- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1062-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-57-763/2010 pagal pareiškėjo G. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Marija Miliūnienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Č. 2009-09-04 pateikė pareiškią, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Č. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų įforminti palikimo priėmimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad 1990-07-30 mirė pareiškėjo dėdė V. Č.. Po jo mirties liko turtas – gyvenamasis namas, tvartas, kiaulidė, daržinė, esantys (duomenys neskelbtini). Po dėdės mirties sodyboje liko gyventi dėdės žmona J. Č., kuri nesikreipė į notarą priimti palikimo, likusio po jos vyro mirties. Pareiškėjas rūpinosi dėdės sodyba ir neįgaliąja J. Č., kuri mirė 2001-09-02. Pareiškėjas nesikreipė dėl likusio po dėdės mirties turto priėmimo, toliau naudojosi ir prižiūrėjo sodybą. Pareiškėjo sutikimu sodyboje, kurį laiką gyveno daugiavaikė šeimyna. Tokiu būdu pareiškėjas ir po tetos mirties faktiškai valdė dėdės turtą. Vilniaus apskrities VMI Švenčionių skyrius savo iniciatyva, nenustačius fakto, kad J. Č. po pareiškėjo dėdės mirties priėmė valdyti ir jo turto dalį, įregistravo visą nekilnojamąjį turtą vienos J. Č. vardu, nors ji nebuvo pateikusi jokio pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo dėdės turėtas turtas neaišku kokiu būdu po jo mirties perėjo J. Č. nuosavybėn, o po jos mirties (ji nepaliko paveldėtojų) turtas tapo bešeimininkiu, kurį valstybė ketina parduoti. 2008-06-17 pareiškėjas kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po dėdės mirties visą jo turtą paveldėjo jo žmona J. Č., o po jos mirties likusį turtą faktiniu turto valdymu priėmė pareiškėjas. Teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-827-763/2008, kuri 2008-09-30 teismo nutartimi buvo nutraukta, nurodant, kad pareiškėjas negali paveldėti savo dėdės žmonos turto, todėl jo prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatinėti nėra pagrindo. Pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė faktiniu valdymu dėdės palikimą, Švenčionių raj. apylinkės teisme buvo pradėta kita civilinė byla Nr. 2-1018-763/2008, tačiau pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė nutraukti civilinę bylą. Nurodė, kad po V. Č. mirties palikimą priėmė jo žmona J. Č., todėl jos vardu ūkinėse knygose, vėliau jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamas turtas. Pareiškėjas pats patvirtino, jog palikėjo V. Č. žmona J. Č. gyveno name, kuris buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, jam esant gyvam bei po jo mirties 1990-07-27 iki savo mirties 2001-09-02. Todėl nėra pagrindo teigti, jog J. Č. po savo vyro mirties nepriėmė jo palikimo. Inspekcija pradėjo atlikti veiksmus dėl turto paveldėjimo valstybės nuosavybėn tik gavus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2005-10-28 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti duomenys apie J. Č. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kaip neturinčius savininko bei perduotinus Vilniaus apskrities VMI. Tai nurodyta Sarių seniūnės 2007-01-15 rašte Nr.(duomenys neskelbtini), pateiktame civilinėje byloje Nr. 2-226-665/2007. Inspekcija pagal ūkinių knygų duomenis Nekilnojamojo turto registre teisėtai įregistravo J. Č. minėto turto savininke. Inspekcija 2009-01-21 kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. 2009-02-02 nutartimi Nr. 2-193-405/2009 antstolei S. Kastanauskienei pavesta sudaryti turto apyrašą, kuris buvo sudarytas 2009-02-27. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009-04-23. Šiuo metu ruošiamas turto pardavimas. Pareiškėjas neturi teisės paveldėti ir būti įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl jo argumentai, kad jis priėmė palikimą po dėdės mirties, nes jis faktiškai pradėjo jį valdyti, rūpintis šiuo turtu bei neįgaliąja J. Č. bei minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali sukelti jokių pasekmių bei turtinių teisių atsiradimo. Pagal 1964 m. CK, galiojusį pareiškėjo dėdės mirties dienai 1990-07-27, mirusiojo brolio ar sesers vaikai į įstatyminių įpėdinių sąrašą nebuvo įtraukti. Ši norma, praplėtusi įstatyminių įpėdinių ratą, buvo pakeista 1994-05-17 įstatymu Nr. I-459, t. y. jau po V. Č. mirties. Tokiu būdu pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali turėti juridinės reikšmės, kadangi nėra įstatymo, kuris tokiems santykiams suteiktų juridinę reikšmę. Be to, yra įsiteisėjusios Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 nutartis Nr. 2-226-665/2007 dėl pareiškimo atsiėmimo bei 2008-09-30 nutartis Nr. 2-827-763/2008, kuria nutraukta civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (1964 m. CK 567 str. 3 d., 573 str. 1 d., 587 str., 593 str. 1 d. 2 p., CPK 293 str. 3 p., 443 str., 444 str.).
Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro notarė M. Miliūnienė atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010-02-09 sprendimu G. Č. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino ir panaikino 2009-12-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje (ankstesnis bylos Nr.2-1209-763/2009). Teismas iš bylos medžiagoje ir prie jos prijungtose bylose Nr.2-226-665/2007; Nr.8-827-763/2008; Nr.2-1018-763/2008 esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjo dėdė (tėvo brolis) V. Č. mirė 1990-07-27. Po jo mirties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., liko gyventi ir paliktu turtu naudojosi jo žmona J. Č., todėl ji, kaip pirmos eilės įpėdinė, palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Dėl šios priežasties jos vardu ūkinėse knygose įrašytas, o vėliau ir įregistruotas nekilnojamas turtas. Teismui nekilo abejonių, kad po V. Č. mirties jo žmona J. Č. priėmė palikimą, likdama gyventi jai su sutuoktiniu bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, ir iki savo mirties naudojosi vyrui priklausančia turto dalimi. Po J. Č. mirties 2001-09-02 paveldėti turtą turi teisę giminės, kaip įpėdiniai pagal įstatymą nurodyti CK. Pareiškėjas neįeina į šį mirusiosios J. Č. giminių sąrašą ir paveldėjimo teisės neturi. Teismas pažymėjo, jog teisės į dėdei priklausiusią turto dalį po jo mirties pareiškėjas taip pat neturi, kadangi pagal 1964 m. CK, galiojusį pareiškėjo dėdės mirties dienai 1990-07-27, mirusiojo brolio ar sesers vaikai į įstatyminių įpėdinių sąrašą nebuvo įtraukti. Teismas nustatė, kad Sarių seniūnės 2007-01-15 rašte Nr.(duomenys neskelbtini), o taip pat 2007-02-27 rašte Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. gyvena viena bei jos vardu įregistruotas namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir, kad duomenys apie šį namą ir ūkinius pastatus, kaip neturinčius savininko, perduoti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl VMI teisėtai įregistravo J. Č. turto savininke. VMI kreipėsi dėl apyrašo sudarymo, kuris buvo sudarytas 2009-02-27. 2009-04-23 gavusi perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko veiksmus dėl 2001-09-02 mirusios J. Č. turto paveldėjimo valstybės vardu ir J. Č. vardu Nekilnojamo turto registre įregistravo gyvenamąjį namą, kiaulidę, tvartą ir daržinę. Teismas pažymėjo, jog šis Registrų centro įrašas nėra nuginčytas. Teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad po savo vyro V. Č. mirties jo palikimą priėmė jo žmona J. Č., juolab, kad ir pats pareiškėjas buvo pradėjęs civilinę bylą Nr.2-827-763/2008 dėl juridinių faktų nustatymo, kurios vienu iš reikalavimų buvo nustatyti faktą, kad po dėdės mirties visą jo turtą paveldėjo ir palikimą priėmė faktiniu valdymu jo žmona J. Č.. Teismas pažymėjo, jog ši byla buvo nutraukta, nes prašomo fakto nustatymas negalėjo turėti juridinės reikšmės. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neturėjo teisės paveldėti po savo dėdės žmonos mirties, kadangi įstatymas tokios galimybės nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi teisės paveldėti ir būti įpėdiniu pagal įstatymą, jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo dėdienės mirties jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, remontuoti ir rūpintis juo, nesukels ir negali sukelti jokių pasekmių ir turtinių teisių atsiradimo. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali turėti juridinės reikšmės, nes nėra įstatymo, kuris tokiems santykiams suteiktų juridinę reikšmę (1964 m. CK 573 str., 587 str., 2001 m. CK 5.11 str. 1 d., CPK 443 str., 444 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Č. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Č. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų įforminti palikimo priėmimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo sprendimas priimtas, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo sprendime niekuo nepagrindžiama, kada ir kokio akto pagrindu J. Č. priėmė savo mirusio sutuoktinio V. Č. turto dalį. Ji 2001-09-02 mirė, nepriėmusi (nepaveldėjusi) V. Č. likusio turto. Sarių seniūnė 2007 m. pradžioje surašė pažymą, kad visą sodybą iki savo mirties nuosavybės teise valdė J. Č. ir tai buvo pagrindas po J. Č. mirties praėjus šešeriems metams 2007 m., pradžioje įrašyti į ūkines knygas duomenis, kad ji viena buvo sodybos savininkė. Seniūnijos seniūno pažyma negali būti nuosavybės teisės perėjimą patvirtinantis dokumentas (po J. Č. mirties jau galiojo naujos redakcijos CK 5.50 str.). Paminėtas įrašas ūkinėse knygose yra visiškai neteisėtas, jis negali sukurti J. Č. nuosavybės teisių į jos mirusio sutuoktinio turto dalį, todėl teismo sprendime turėjo būti atitinkamai įvertintas. Būtent šio įrašo ūkinėse knygoje pagrindu VMI atsirado dirbtinis pagrindas veikti taip, kad visa sodyba būtų pripažinta bešeimininkiu turtu ir ją galėtų paveldėti valstybė. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad tuo metu pareiškėjas faktiškai valdė sodybą, nes dar J. Č. esant gyvai, rūpinosi ne tik neįgaliąja, bet ir visa sodyba (ją remontavo, perstatinėjo), o tuo pačiu ir mirusio dėdės turto dalimi, kurio J. Č. niekada nepaveldėjo. Toks turto dalies pripažinimas J. Č. nuosavybėn po 2001-07-01 (kai ji dar buvo gyva) turėjo būti atliekamas CK 5.50 str. 2 d. numatyta tvarka. Niekas kitas be J. Č. to padaryti neturėjo teisės. Seniūnijos seniūnė neturi ir niekada neturėjo įgalinimų už įpėdinį nustatyti, kada, kokia apimtimi jis priėmė palikimą. Teismas nepagrįstai netaikė CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d. normų, todėl neteisingai išsprendė bylą. Tik 2009 m. Vilniaus apskrities VMI įregistravo visą sodybą J. Č. vardu ir tik nuo 2009 m. atsirado Nekilnojamojo turto registre įrašas apie tai, kad J. Č. valdė nuosavybės teisėmis visą sodybą.
2) Pagal įsigaliojusio 2001-07-01 CK 5.11 str. pareiškėjui atsirado pagrindas kelti reikalavimą ir ginti savo pažeistą teisę teisme. Teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas neturi teisės paveldėti dėdės turtą ir todėl nėra pagrindo nustatinėti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto. Tik teismui apgynus pareiškėjo teisę į po V. Č. mirties likusio turto dalies paveldėjimą, pareiškėjas įgaus teisę tinkamai įforminti palikimą, tuo pačiu įgis teisę ginčyti įrašą Nekilnojamojo turto registre, nustatyti sodybos dalis, ginčyti 2009-04-23 perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. visa apimtimi ginti savo teises.
3) Teismas nepagrįstai vadovavosi civiline byla Nr. 2-827-763/2010, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Č. mirties jo likusią turto dalį priėmė faktiniu valdymu J. Č.. Minėta civilinė byla yra nutraukta, joje nėra nustatyta jokių prejudicinę galią turinčių faktų, reikšmingų sprendžiant šią civilinę bylą.
4) Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali turėti juridinės reikšmės, nes nėra įstatymo, kuris tokiems santykiams suteiktų juridinę reikšmę. CPK 444 str. 2 d. 8 p., bei CK 5.50 str. ir 5.51 str. išsamiai reglamentuoja tvarkas ir taisykles, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į dėdės turto paveldėjimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą nepakeistą. Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro notarė M. Miliūnienė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, kad teismas bylą turi išnagrinėti ypatingos teisenos tvarka, nereiškia, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo gali būti patenkintas, teismui nustačius, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (LR CPK 443 str. 7 d., 444 str. 1 d., 445 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai, nustatę, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, turi nutraukti iškeltas bylas, kaip nenagrinėtinas teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:
1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį 1964 m. CK 573 str. pareiškėjo dėdės mirties dienai 1990-07-27 mirusiojo brolio ar sesers vaikai į įstatyminių įpėdinių sąrašą nebuvo įtraukti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi teisės paveldėti ir būti įpėdiniu pagal įstatymą, jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad pagal įsigaliojusio 2001-07-01 CK 5.11 str. pareiškėjas įgijo teisę kelti reikalavimus, nes pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK penktosios knygos normos paveldėjimo santykiams taikomos, kai palikimas atsiranda įsigaliojus naujajam CK. Pareiškėjo dėdė mirė 1990-07-27, todėl palikimo atsiradimo diena yra pareiškėjo dėdės mirties diena ir CK 5.11 str. nuostatos negali būti taikomos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Priėmęs pareiškimą, teismas turėjo nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir nutraukti bylą apeliacine tvarka kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p., 5 str., 7 str., 8 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Naikintinos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-12-15 nutartimi (b.l. 26-27) Nr. 2- 1209-763/2009 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei draudimo perduoti kitiems asmenims turtą arba įvykdyti kitas prievoles ir dalyvauti tam tikruose sandoriuose (registro Nr.(duomenys neskelbtini)), nes byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme ir nėra teisinio pagrindo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad byla nutraukiama, pareiškėjas turi pareigą atlyginti valstybei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, susidedančių iš 10 Lt (b.l. 18, 20) sumos pirmosios instancijos teisme ir 8 Lt (b.l. 49) apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą ir bylą nutraukti.
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. 2- 1209-763/2009 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei draudimo perduoti kitiems asmenims turtą arba įvykdyti kitas prievoles ir dalyvauti tam tikruose sandoriuose.
Priteisti iš pareiškėjo G. Č. valstybės naudai 18 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.