Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-10 · Administracinė byla Nr. A-663-45-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-10
Bylos Nr.
A-663-45-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kalėjimų
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A15–45/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. S. ,atsakovų atstovams Julianai Ostrouch ir Gintarui Kėžiui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Rimantui Mačiukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kurio, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 Lt jam padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2000 m. lapkričio mėn. yra pripažintas II grupės invalidu. Iki 2002 m., kol jis nebuvo suimtas, jo liga jam netrukdė dirbti ir rūpintis šeima. Nuo tada, kai pradėjo atlikti bausmę Marijampolės pataisos namuose, jis yra valstybės pilnai išlaikomas ir už tai, kad būtų išsaugota jo sveikata, atsakomybę turi prisiimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Šiuo metu jis yra nedarbingas, nes 2004 m. gruodžio 23 d. jam amputuota koja. Valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip jie privalėjo veikti pagal teisės aktus, kad bausmės atlikimo metu būtų išsaugota jo sveikata: laisvės atėmimo vietose jam nebuvo skiriamas tinkamas gydymas, jį gydė netinkamais pigiais vaistais, jis kalėjo antisanitarinėmis sąlygomis, kuriose kalinių kiekis kelis kartus viršija nustatytas normas, nuolat trūko saulės, oro, nebuvo ventiliacijos. Šios nepakeliamos sąlygos sugriovė jo organizmo imuninę sistemą, sukėlė kojos gangreną ir jos amputaciją. Jis nebuvo gydytas Universitetinėse klinikose ar kitose viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose ar siųstas ten gydytis. Kojos amputacija atlikta skubotai, nepasitarus su geriausiais šios srities specialistais. Medikai pasirinko patį pigiausią gydymo būdą. Todėl jam padaryta žala, kurios neįmanoma įvertinti pinigais. Minėta žala atsilieps ir jo šeimai, kurioje auga mažamečiai vaikai. Todėl prašė iš atsakovų priteisti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 000 Lt. Pareiškėjas pradiniame skunde taip pat buvo pareiškęs reikalavimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl žalos atlyginimo, tačiau patikslinęs skundą šio reikalavimo atsisakė.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė paskirti ekspertizę tam, kad būtų išsiaiškinta, ar tinkamai atlikta sveikatos priežiūra, ar koja galėjo būti amputuota dėl blogos sveikatos priežiūros.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija skundą prašė atmesti. Teigė, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti Kalėjimų departamentas, nes jis yra atskiras juridinis asmuo ir pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 2 straipsnį jam pavaldžios pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Marijampolės pataisos namai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija galėtų dalyvauti šioje byloje suinteresuotais asmenimis kaip institucija, kurios pareigūnai atliko skundžiamus veiksmus, ir institucija, valdanti asignavimus, skiriamus iš valstybės biudžeto žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimui. Taip pat teigė, kad pareiškėjas turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį. Pareiškėjas jau buvo II grupės invalidas prieš patenkant į laisvės atėmimo vietą, todėl būtina nustatyti jo sveikatos būklę tuo laiku ir jos pasikeitimus vėlesniu laiku bei įvertinti, ar gydymas buvo tinkamas.

Atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija skundą prašė atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp, pareiškėjo teigimu, jam padarytos negrįžtamos žalos ir Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtos veikos, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija neatliko veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai, bei neturėjo atlikti pareigos, dėl kurios neatlikimo padaryta žala. Sveikatos apsaugos ministerija nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikėja, ji taip pat nevykdo kardomojo kalinimo funkcijų. Laisvės atėmimo įstaigos yra pavaldžios Kalėjimų departamentui, kuris organizuoja kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą, taip pat organizuoja ir kontroliuoja jam pavaldžių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą, higienos normų reikalavimų vykdymą, kaupia ir analizuoja statistinius duomenis ir informaciją apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikatos būklę, mirtingumą, autoagresijas. Viena iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų yra Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – LAVL). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, LAVL prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiajai pataisos įstaigai. Už minėtos įstaigos veiklos organizavimą ir koordinavimą atsakingas Kalėjimų departamentas. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kuriais pagrįstų neva dėl neteisėtų valstybės atstovų veikimo ar neveikimo jo patirtas išlaidas ar negautas pajamas.

Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas iki suėmimo buvo pripažintas II grupės invalidu. Atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose ir LAVL, skundų dėl netinkamo gydymo nėra reiškęs, todėl jokios žalos jam padaryta nebuvo.

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvežtas etapu 2002 m. spalio 31 d. Atvykimo metu jis buvo II grupės invalidas. Iki atvykimo jis du kartus gydytas LAVL chirurginiame skyriuje. Atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2002 m. spalio 31 d. iki 2004 m. rugsėjo 16 d. į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus jis kreipėsi 75 kartus. Buvo skiriami įvairūs medikamentai, atliktos rentgeno nuotraukos, tyrimai. Marijampolės PN nuteistasis gavo medikamentus, kuriuos rekomendavo LAVL chirurgai ir chirurgai konsultantai. Nuteistajam buvo rekomenduota tęsti gydymą trentaliu, ksantinolio nikotinatu. Pastarieji medikamentai per anksčiau minėtą laikotarpį skirti 71 kartą 7-15 dienų kursais. Iš viso nuteistajam paskirtos 1149 tabletės ir kapsulės kraujotaką gerinančių medikamentų. Gydymosi LAVL nuo 2002 m. spalio 14 d. iki 2002 m. spalio 31 d. metu konsultavęs angiochirurgas nurodė, kad liga palaipsniui progresuoja. Ligos išsivystymui ir progresavimui labai didelę įtaką turi rūkymas. Kadangi nuteistasis V. S. gausiai rūkė, jis daug kartų buvo įspėtas, kad jo kojų kraujagyslių būklė bloga ir gresia amputacija. Tačiau jis į pastabas nereagavo. Pažymėjo, kad jis kelis kartus atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konsultacijai pas angiochirurgą. Jau po kojos amputacijos 2005 metais nuteistasis skirtus gydytojų medikamentus naudojo nereguliariai. Neplaninės kratos metu 2005 m. spalio 24 d. pas nuteistąjį išimta 54 įvairios tabletes ir kapsules, tarp kurių buvo ir kraujotaką gerinantys medikamentai. Nuo atvykimo dienos nuteistasis buvo paskirtas į invalidų brigadą, kurioje nuteistieji gyveno vienu aukštu. Nuteistasis V. S. galėjo būti lauke neribotą laiką, gyvenamosios patalpos saulėtos, su dideliais langais ir natūralia ventiliacija.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Laisvės atėmimų vietų ligoninė su skundu nesutiko. Nurodė, kad V. S. gydymosi LAVL metu dėl apatinių galūnių kraujotakos sutrikimų nuolatos konsultuotas Vilniaus miesto Universitetinės ligoninės angiochirurgų. Pacientui visada buvo skirtas medikamentinis gydymas pagal angiochirurgų rekomendacijas, adekvačias jo susirgimui. Paciento pagrindinis susirgimas gydytas ne paracetamoliu ir analginu, kaip teigia pareiškėjas, o ksantinoliu, trentaliu, troksovazinu, agapurinu, pentilino lašelinėmis, aspirinu, ksanaksu ir kitais vaistais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė - ar pareiškėjo nurodytų institucijų pareigūnai veikė taip, kaip jie privalėjo veikti pagal teisės aktus, ar dėl jų veiksmų atsirado žala, ar yra priežastinis ryšys tarp veikos bei atsiradusios žalos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų bei neveikimo. Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti konkrečių pareigūnų veiksmų, dėl kurių padaryta žala. Argumentas, kad jis buvo gydomas tik analginu, paracetamoliu, yra nepagrįstas. Šias aplinkybes paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai (II tomas, b. l. 28-64, III tomas, b. l. 2-13). Atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2002 m. spalio 31 d. iki 2004 m. rugsėjo 16 d. į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus pareiškėjas kreipėsi 75 kartus. Buvo skiriami įvairūs medikamentai, atliktos rentgeno nuotraukos, tyrimai. Ambulatorinėje kortelėje F 025 yra gydytojų įrašai, kurie įrodo, kad Marijampolės PN nuteistasis gavo medikamentus, kuriuos rekomendavo LAVL chirurgai ir chirurgai konsultantai. V. S. buvo rekomenduota tęsti gydymą trentaliu, ksantinolio nikotinatu. LAVL metu pareiškėjui skirtas gydymas ksantinoliu, trentaliu, troksovazinu, agapurinu, pentilino lašelinėmis, aspirinu. Išvardinti vaistai plečia arterijas, mažina kraujo klampumą, didina venų tonusą ir t. t. V. S. taip pat buvo skirtas ir simptominis medikamentinis gydymas vaistais: ksanaksu, ketanovu, lorafenu, ramberlu, tazepamu, ibuprofenu, askorutinu, omeprazoliu ir polivitaminais. Ligonis buvo konsultuotas angiochirurgo E. J. Teismas vertino, kad V. S. pats tinkamai nesirūpino savo sveikata - gydymo metu nesilaikė nurodytų rekomendacijų bei paskirto gydymo, rūkė, nors ne kartą buvo įspėtas, kad rūkymas žymiai sumažins gydymo vaistais efektyvumą. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, jas pripažįsta ir pats pareiškėjas. 2003 m. gruodžio 12 d. gydytoja S. S. pasiūlė pareiškėjui vykti į LAVL chirurginį skyrių, tačiau nuteistasis atsisakė. Tai patvirtina 2003 m. gruodžio l d. įrašas nuteistojo ambulatorinėje kortelėje. Būklei pablogėjus, 2004 m. birželio 3 d. V. S. vėl buvo siunčiamas į LAVL, tačiau vykti atsisakė (I tomas, b.l. 184). Pareikalavus parašyti raštu, 2004 m. birželio 3 d. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad vykti į LAVL atsisako, o, pablogėjus sveikatai, nieko nekaltins. 2004 m. rugsėjo 16 d. etapuotas į LAVL chirurginį skyrių, buvo pratęsta II invalidumo grupė ir nurodyta atvežti į chirurginį skyrių po 2 savaičių. Grįžo iš LAVL į Marijampolės PN 2004 m. spalio 7 d. Po 2 savaičių V. S. buvo siūlyta vykti į LAVL, tačiau jis nesutiko. 2004 m. lapkričio 5 d. tarp dešinės pėdos II-III pirštų atsirado 0,5 cm. diametro opelė. Buvo nurodyta vykti į LAVL. Kadangi V. S. vykti nesutiko, buvo pareikalauta raštiško atsisakymo (I tomas, b.l. 183). 2004 m. lapkričio 10 d. prašyme nuteistasis V. S. nurodo, kad atsisako vykti į LAVL, dėl savo sveikatos pataisos namų medikams pretenzijų neturės. 2004 m. lapkričio 15 d. nuteistasis atsisakė nuo perrišimų. Tai patvirtina Asmens sveikatos istorijoje (forma 025-1/ap) gydytojos S. S. įrašas (II tomas, b. l. 62). 2004 m. gruodžio 12 d. bendrosios praktikos slaugytoja J. M. parašė, kad V. S. atsisakė nuo dešinės pėdos pirštų opų perrišimų (II tomas, b.l. 130), 2004 m. gruodžio 17 d. gydytojas chirurgas M. S. į ligos istoriją įrašė, kad V. S. atsisakė nuo kraujagysles plečiančių vaistų lašinės infuzijos į veną, ligoniui apie pasekmes paaiškinta (II tomas, b.l. 131), o 2004 m. gruodžio 22 d. ligonis pažeidinėjo paskirtą režimą ištraukė intraveninį kateterį, atsisakė nuo medikamentų lašinės infuzijos į veną, palatoje demonstratyviai rūkė (II tomas, b.l. 131). Pažymėtina, kad kojos amputacija 2004 m. gruodžio 23 d. buvo atlikta gavus V. S. sutikimą, kuriame be kitų dalykų nurodyta, kad pareiškėjui pakankamai aiškiai išaiškinta apie operaciją, atsakyta į visus iškilusius klausimus apie jo būklę bei operacijos eigą (I tomas, b.l. 138). Galimybę sutikti su operacija arba ne pavirtina ir tai, kad 2004 m. gruodžio 13 d., pareiškėjui atlikus angiografinį tyrimą, jam buvo rekomenduota kojos amputacijos operacija, tačiau V. S. jos atsisakė (I tomas, b.l. 129). Todėl minėta operacija tada nebuvo atlikta. Pareiškėjas be neturtinės žalos prašė priteisti turtinę žalą, tačiau nesugebėjo pagrįsti, kuo pasireiškė neturtinė žala, koks jos dydis, nenurodė, kokios konkrečios sumos reikalauja iš kiekvienos institucijos, kurios pareigūnai, jo manymu, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybei bei teisės normas, nusprendė, kad šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas kreipėsi dėl savo sveikatos ir jam buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau V. S. sąmoningai nevykdė gydytojų nurodymų - nereguliariai vartojo medikamentus, rūkė, atsisakydavo perrišimų ir minėtais savo veiksmais įtakojo gydymo eigą bei pasekmes (amputuota koja). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir šiuo metu sąmoningai ignoruoja gydytojų nurodymus nerūkyti bei vartoti medikamentus, nors yra informuotas, kad priešingu atveju galima antros kojos amputacija. Nenustačius civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, nėra pagrindo V. S. priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Prašymą skirti ekspertizę teismas atmetė nurodęs, kad šioje byloje nagrinėjamas pareigūnų veiksmų teisėtumo, o ne skirto gydymo efektyvumo klausimas. Reikalavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, pareiškėjui jo atsisakius, teismas nenagrinėjo.

II.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai. Jis negalėjo teismui pateikto duomenų ar nurodyti konkrečius pareigūnų veiksmus, nes atsakovai neleido jam gauti tokią informaciją. Jam neleista susipažinti nei su ligos istorijomis, nei su ambulatorine kortele, nei daryti išrašus iš šių dokumentų. Norėdamas gauti konkrečius duomenis 2005 m. gruodžio 6 d. jis kreipėsi į Valstybinę medicinos audito instituciją, tačiau ši neinformavo jo apie atlikto tyrimo rezultatus. Teismas išvadą, kad jis pats tinkamai nesirūpino savo sveikata, yra grįsta vien Marijampolės PN pateiktais dokumentais, kurie neatitinka tikrovės. Tiek Marijampolės PN, tiek LAVL medicininiai dokumentai yra surinkti pažeidžiant jo turimas paciento teises, tad teismas negalėjo jais remtis. Marijampolės PN bei LAVL darbuotojai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos. CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis kaip civilinės atsakomybės sąlygą apibrėžia ir kaltę. Teigia, kad 2004 m. spalio 7 d. buvo išrašytas iš LAVL, tačiau jam nepaaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas, savo parašu jis tokio sprendimo nepatvirtino, taip pažeidžiant pakeisto Lietuvos Respublikos pacientų teisių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kuri įsigaliojo 2004 m. liepos 13 d. Po išrašymo jo sveikata pablogėjo. Iš to sprendžia, kad pareigūnai ir valdžios institucijų darbuotojai, atsakingi už jo sveikatai, ne tik neveikė įstatymų nustatyta tvarka, bet ir neteisėtai suvaržė jo teises, taip atimdami iš jo galimybę apginti savo teises teisme. Jis yra nuteistasis ir yra priklausomas nuo atsakovų malonės. Prieinamumas prie dokumentų jam yra ribojamas, jo teisės pažeidinėjamos, todėl atsakovų kaltė yra akivaizdi. Jų neveikimas pagal įstatymus lėmė jo sveikatos būklės pablogėjimą bei sužalojimą ir taip jam padaryta žala.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnyje numatyta proceso šalių teisė susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga, todėl apeliantas turėjo ir turi galimybę susipažinti su bylos medžiaga teisme. Pagal ABTĮ 57 straipsnį proceso metu galioja bendra taisyklė, jog įrodymus teikia proceso šalys ir, tam tikrais atvejais, teismas juos renka savo iniciatyvą. Pareiškėjas ir jo atstovas neprašė teismo stabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą, kad sulaukti Valstybinės medicinos audito inspekcijos išvadų. Be to, ši institucija vertina gydymo paslaugų kokybės teikimą, o bylos nagrinėjimo dalyką sudaro atsakingų pareigūnų elgesio teisėtumas. Apeliantas teigia, kad teismas padarė klaidingas išvadas pagal klaidingus ir neatitinkančius tikrovės duomenis, tačiau nepaaiškino, kokie duomenys klaidingi ir neatitinkantys tikrovės ir kodėl taip teigia.

Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos nebuvo nustatytos.

Atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje surinktų dokumentų teismui užteko priimant sprendimą. Juo labiau, kad be kitų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu Marijampolės PN atstovas citavo įrašus, esančius pareiškėjo sveikatos istorijoje, kurios, kaip pareiškėjas teigia, negalėjo gauti. Pareiškėjas, turėdamas teisę prašyti teismo išreikalauti reikalingus dokumentus ir pan., to nepadarė. Mano, kad šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp, pareiškėjo teigimu, jam padarytos negrįžtamos žalos ir Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtos veikos, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija neatliko veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai, bei neturėjo atlikti pareigos, dėl kurios neatlikimo padaryta žala. Sveikatos apsaugos ministerija nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikėja.

Tretysis suinteresuotas asmuo LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad V. S. gydymosi LAVL metu buvo nuolatos konsultuotas Vilniaus miesto Universitetinės ligoninės angiochirurgų. Pacientui visada buvo skirtas medikamentinis gydymas pagal angiochirurgų rekomendacijas, adekvačias jo susirgimui. LAVL personalas V. S. atžvilgiu elgėsi teisėtai ir humaniškai, savo veiksmais nesudarė sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. V. S. , nesant medicininio pagrindimo tolesniam jo buvimui sveikatos priežiūros įstaigoje, 2004 m. spalio 7 d. išrašytas iš LAVL į Marijampolės PN su rekomendacijomis ambulatoriniam gydymui. Pareiškėjo nurodytas 2004 m. liepos 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas įsigaliojo tik nuo 2005 m. sausio l d. Iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas supažindinti pacientą pasirašytinai apie jo išrašymą iš gydymo įstaigos nereikalavo. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi bei Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo" (Žin.. 2000, Nr. 75-2294), pacientams leidžiama daryti medicininių ir kitų dokumentų kopijas. LAVL ligoninės gydytojai pacientui teikia informaciją apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus bei prognozę, jiems leidžiama susipažinti su savo ligos istorija. Visi su byla susiję duomenys bei V. S. gydymo stacionare istorijų nuorašai buvo pateikti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006 m. sausio 26 d. ir 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimis konstatavo, kad byloje spręstinas ginčas, susijęs su netinkamu viešųjų gydymo paslaugų teikimu. Kaip matyti iš minėtų nutarčių turinio, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti gydymo paslaugas, kuomet jos teikiamos įkalinimo įstaigoje esančiam asmeniui, priskyrė prie viešųjų gydymo paslaugų, todėl ginčai dėl žalos teikiant viešąsias gydymo paslaugas tokiais atvejais priskirtini administraciniam teismui.

Pirmos instancijos teismas savo sprendime nustatė, kad pareiškėjas vienu iš reikalavimų nurodė netinkamų viešųjų paslaugų (gydymo) jam suteikimą, tačiau tuo pat metu nusprendė prašymą skirti ekspertizę atmesti, nes pirmos instancijos teismo nuomone byloje buvo nagrinėjamas pareigūnų veiksmų teisėtumo, o ne skirto gydymo efektyvumo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad sprendžiant apie gydymo tinkamumą ar netinkamumą, kurių tyrimo pasėkoje gali būti nustatomi asmenų, teikusių pareiškėjui medicinines paslaugas, neteisėti veiksmai, privalo būti tiriamas ir gydymo efektyvumas.

Paprastai gydytojas negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas, pavyzdžiui, kad ligonis bus išgydytas, tačiau pacientą ir gydytoją sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, tai yra užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir tinkamos kvalifikacijos laipsnį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims, teikusiems gydymo paslaugas pareiškėjui, kaip profesionalams turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, o profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas ar profesinės etikos taisyklių pažeidimas.

Pareiškėjas atsakovų gydytojų veiksmų neteisėtumą turi teisę įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir prašyti teismo skirti atitinkamą ekspertizę, tikslu nustatyti, ar pareiškėjui medicininę pagalba teikusių gydytojų veiksmai nustatant diagnozę, įvertinant ligonio būklę, taikant gydymo taktiką bei skiriant vaistus buvo tinkami ir teisingi, taip pat turi būti nustatyta pareiškėjo ligos, sąlygojusios kojos amputaciją, priežastis, paties pareiškėjo veiksmų, kuomet buvo atsisakoma vykti į ligoninę bei nesilaikoma gydytojų rekomendacijų, įtaka atsiradusiai žalai.

Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pilnai neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, o šioms aplinkybės išsiaiškinti būtina surinkti ir ištirti daug naujų įrodymų. Visa tai sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius