Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

supaprastinta rašytinio proceso tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais, galutine bausme – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir konfiskuota turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 530 Eur;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į kitą bausmę – 19 MGL (950 Eur) dydžio baudą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. gegužės 20 d. apie 22.36 val. Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais, turi pastovias pajamas – pragyvena iš nelegalaus darbo (legalaus darbo neturi, nes augina mažą vaiką ir turi daug skolų antstoliams). Alkoholį vartoja per išeigines, mano, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2022 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., namuose su broliu vartojo alkoholį, jis pats išgėrė apie 0,7 l degtinės. Apie 22.00 val. pasibaigė cigaretės, todėl paskambino savo pusseserei S. U., kuri gyvena kitoje namo dalyje, paklausė, ar ji gali paskolinti savo automobilį. S. U. visada leidžia paimti jos automobilį, todėl leido ir šį kartą, nes nesuprato, kad jis yra išgėręs, tačiau ji žinojo, jog jis neturi teisių. Rakteliai buvo jos namuose ant šaldytuvo, o S. U. jau gulėjo, todėl nematė kaip jis paėmė raktelius. Paėmęs automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą, o brolis atsisėdo šalia, ir jie kartu važiavo pirkti cigarečių. Nuvažiavo iki degalinės ir vyko atgal, tačiau Kirtimų g. jį sumėtė ir jis atsitrenkė į atitvarą. Po įvykio automobilį patraukė į šoną, kad netrukdytų kitoms transporto priemonėms, ir kartu su broliu sėdėjo, bėgti nebandė. Atvykę policijos pareigūnai pirmu pūtimu nustatė jam 3,67 promilių girtumą, o antru – 3,54 promilių girtumą. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu (e. b. l. 15), neblaivumo nustatymo aktu (e. b. l. 17), alkotesterio rodmenimis (e. b. l. 18–20), valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašu (e. b. l. 33), viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ išrašu (e. b. l. 34), liudytojų apklausos protokolais (e. b. l. 40–43, 51–54, 59–62) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, 2022 m. gegužės 20 d. apie 22.36 val. Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,54 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų eismo saugumo srityje, šioje byloje nėra klausimo dėl žalos atlyginimo, vairavo automobilį būdamas sunkaus (nuo 2,51 promilės) girtumo laipsnio. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K. – jauno ir darbingo amžiaus, oficialiai nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja, anksčiau teistas du kartus, jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės (bauda ir viešieji darbai), kurios nepasiekė savo tikslų, nes V. K. pakartotinai šiurkščiai pažeidė KET ir vairavo būdamas neblaivus. Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 48 paros arešto – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti V. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką žinodamas, kad jam negalima vairuoti transporto priemonių, nes šios teisės neturi, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveiktai ir turtui, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 30 d.

Prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš V. K. konfiskuotino turto (automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 400 eurų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne kaltinamasis, o kitas asmuo – S. U.. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „Citroen C4“ 2009 metų gamybos vidutinė vertė Lietuvoje 2022 m. gegužės mėnesį buvo – 2 400 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų (S. U.) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 400 Eur (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 48 (keturiasdešimt aštuonias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. (V. K.) skirti 32 (trisdešimt dvi) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. K. (V. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi V. K. (V. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. K. (V. K.) į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

V. K. (V. K.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.