatą 6I1/p pareiškėja pateikė Filialui, kuris 2008 m. lapkričio 8 d. sprendimu atsisakė įrašyti ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. 4400-1514-4494, kadastro duomenis į NTK, kadangi Akte II įrašytas ūkinio pastato adresas nėra įregistruotas Adresų registre. Teigė, jog, nesutikdama su tokiu Filialo sprendimu, kreipėsi į Komisiją, tačiau ji Sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą.

Vertino, jog Sprendimas yra dviprasmiškas: jame teigiama, kad ūkinis pastatas 6I1/m gali būti vertintinas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jam turi būti suteiktas naujas adresas, tačiau kartu nurodoma, kad šis statinys (ūkinis pastatas 6I1/m) gali būti vertinamas ir kaip pagrindinio pastato, t. y. gyvenamojo namo lA1p priklausinys, taigi turėtų būti registruojamas tame pačiame registre kaip ir gyvenamasis namas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir STR) 6.4 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir teigė, jog ūkinis pastatas 6I1/m yra gyvenamojo namo lA1p priklausinys, todėl jis turi būti registruojamas kartu su pagrindiniu pastatu, t. y. gyvenamuoju namu, be to, Akte II taip pat nurodyta, kad ūkinis pastatas 6I1/m yra gyvenamojo namo 1A1p pagalbinis pastatas. Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, adreso objektai nėra tie pastatų priklausiniai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl reikalavimas, kad ūkiniam pastatui 6I1/m būtų suteiktas atskiras adresas, yra nepagrįstas. Akcentavo, jog Filialas ūkinį pastatą 4I1/p įregistravo kaip gyvenamojo namo 1A1p pagalbinį pastatą tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamasis namas, o, atsižvelgiant į tai, kad ūkinis pastatas 6I1/m taip pat yra gyvenamojo namo priklausinys, jis turėjo būti įregistruotas kaip gyvenamojo namo lA1p priklausinys Akte II nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad 2007 m. buvo suprojektuotas žemės sklypas, apimantis ir žemę, esančią kitoje (duomenys nesklebtini) gatvės pusėje, tačiau, kol nebus įregistruotas ginčo ūkinis pastatas, to negalima įteisinti.

Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad teritorinio ir centrinio registratorių sprendimų teisingumą pagrindžia ta aplinkybė, jog prašomas įregistruoti ūkinis pastatas yra ne tame pačiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pagrindinis pastatas, t. y. ne žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Akcentavo, jog ginčo ūkinis pastatas yra kitoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje, nuo šios gatvės nutolusioje nesuformuotų ir NTK bei NTR neįregistruotų žemės sklypų teritorijoje, kurios (bei joje esančio ginčo ūkinio pastato) Akte II nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra įregistruotas Adresų registre. Be to, ginčo ūkiniam pastatui sudaryta atskira nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), o pagrindinis pastatas lA1p ir kiti namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantys ūkiniai pastatai yra aprašyti atskiroje kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, nors ūkinis pastatas 6I1/m buvo pastatytas 1928 m., tačiau jis, atliekant namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jai priklausančių pastatų kadastrinius matavimus, nebuvo fiksuojamas kaip statinys, priklausantis šiai namų valdai. Todėl ūkinis pastatas 6I1/m gali būti vertinamas kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, dėl ko jo kadastro duomenų įrašymui į NTK turi būti pateiktas dokumentas, kuriuo ginčo ūkiniam pastatui būtų suteiktas adresas, atitinkantis Taisyklių nuostatas.

Laikėsi pozicijos, kad buvo teisėtai ir pagrįstai atsisakyta įrašyti ginčo ūkinio pastato duomenis į NTK, nes, registruojant statinį atskiru nekilnojamuoju daiktu, negali naujai registruojamo pastato adresas sutapti su kitoje gatvės pusėje esančio kito suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo bei jame esančių namų valdos statinių adresu. Teigė, jog STR 6.4 punktas neapibrėžia, kad ginčo ūkinis pastatas gali būti tik kito nekilnojamojo daikto priklausinys, o ne atskiras daiktas. Be to, pareiškėjos teiginys, jog minėtas ūkio pastatas yra antraeilis daiktas, yra abejotinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.13 straipsnį – ūkinis pastatas 6I1/m, esantis kitoje gatvės pusėje ir nesantis namų valdos žemės sklype, be to, būdamas gerokai nutolęs nuo minėtos namų valdos, gali būti laikomas ir savarankišku daiktu, kuriam jau yra suformuota šio pastato kadastrinių matavimų byla.

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, įrašant nekilnojamojo turto kadastro duomenis į NTK, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Rėmėsi Taisyklių 4 ir 5 punktais ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įregistruotas žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkiniais pastatais, o pareiškėjos prašomas įregistruoti ūkinis pastatas 6I1m yra kitoje kelio pusėje, nesuformuotame žemės sklype. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 10 straipsnio 3 dalimi, statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys, taigi šis įstatymas nenumato galimybės ūkinį statinį 6I1m įregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo priklausinį. Atsižvelgęs į statinio 6I1m parametrus (bendras statinio 6I1m plotas – 98 kv. m), teigė, kad jo duomenys sudaro galimybę jam funkcionuoti savarankiškai ir naudotis juo kaip atskiru nekilnojamuoju objektu, o įregistravus ginčo ūkinį pastatą NTR, teisės aktai nenumato draudimo jo savininkui atskirai nuo kitų statinių jį perleisti tretiesiems asmenims.

Kiti atsakovo Centro atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentai yra analogiški atsakovo Filialo atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį išnagrinėti teismo nuožiūra.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsniu, 17 straipsnio 4 dalimi, Registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, CK 4.13 ir 4.19 straipsniais, STR 6.4 punktu, Taisyklių 4, 5 ir 6 punktais, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 139.9 punktu, Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 10.1.5 ir 71.9 punktais, įvertino bylos faktines aplinkybes ir konstatavo, kad: 1) ūkinis pastatas 6I1m negali būti įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys, nes: a) nėra tame pačiame žemės sklype, kuriame stovi gyvenamasis namas ir kiti jo priklausiniai (statiniai), taigi jis stovi ne (duomenys neskelbtini), Vilniuje, b) ginčo ūkinis pastatas nėra įrašytas į tą pačią nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, į kurią įrašytas gyvenamasis namas ir kiti jo priklausiniai (statiniai); 2) ūkinis pastatas 6I1m negali būti įregistruotas kaip atskiras savarankiškas nekilnojamasis daiktas, nes: a) jis nėra suformuotame ir pareiškėjai nuosavybės ar kitomis (panaudos, nuomos) teisėmis priklausančiame žemės sklype, b) dėl to jam negalima suteikti atskiro adreso, c) statinys nėra įregistruotas NTR kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog nėra aišku, kodėl ginčo ūkiniam pastatui buvo parengta atskira kadastrinių matavimų byla, o ne padaryti atitinkami pakeitimai gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje, nes Filialo darbuotojams buvo žinoma faktinė situacija.

Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas akcentuoja, jog ginčo ūkiniam pastatui buvo sudaryta atskira nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos pateiktą prašymą, kuriame nebuvo išreikšta valia surinkti kadastro duomenis apie ūkinį pastatą 6I1m toje pačioje kadastrinių matavimų byloje, kurioje yra užfiksuoti duomenys apie pagrindinį pastatą. Dėl to pareiškėja jokių pretenzijų neturėjo.

Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir M. Ž. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsisakė apeliacinio skundo ir prašė nutraukti administracinę bylą.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliantui atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja apeliacinio skundo atsisakė iki baigiamųjų kalbų, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje daugiau apeliacinių skundų nėra paduota, ir vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsisakius apeliacinio skundo, pakartotinai jo paduoti nebegalima, ši taisyklė apeliantei žinoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas