Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. G. (J. G.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nutarties, kuria buvo atmestas J. G. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-09-23 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2008-08-07 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 229 str., nenustačius, jog antstoliai G. J. ir R. V. būtų neatlikę savo tarnybos pareigų ar jas netinkamai atlikę ir dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo būtų patyrę didelės žalos, t. y. jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str., požymių.

J. G. apskundus prokurorės 2008-08-07 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008-09-23 nutarimu jo skundą dėl 2008-08-07 nutarimo panaikinimo atmetė.

J. G. apskundus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-09-23 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-04 nutartimi jo skundą dėl 2008-09-23 nutarimo panaikinimo taipogi atmetė.

Klaipėdos apygardos teisme gautas J. G. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nutarties. Jame pareiškėjas nurodo, kad teisėjas jo prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje nesprendė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą neinformavo, visos bylos medžiagos neišreikalavo. Pareiškėjo teigimu, teismas jo skundą išnagrinėjo neobjektyviai, neišanalizavo bylos medžiagos, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į jo skundo argumentus ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą nutartį. Teismas subjektyviai vertino vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nešališkumo aplinkybes. Prokuroras yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, nes ši byla yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama civiline byla dėl žalos atlyginimo, kurioje prokuroras yra patrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Šiuo atveju prokuroras turėjo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė. Taip buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. J. G. nuomone, byloje nebuvo atlikti nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminis tyrimas buvo tik vilkinimas. 2004-11-05 ginčas buvo išspręstas jo naudai, ir antstolis G. J. privalėjo įvykdyti teismo sprendimą, bet savo pareigų tinkamai neatliko, taip sudarydamas sąlygas AB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įsitraukti į civilinį procesą, siekiant savanaudiškai pasipelnyti. Teismai buvo suinteresuoti bylomis, antstoliai naudojosi teismų pozicija. Antstolė R. V. ignoravo Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3-440/2003, kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo 500 000 Lt skirtumą sumokėti antstolei R. V., kad būtų įvykdyti su išieškojimu susiję teismų sprendimai. Suinteresuoti asmenys, kad teismo sprendimai nebūtų įvykdyti, yra antstolė R. V. ir gamykla. Antstolė savo veiksmais užkirto kelią teismo sprendimo dėl jo įvykdymui. Prokurorai ir teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su antstolės neteisėtu užstatinių 500 000 Lt perdavimu AB „(duomenys neskelbtini)“, nors tokie veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jam susipažinus su bylos medžiaga kilo abejonių dėl jo skundą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo, nes neaiški bylų paskirstymo teisėjams tvarka ir, jo nuomone, teisėjas nagrinėti jo skundą buvo paskirtas nepagrįstai. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nutartis.

LR BPK 212 str. reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejus. Vienas iš šiame straipsnyje įtvirtintų ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejų yra LR BPK 3 str. numatytų aplinkybių paaiškėjimas. Nagrinėjamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 229 str. dėl antstolių G. J. ir R. V. tarnybos pareigų neatlikimo, nenustatyta, kad jie būtų neatlikę savo tarnybos pareigų ar jas netinkamai atlikę ir dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo būtų patyrę didelės žalos, t. y. jų veikose nenustatyti LR BK 229 str. numatyto nusikaltimo požymiai. Taigi paaiškėjus LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintai aplinkybei, prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė. Atlikta teismui pateiktos bylos medžiagos analizė leidžia teigti, kad antstoliai savo tarnybines pareigas atliko laikydamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad byloje nebuvo atlikti nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminis tyrimas buvo tik vilkinimas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, tačiau ir atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, antstolių veiksmuose nebuvo nustatyti minėto nusikaltimo požymiai. Prokurorė 2008-08-07 nutarime išsamiai aptarė ikiteisminio tyrimo eigą, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, priimtus teismų procesinius sprendimus, gautus dokumentus ir remdamasi surinktais duomenimis padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Aukštesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai paliko minėtą nutarimą galioti. J. G. teiginys, kad teismas jo skundą išnagrinėjo neobjektyviai, neišanalizavo bylos medžiagos, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į jo skundo argumentus ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą nutartį, neatitinka tikrovės. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, ją ištyrė, patikrino prokurorų nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą ir atsakė į esminius J. G. skundo argumentus. Pareiškėjo argumentai, kad teisėjas jo prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje nesprendė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą neinformavo, neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ikiteisminio tyrimo teisėjui pareigos skundo nagrinėjimui rengti teismo posėdį. Teisėjas gali skundą išnagrinėti vienasmeniškai, nerengdamas posėdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie teismo priimtą sprendimą. J. G. teiginiai dėl teismų, prokurorų, antstolių suinteresuotumo bylomis, yra deklaratyvūs, pagrįsti jo subjektyvia bylos aplinkybių interpretacija, jų nepatvirtina bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada ir motyvais dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nešališkumo. Pareiškėjas išreiškia visiškai nepagrįstas abejones ir dėl jo skundą nagrinėjusio ikiteisminio tyrimo teisėjo nešališkumo. Tai, kad pareiškėjui yra neaiški bylų paskirstymo teisėjams tvarka ir, jo nuomone, teisėjas nagrinėti jo skundą buvo paskirtas nepagrįstai, nesudaro jokių LR BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų, tėra tik pareiškėjo niekuo nepagrįsta prielaida. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nenustačius antstolių G. J. ir R. V. atliktuose veiksmuose būtinųjų LR BK 229 str. numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, t. y. esant LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintai aplinkybei, ikiteisminis tyrimas dėl antstolių tarnybos pareigų neatlikimo buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 nutartį.

Nutartis neskundžiama.