Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo pareikšta ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 284 straipsnis). Proceso dalyviai apie posėdį informuoti 2021 m. vasario 2 d. teismo nutartimi, kuri įteikta šalims per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Ieškovui ir atsakovei nustatytas terminas iki paskirto posėdžio pradžios pateikti turimus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus. Byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta. Negauta ir ieškovo nuomonė dėl prašymo išdėstyti skolos mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) . Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šis butas skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei S. M. Remiantis ieškovo paskaičiavimu, atsakovės įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-11-30 65 butui priskaičiuotus mokesčius tiekiant šilumos energiją bei karštą vandenį sudaro 905,70 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), be to, atsakovė skolą pripažįsta.

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas tokių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis). Taigi, sprendžiama, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo prievoles, t. y. skolininkė laiku nesumokėjo ieškovui už jo teikiamą šilumos energiją bei karštą vandenį, todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovės 905,70 Eur įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-11-30 tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovas vadovaudamasis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovei paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2020-11-30, kurie iš viso sudaro 20,85 Eur. Kadangi atsakovė tinkamai prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,85 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (926,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 21 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 3,94 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus bei už Gyventojų registro duomenų išrašus, iš viso 24,94 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje teismas patyrė 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios nėra priteistinos iš atsakovės valstybei, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali visos skolos sumokėti iš karto, prašė skolos mokėjimą išdėstyti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovės pateiktus dokumentus su ja 2021-01-04 sudaryta laikinoji darbo sutartis, prieš tai darbo sutartis buvo nutraukta 2020-04-18, dėl ko, atsakovės teigimu, jos turtinė padėtis sunki, ieškovas prieštaravimo dėl išdėstymo nepateikė, sprendžia, kad yra pagrindas prašymą tenkinti ir skolos mokėjimą išdėstyti. Pati atsakovė nenurodė nei kokiam laikui prašo išdėstyti, nei po kiek galėtų mokėti kas mėnesį, todėl teismas, įvertinęs nuo 2021-01-04 sulygtą algą – ne mažiau nei 923 Eur per mėnesį, aplinkybę, kad skola susikaupusi jau nuo 2019-01-01, sprendžia, kad skola turi būti sumokėta per 4 mėnesius. Ilgesnis išdėstymo terminas pažeistų ieškovo interesus ir būtų neproporcingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 905,70 Eur (devynis šimtus penkis eurus 70 ct) skolos, 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (926,55 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-22), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,94 Eur (dvidešimt keturis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės S. M. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo tenkinti.

Išdėstyti iš atsakovės priteistos skolos ir delspinigių (iš viso 926,55 Eur) mokėjimą keturiems mėnesiams, įpareigojant atsakovę S. M. kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui po 231,64 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.