- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-216-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Liudo Pacenkos, Liudui Pacenkai, L. Pacenkos, L. Pacenka
- Ieškovas
- UAB „Farberis“
- Kategorijos
- 104.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Liudo Pacenkos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Farberis“ ieškinį atsakovui Liudui Pacenkai dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Vilniaus 1-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą UAB „Farberis“ v. L. Pacenka dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, ir 2010-03-16 sprendimu už akių (b.l. 80-81) ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo L. Pacenkos be pagrindo įgytą 6007,78 Lt sumą, 108 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 184 Lt žyminio mokesčio bei 3800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo naudai bei 16,61 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas L. Pacenka 2010-03-30 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l.85-88), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Sprendimas už akių gali būti priimtas tik dėl reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas CPK nustatyta tvarka, tačiau apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką jam nebuvo tinkamai pranešta - teismo šaukimas buvo siųstas ne jam, o jo atstovui advokatui G.Mozūraičiui, kuris savo iniciatyva 2010-02-25 nutraukė atstovavimo sutartį, apie tai neinformavęs nei jo, nei teismo. Apie teismo šaukimo advokatui įteikimą jis sužinojęs tik 2010-03-26, susipažinęs su civiline byla. Taip pat pažymėjo, kad teismas nėra išreikalavęs į bylą reikšmingų rašytinių įrodymų, neapklausė liudytojų, tokiu būdu apsunkindamas jo teisę įrodinėti bylos aplinkybes. Dėl to byloje nėra ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Pažymėjo, jog ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, apie kurias jis nebuvo informuotas, yra neprotingai didelės, todėl negalėjo būti priteistos visa apimtimi, kadangi tiek ieškinys, tiek ir dublikas nebuvo teisiškai sudėtingi dokumentai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Farberis“ atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 93-95) su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas bylą vedė per atstovą – advokatą G.Mozūraitį, todėl teismo šaukimas į posėdį turėjo būti įteiktas tik jo atstovui, o šis privalėjo informuoti atsakovą. Teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2010-02-25, t.y. tą pačią dieną, kai buvo įteiktas šaukimas advokatui. Tuo pagrindu tvirtina, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Kadangi teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2010-02-25, t.y. likus 19 dienų iki teismo posėdžio, atsakovas galėjo teismui pranešti apie sutarties nutraukimą, tačiau apie tai teismui pranešė tik pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi elgėsi pasyviai ir nerūpestingai. Todėl ši nurodyta nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nelaikytina svarbia. Tvirtino, jog prašomais išreikalauti dokumentais bei liudytojų parodymais atsakovas ketino įrodinėti teisiškai nereikšmingas šiam ginčui aplinkybes – grynųjų pinigų judėjimą įmonėje, kas nėra šios bylos dalykas, juo labiau, kad pinigų gavimo faktą jis yra patvirtinęs savo parašais. Nurodė, kad ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo nurodytas ieškinyje, o teismui buvo pateikti visi tai pagrindžiantys dokumentai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas apie tai nebuvo informuotas.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-06 nutartimi (b.l.100-101) atsakovo L. Pacenkos pareiškimą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti atsisakė ir priteisė iš atsakovo 3,78 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo šaukimas buvo įteiktas atsakovo atstovui advokatui G.Mozūraičiui, kaip tai numato CPK 118 str. 1 d. (b.l. 70, 76), iki teismo posėdžio (2010-03-16) teisme nebuvo gauta jokių pranešimų apie 2010-02-25 nutrauktą atstovavimo sutartį, o apie sutarties nutraukimą teismui tapo žinoma tik 2010-04-07, atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 89), konstatavo, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai. Tuo tarpu atsakovas, nutraukęs atstovavimo sutartį su advokatu, nesiėmė jokių veiksmų dėl tinkamo, greito ir operatyvaus civilinės bylos išnagrinėjimo (CPK 8 str., 12 str., 13 str.), todėl, remiantis CPK 246 str. 1 d., 285 str. nuostatomis, teismas patenkino ieškovo prašymą priimti sprendimas atsakovui už akių. Dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo teismas nurodo įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes bei šalių pateiktus rašytinius įrodymus. CPK 185 str. 1 d. numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Naujų aplinkybių ar rašytinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo atsakovas teismui su pareiškimu nepateikė, o tik pats savo nuožiūra įvertino byloje esančių įrodymų pagrįstumą.
Šalies argumentai
Atsakovas L. Pacenka atskiruoju skundu (b.l. 123-127) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti Vilniaus m, 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-16 sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, paskiriant parengiamojo posėdžio datą. Tvirtina, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, o jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis teismas nepagrįstai pripažino nesvarbiomis, kadangi nei teisinių paslaugų sutarties nutraukimo momentu, nei vėliau jis nebuvo advokato informuotas, kad yra gautas šaukimas atvykti į 2010-03-16 paskirtą teismo posėdį, ar kad apie advokato iniciatyva nutrauką atstovavimo sutartį nėra pranešta teismui. Tuo tarpu šaukimo į teismo posėdį jis negavo ir jokiu kitu būdu apie teismo posėdį informuotas nebuvo, todėl aplinkybė, kad teismas nežinojo apie atstovavimo sutarties nutraukimą, nereiškia tinkamo pranešimo apie teismo posėdį. Dėl šių priežasčių jis neturėjo galimybės įgyvendinti teisės į teisingą teismą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą. Pažymi nežinojęs, jog turėjo informuoti teismą apie sutarties su advokatu nutraukimą, juo labiau, kad tokia pareiga nėra įtvirtinta CPK. Tokią pareigą turėjo advokatas G. Mozūraitis, taip pat jis privalėjo informuoti apie tai, kad jo kontoroje yra gautas šaukimas į teismo posėdį. Mano, jog šiuo atveju teismas turėjo vadovautis CPK 285 str. 3 d. 1 p. ir atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo nurodo, kad šis teismo sprendimas buvo priimtas visapusiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų, jam atimta galimybė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių, jis šiuo atveju yra silpnesnioji šių santykių šalis, todėl atsisakius tenkinti jo prašymą išreikalauti įrodymus ir iškviesti liudytojus, jam užkertamas kelias ginti pažeistas savo teises. Prašomi išreikalauti iš ieškovo rašytiniai įrodymai, kaip ir liudytojų parodymai, atskleistų grynųjų pinigų judėjimą įmonėje, t.y. paneigtų arba patvirtintų jo poziciją, kad ieškovas neperdavė ir negalėjo perduoti jam pinigų, dėl kurių grąžinimo yra reiškiami reikalavimai. Akivaizdu, kad tokie dokumentai yra susiję su byla ir ginčo dalyku. Teismas netinkamai aiškino CPK 177 str. 4 d., nenurodė, kokie įstatymai imperatyviai draudžia įrodinėti grynųjų pinigų judėjimą įmonėje bei grynųjų pinigų negavimo faktą liudytojų parodymais, todėl neteisėtai apribojo jam galimybę naudotis įrodinėjimo teise. Pažymi, jog teismas 2010-01-05 nutartimi nusprendė klausimą dėl jo prašymų, susijusių su dokumentų išreikalavimu bei liudytojų apklausimu, spręsti teismo posėdyje, tačiau 2010-03-16 sprendime už akių šis klausimas spręstas nebuvo, o vėliau - 2010-05-06 teismas nurodė, kad jo prašomo išreikalauti dokumentai nėra susiję su byla. Todėl skundžiamas teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas šį sprendimą priėmė objektyviai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Akcentuoja, kad neatvykimas į teismo posėdį nepriklausė nuo jo valios, visą laiką kaip aktyvi bylos šalis teikė procesinius dokumentus bei visais įmanomais būdais siekė apginti savo pažeistas teises (kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11965-640/2009 dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išmokų išieškojimo). Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad CPK 285 str. 2 d. nustatyta tvarka teismo sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas tik dėl reikalavimų, apie kuriuos buvo informuotas CPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu apie teismo priteistas ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti jis nebuvo informuotas, todėl ši suma iš jo negalėjo būti priteista, juo labiau, kad šios išlaidos yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas nėra teisiškai naujas, procesiniai dokumentai nesudėtingi, jiems parengti nereikėjo ypatingų žinių, ginčo suma nėra didelė, o ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei pusė iš jo reikalaujamos sumos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Farberis“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b.l. 134-136) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-06 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Pažymi, kad procesinio dokumento įteikimas CPK 118 str. nustatyta tvarka prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui. Atsakovo teiginys, jog jis nežino, kad jam atstovavęs advokatas neinformavo jo apie paskirtą teismo posėdį, ir kodėl advokatas neinformavo teismo apie tai, kad jis atsakovui nebeatstovauja, viena vertus, gali būti reikšmingas tik tarpusavio atsakovo ir jam atstovavusio advokato G. Mozūraičio santykių aiškinimuisi, tačiau jokiu būdu ne sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Atsakovo reiškiamos pretenzijos buvusiam atstovui advokatui G. Mozūraičiui nedaro atsakovo elgesio rūpestingesniu ir sąžiningesniu šio proceso, teismo ir bylos dalyvių atžvilgiu. Kaip matyti, liudytojų parodymais ir prašomais išreikalauti dokumentais atsakovas ketino įrodinėti aplinkybes, nesančias bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas visiškai pagrįstai atsakovo nurodytus įrodymus laikė neturinčiais reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nei grynųjų pinigų ar finansinių srautų judėjimas, nei grynųjų pinigų judėjimo ieškovo įmonėje schema bei reali tvarka nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo nurodyti liudytai ir prašomi išreikalauti dokumentai nebūtų atskleidę jokių šiam ginčui reikšmingų aplinkybių, juo labiau, kad atsakovas nei triptike, nei prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip ir nenurodė, minėti įrodymai būtų galėję paneigti pinigų perdavimo atsakovui faktą, kai jį atsakovas yra patvirtinęs savo parašais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą ieškovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamos bylos atveju teismas 2010-01-05 nutartimi (b.l. 73) nustatė teismo posėdžio datą ir laiką, nurodydamas išsiųsti šaukimus byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismo šaukimai buvo siunčiami tik ginčo šalis atstovavusiems advokatams ( b.l. 74, 75), apelianto (atsakovo) advokatui adresuotas šaukimas įteiktas advokato padėjėjui V. Burinskij (b.l.76). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiti procesiniai bylos dokumentai, antai dublikas (b.l. 67, 77), ar nutarties tripliko trūkumams pašalinti nuorašas buvo siunčiami ir įteikti tiesiogiai pačiam atsakovui L. Pacenkai (b.l. 68, 69).
Vertinant, ar pranešimas apie teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju buvo tinkamas, kolegija atsižvelgia į teisinį atstovavimo santykių reglamentavimą. CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Todėl tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 118 str. 1 d.). Per atstovą šaukimu arba pranešimu gali būti informuojama ir apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką, kadangi tinkamas pranešimas atstovui apie būsimą teismo posėdį prilygsta pranešimui atstovaujamajam (CPK 133 str. 2 d.) - atstovas procese visiškai pakeičia atstovaujamąjį, veikia jo vardu ir interesais. Tačiau pažymėtina, kad teismo šaukimai, priešingai nei kiti procesiniai dokumentai, kurių pateikiama po vieną egzempliorių, skirtą tai šaliai įteikti, gali būti siunčiami, o paprastai teismo ir siunčiami visiems konkrečios bylos dalyviams (tiek šalims, tiek visiems jos atstovams). Tai paaiškinama proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimu, siekiant be priekaištų įvykdyti šalies informavimo pareigą bei užtikrinti, kad kuriam nors iš ginčo šalį atstovaujančių asmenų ar pačiai šaliai neabejotinai būtų pranešta apie posėdį ir toks posėdis galėtų įvykti.
Į bylą atsakovo pateiktas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties (b.l. 70) patvirtina, kad atsakovas buvo informavęs teismą, jog ši byla bus vedama per advokatą G. Mozūraitį (CPK 51 str. 1 d.). Dėl šios priežasties šaukimo į teismo posėdį įteikimas šiam advokatui (šiuo atveju advokato padėjėjui, kuris turėjo pareigą įteikti jį adresatui) (b.l. 76), įprastoje (standartinėje) situacijoje atitiktų tinkamo šalies informavimo apie teismo posėdį sąlygas. Todėl nei atsakovo atstovui, nei atsakovui neatvykus į teismo posėdį bei nepateikus prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, formalūs pagrindai sprendimui už akių priimti egzistavo (CPK 285 str. 1 d.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste pripažinti atsakovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atimti iš jo teisę į bylos nagrinėjimą iš esmės, juo labiau, kai apie ankstesnius teismo atliekamus procesinius veiksmus jis būdavo informuojamas asmeniškai, o ne per atstovą, nėra pagrindo. Bylos duomenimis, atsakovo ir jo atstovo advokato G. Mozūraičio 2009-09-09 sudaryta teisinių paslaugų sutartis, iš kurios išrašas yra pateiktas į bylą (b.l. 70), buvo nutraukta 2010-02-25 (b.l. 89), t.y. tą pačią dieną, kai advokato kontoroje buvo gautas teismo šaukimas į 2010-03-16 vyksiantį teismo posėdį (b.l. 76). Apie sutarties nutraukimą atsakovą atstovavęs advokatas G. Mozūraitis privalėjo tinkamai informuoti ne tik teismą, kas nebuvo padaryta, bet ir savo klientą (atsakovą), kad šis galėtų laiku susirasti kitą advokatą (Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345 patvirtinto Lietuvos advokatūros etikos kodekso 6.8 p.), nes šiuo atveju atstovo pareiga informuoti klientą (atsakovą) apie teismo posėdį nebuvo pasibaigusi (CPK 118 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų apelianto nuoseklius tvirtinimus, kad advokatas G. Mozūraitis, nutraukdamas atstovavimo sutartį, nepranešė jam apie gautą šaukimą į 2010-03-16 teismo posėdį. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad pasirengimo bylai nagrinėti teisme stadijoje tinkamai teismo įpareigojimus vykdęs atsakovas (b.l 41, 71), ir vėl aktyviai byla pradėjo domėtis tik po to, kai buvęs atstovas advokatas G. Mozūraitis, kuriam, kaip patvirtina bylos duomenys, buvo išsiųstas ir 2010-03-16 sprendimo už akių nuorašas (b.l. 82), informavo jį apie byloje priimtą tokį procesinį sprendimą. Remiantis išvardintais argumentais, buvusio apelianto atstovo advokato G. Mozūraičio veiksmuose įžvelgtini tiek vidinio (atstovaujamojo ir atstovo), tiek ir išorinio (atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių) atstovavimo aspektų pažeidimai, sutrukdę teismui vykdyti teisingumą.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoti, jog apeliantas, nutraukęs atstovavimo sutartį su advokatu, neabejotinai žinojo, kad po 19 (devyniolikos) dienų yra paskirtas teismo posėdis ir nesiėmė jokių veiksmų dėl tinkamo, greito ir operatyvaus civilinės bylos išnagrinėjimo (CPK 8 str., 12 str., 13 str.), kaip kad tvirtina pirmosios instancijos teismas, prielaidų neturi. Dėl nurodytų priežasčių apelianto procesinės teisės į teisingą (tinkamą) teismo procesą (EŽTK 6 str., LR Konstitucijos 109 str. 117 str., Teismų įstatymo 5 str.), tame tarpe ir teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) gintinos, kolegijai nenustačius pirmosios instancijos teismo procese atsakovo (apelianto) nesąžiningumo požymių. Profesionalaus teisininko – atstovo G. Mozūraičio – Advokatūros įstatymo 5 str. įtvirtintų advokatų veiklos principų bei Lietuvos advokatūros etikos kodekso taisyklių nepaisymas vertintinas kaip atsakovo dispozityvumo pažeidimas. Procesinė teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 str.) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai (CPK 118 str., 133 str. 2 d.) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl nustačius, kad dėl netinkamo atstovavimo buvo pažeistas kitas to paties principo elementas – teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą (tinkamą teismo procesą), prioritetiškai gintina pastaroji teisė, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.).
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį išsprendė skundžiama nutartimi, jau neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai ir palikti galioti priimtą jam už akių teismo sprendimą.
Be išvardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju dėl ginčo pobūdžio (kilęs iš darbo teisinių santykių), dėl atsakovo reiškiamų abejonių, jog teismas visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų bei atėmė jam galimybę procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus pagrįsti rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, kurie, jo manymu, padėtų įrodyti, kad ieškovas neperdavė ir negalėjo perduoti jam pinigų, dėl kurių grąžinimo yra reiškiami reikalavimai, bylos išnagrinėjimas be papildomo faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka, tame tarpe ir išklausant šalių paaiškinimus, nebuvo galimas.
Teisėjų kolegijos išvardinti argumentai dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Apelianto faksimilinio ryšio priemonėmis pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir vertinti.
Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu (CPK 42 str. 1 d.). Žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), t.y. paaiškinimai skirti išdėstyti faktines aplinkybes. Tuo tarpu apeliantas 2011-01-12 faksimilinio ryšio priemonėmis pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išsako nesutikimo su ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą teisinius argumentus. Darytina išvada, jog apeliantas iš esmės teikia atsakovo atsiliepimą į ieškovo pareikštą atsiliepimą (dubliką) (CPK 110 str., 227 str. 2 d.), pateiktą procesinį dokumentą įvardindamas paaiškinimais (CPK 115 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 str.), rašytinius paaiškinimus atsisakytina vertinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 143) valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo Liudo Pacenkos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 kovo 16 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui.