Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. liepos 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.; 2014 m. gegužės 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.; 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2018 m. sausio 9 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikus bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 15.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu, sugyventine, V. Š. metu, tyčia, aštriu duriančiu-pjaunančiu savybių turinčiu daiktu dūrė vieną kartą į dešinės pusės sėdmenų sritį, abiejų rankų delnais ir kumščiais ne mažiau kaip 24 kartus smogė į įvairias kūno vietas padarydamas poodines kraujosruvas skruostuose, smakre, žąsluose, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės krūties ir krūtinės priekinio paviršiaus srityje, nugaroje, šlaunyse ir kairėje blauzdoje, durtinę-pjautinę žaizdą dešinio sėdmens srityje, t. y. tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino ir paaiškino (b. l. 39-40), kad kartu su sugyventine V. Š. gyvena 10 metų, veda bendrą ūkį. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 15.00 val., jis grįžo į namus, prieš tai namuose nebuvo 2 dienas, nes su draugais vartojo alkoholį. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžęs nuėjo į virtuvę, kur darė valgyti, skuto bulves. Apie 15.50 val. apsipyko su sugyventine, pykosi žodžiu. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas, tačiau V. Š., kai ji norėjo išeiti iš buto, prie lauko durų įdūrė su rankoje turėtu virtuviniu peiliu į sėdmenis. V. Š. pradėjo bėgti kraujas. Ją nuvedė į virtuvę ir pasodino ant sofos. Ji pradėjo rėkti, tada jis su delnais ir kumščiais sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, smūgių buvo keletas, daugiau nei vienas. Smūgiavo nestipriai, norėjo, kad ji nusiramintų. Gailisi.

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 7-8, 10-13), kad gyvena su sugyventiniu K. G. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 15.50 val., į namus po dviejų parų nebuvimo namuose, grįžo K. G. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jos ir K. G. įvyko žodinis konfliktas dėl telefono, nes jis nedavė jai paskambinti, o taip pat dėl buitinių nesutarimų. Ji norėjo išeiti iš namų ir prie lauko durų bandant jas atrakinti K. G. su peiliu, kuriuo skuto virtuvėje bulves, dūrė jai vieną kartą į dešinės pusės sėdmenų sritį. Pradėjo bėgti kraujas. K. G. nuvedė ją į virtuvę, pasodino ant sofos. Tada jis atsisėdęs iš kairės pusės pradėjo smūgiuoti delnu ir kumščiu į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai sudavė smūgių, negali pasakyti, tačiau – daugiau nei 5 kartus. Tuo metu į namus grįžo sūnus N. Š., o K. G. tuo metu išbėgo iš namų.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 7-9) nustatyta, kad policijos pareigūnams pagal iškvietimą atvykus įvykio vietą, apklausta V. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr.G2952/2018(02) (b.1. 22-23) nustatyta, kad V. Š. konstatuota: poodinės kraujosruvos skruostuose, smakre, žąsluose, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės krūties ir krūtinės priekinio paviršiaus srityje, nugaroje, šlaunyse ir kairėje blauzdoje, durtinė-pjautinė žaizda dešinio sėdmens srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiosios V. Š. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis K. G. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 15.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu sugyventine V. Š. metu, tyčia, aštriu duriančiu-pjaunančiu savybių turinčiu daiktu dūrė vieną kartą j dešinės pusės sėdmenų sritį, abiejų rankų delnais ir kumščiais ne mažiau kaip 24 kartus smogė į įvairias kūno vietas padarydamas poodines kraujosruvas skruostuose, smakre, žąsluose, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės krūties ir krūtinės priekinio paviršiaus srityje, nugaroje, šlaunyse ir kairėje blauzdoje, durtinę-pjautinę žaizdą dešinio sėdmens srityje, t. y. tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę, K. G. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

K. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir analogiškus nusikaltimus, bausmes atlikęs (b. l. 64-83), administracine tvarka baustas (b. l. 84-90), psichiatrinis gydymas nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 30 d. (b. l. 51).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulaikymo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, o jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Išaiškinti K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.