Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau –Institucija) patrulis 2011-05-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-926034-2011 R. M. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011-05-18, 17 val., Kaune, Europos pr., vairuodamas automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus - prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, apsisukdamas nedavė kelio greta važiavusiam automobiliui, kuris buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį (b. l. 4). Šiais savo veiksmais R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. Už tai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas 2011-06-08 nutarimu Nr. 20N-949411-11 administracinio teisės pažeidimo byloje R. M. paskyrė šešių šimtų litų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams atėmimu.

Pareiškėjas R. M. šį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą apskundė Kauno miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos paskirtąją baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. K. T. 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Konstatuotina, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nutraukdamas R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 124² str. 1 p., tokį savo procesinį sprendimą nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1-2 dalys). Įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, darytina išvada, jog teismas neišnaudojo visų jam įstatymo suteiktų galimybių surinkti įrodymus, kadangi į teismo posėdį metu nebuvo kviesti ir apklausti liudytojas A. C. bei nukentėjusioji V. I. C.. ATPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V.I. C. laikytina nukentėjusiąja ATPK 273 straipsnio prasme. Pastebėtina, kad ATPK nenumato, kad būtų priimamas koks nors atskiras procesinis dokumentas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji 2011-07-27 pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir į jį kviečiama nebuvo (b. l. 38-39). Taigi nukentėjusiajai V.I. C. nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymų, užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir naudotis kitomis nukentėjusiojo teisėmis. Tai yra procesinis pažeidimas, kuris sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Byloje esančiuose policijos pareigūno 2011-04-18 tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo nurodyta, kad pranešėja V. I. C., atėjusi Panemunės PK OVP kartu su sūnumi A. C. pranešė apie tai, jog Kaune, Europos pr. įvyko konfliktinė situacija dėl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo, kilo ginčai tarp eismo dalyvių, pranešėjus iki Panemunės PK persekiojo kito automobilio vairuotojas, blokuodamas pranešėjų automobilį ir prie Panemunės PK patalpų pranešėjus užpuolė. Po penkių minučių į Panemunės PK OVP patalpas atėjo R. M., kuris pareiškė, kad anksčiau atvykę pranešėjai jam grasino ginklu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog aiškinantis įvykio aplinkybes, pavyko išsiaiškinti, kad Kaune, Europos pr. galimai buvo sukelta avarinė situacija, po kurios įvyko konfliktas tarp abiejų pusių, tolesnis įvykio pasakojimas nesutampa, iš abiejų konflikto pusių buvo gauti pareiškimai (b.l. 6).

Byloje esančiame 2011-05-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.22) dėl R. M. pareiškimo, registruoto Nr. 20-23-2-AP-113, 20-23-PR5-765, matyti, jog pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimui buvo kviečiamas pats pareiškėjas R. M., tačiau pastarasis atsisakė jas patikslinti, kas rodo pareiškėjo nenorą bendrauti su policija ar realiai vykusių aplinkybių slėpimą, todėl tyrėjas, išanalizavęs turimus bei patikslinimo metu surinktus duomenis, kritiškai įvertino R. M. pareiškime nurodytas aplinkybes ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. M. pareiškime nurodytųjų aplinkybių, kurių dalis apima ir galimai įvykusį kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Taigi šiuose dokumentuose bei kituose byloje esančiuose dokumentuose užfiksuoti tam tikri konkretūs faktai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. atžvilgiu, neapklausęs liudytojo ir nukentėjusiosios, visus rašytinius įrodymus vertino tik R. M. naudai, taigi, buvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog, nors apylinkės teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. tiesiogiai nepripažino savo kaltės dėl įvykdyto administracinės teisės pažeidimo, tačiau teigė, jog per daug pasikarščiavo, tai bus jam pamoka ir prašo neatimti teisės vairuoti automobilį bei nurodo aplinkybes, kurios yra svarbios bausmės paskyrimui (abu sergantys tėvai, darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu).

Tuo būdu negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.) bei atsižvelgiant į nustatytą esminį proceso teisės normų pažeidimą (ATPK 273 str.), skundžiamas teismo nutarimas yra naikintinas. Pastebėtina, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.