- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- I1-974-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03156-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti jam 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Savo skundą (b. l. 1–6) grindžia šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN), kur jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kalinimo įstaigoje įrengtame duše. Vilniaus PN dušo patalpose yra įrengta 12 čiaupų, todėl vienu metu gali praustis 12 asmenų. Teigia, kad esant tokiai situacijai, jis nuolat buvo stebimas kitų besiprausiančių asmenų, kas jam sukeldavo nemalonius jausmus ir netgi stresą, jį žemino. Visą ginčo laikotarpį (t. y. net 157 kartus) jis jautė pažeminimą ir patyrė nevisavertiškumo jausmą, tapo kompleksuotu.
Dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 11–15) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjas ginčo laikotarpiu (tikslių duomenų apie kalinimo laikotarpį pateikti negali dėl to, kad pareiškėjo asmens kortelė šiuo metu yra Marijampolės pataisos namuose) buvo apgyvendintas Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pabrėžė, kad šioms patalpoms teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Nuo 2017 m. pradžios I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, todėl nuteistieji, naudodamiesi dušo patalpomis, turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Tai patvirtina atsakovės atstovo padarytos dušo patalpų foto nuotraukos. Pasak atsakovės atstovo, Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, yra akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės.
Pabrėžė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.
3.2. Tvirtina, kad tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartą į savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše. Taigi jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Papildomai nurodo, kad kiekviename nuteistųjų
būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.
3.3. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pasak atsakovės atstovo, visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrįstos tik abstrakčiais teiginiais. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kad jo skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Vilniaus PN, t. y. privatumo pažeidimus jam naudojantis dušu.
4.1. Dėl ginčo termino pasakytina, kad pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo kalinamas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Būtent šiuo laikotarpiu dėl kalinimo sąlygų Vilniaus PN jam kilo neturtinė žala. Marijampolės pataisos namai, kuriuose šiuo metu pareiškėjas yra kalinamas, pateikė duomenis iš pareiškėjo asmens kortelės (b. l. 81–83), kurie patvirtina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2009 m. rugsėjo 25 d., po to jis buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis toliau buvo kalinamas Vilniaus PN. Taigi pareiškėjas šiuo atveju prašo jam priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi Marijampolės pataisos namų pateikti duomenys neprieštarauja pareiškėjo pateiktai informacijai ir ginčo dėl kalinimo Vilniaus PN laikotarpio nėra, šioje byloje ginčo laikotarpis laikytinas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.
5. Dėl kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos atlyginimo.
5.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
5.2. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
5.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam kalint Vilniaus PN įrengti dušai neatitiko reikalavimų ir jis visą kalinimo laiką turėjo naudotis dušais be pertvarų ir maudytis matant kitiems asmenims. Teigia, kad toks dušų įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo.
Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 13 punkte numatytas laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte apibrėžti reikalavimai prausimosi patalpoms.
Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, nei viename teisės akte ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyti reikalavimai įrengti pertvaras kalinimo įstaigos dušo patalpose. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad dušų pertvaros įkalinimo įstaigoje pradėtos įrengti nuo 2017 m. pradžios ir nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis, o nuo 2018 m. visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Tai patvirtina į bylą pateiktos atsakovės atstovo dušo patalpų fotonuotraukos.
Pareiškėjas neteikė skundų įkalinimo įstaigos administracijai dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu. Atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (LVAT 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas kalinimo laikotarpiu prašymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai nereiškė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos įrengti pertvaras dušuose, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą naudojantis dušu. Sutiktina su atsakovės atstovu, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Iš teismui pateiktos pareiškėjo medicininės kortelės išrašų (b. l. 12) taip pat matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų (dėl nubrozdinimų, galvos skausmo, nugaros ir inkstų skausmų, taip pat dėl varginančios slogos, skausmo juosmenyje ir t. t.), tačiau dėl jam galimai kilusių psichologinių problemų, kaip jis teigia skunde, į gydytojus jis nesikreipė nė karto.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi šiuo pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.