- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-3612-231/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pareiškėjas
- E. M., E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir E. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo - nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. M. ir E. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės, pareiškėjų mamos, M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama M. S., kuri (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. S.. Pareiškėjų tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjų, buvo dar vienas vaikas – K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, vaikų jis neturėjo. Nurodė, kad J. S. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl tėvo turto paveldėjimo, buvo pradėta paveldėjimo byla. Tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjų tėvo žemės sklypas buvo išpirktas jam esant santuokoje su pareiškėjų mama, todėl 1/2 dalis žemės sklypo priklauso pareiškėjų motinai M. S.. Pareiškėjai manė, kad žemės sklypas buvo tėvo paveldėtas kartu su 1/2 dalimi gyvenamojo namo. Tačiau paaiškėjo, jog žemės sklypą pareiškėjų tėvai pirko. Paveldėjimo byla po pareiškėjų motinos mirties nebuvo pradėta. Nors po sutuoktinės M. S. mirties J. S. per tris mėnesius į notarą nesikreipė, tačiau jos turto dalį – žemės sklypo dalį - priėmė faktiškai turtą valdydamas – sodino daržoves, prižiūrėjo šiltnamį, pjovė žolę, valė sniegą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė; apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. S., gim. (duomenys neskelbtini); kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. 28 patvirtina, kad pareiškėjas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. S. ir J. S. sūnus (b. l. 5); (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja E. M. (ikisantuokinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), yra M. S. ir J. S. duktė (b. l. 6), (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su J. M. (b. l. 7). Iš 2017-09-06 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-5426 matyti, kad M. S. ir J. S. turėjo dar vieną sūnų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 15).
2013-11-11 išduotas mirties liudijimas AA Nr. 740330 patvirtina, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), o iš Trakų r. sav., Lentvario sen. 2017-08-07 pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad iki mirties ji gyveno adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-06-13 išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. 704 patvirtina, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
Lentvario m. notaro biuro notarės N. Š. 2017-08-08 liudijimas Nr. NŠ-2247 patvirtina, kad po M. S. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 13). Iš Lentvario m. notaro biuro notarės N. Š. 2017-07-17 liudijimo Nr. NŠ-1952 matyti, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė abu pareiškėjai (b. l. 19).
Iš 2017-07-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad mirusiojo pareiškėjų tėvo J. S. vardu yra įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22).
Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinės M. S. mirties J. S. žemės sklypo dalį priėmė faktiškai turtą valdydamas – sodino daržoves, prižiūrėjo šiltnamį, pjovė žolę, valė sniegą. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis.
Tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus ir jais byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pareiškėjų pareiškime išdėstytas aplinkybes, pripažįsta nustatytu faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu, t. y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjai negali gauti (CPK 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.