Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Andrejui Klimaševkij,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Š. 2024 m. birželio 21 d. apsvaigęs nuo alkoholio (20 val. 53 min. - 2,04 promilių), važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis vairavo sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. birželio 21 d. 20 val. 20 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), jo vairuojamas sunkvežimis buvo sustabdytas. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę prisipažino ir paaiškino, jog stovėjo aikštelėje, pakrovimo terminale nuo 15.30 val., nes 16 val. turėjo būti pakrovimas. Laukė iki kol darbo laikas pasibaigė, tai yra 19 val., ir tik tada pradėjo vartoti svaiginantį žolelių ampilą, jis yra nuo streso, nuo nervų, 35 laipsnių stiprumo alkoholinis gėrimas. Išgėrė 0,5 ar 0,75 nepilną butelį, gėrė vienas. Alkoholį vartojo sunkvežimio kabinoje, aikštelėje, kur laukė pakrovimo. Po to 20 val. gavo žinutę, kad turi važiuoti prie rampos ir iškrauti mašiną. Nors darbo laikas buvo pasibaigęs, tačiau paskui buvo ne darbo dienos, todėl nenorėjo taip palikti automobilio. Ten ir pavažiavo teritorijoje, 200 metrų iš aikštelės prie rampos, bet kažkas pastebėjo ir iškvietė apsaugą. Nurodė, jog tuo metu jautėsi neblaivus. Pripažįsta, tai kad vairavo toje automobilių stovėjimo aikštelėje uždaroje teritorijoje, ir ten apsisvaigino, po to mašiną perstatė prie rampos. Nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti apie 19 val., kai jau baigėsi darbo laikas. Nurodė, kad prie jo pirmas buvo apsauginis vienas priėjęs, davė į alkotesterį papūsti ir paskui iškvietė policijos pareigūnus. Buvo nustatytas 2.05 promilių neblaivumas, o po 15 min 2.04 promilių neblaivumas. Sutinka su alkotesterio parodymais. Nurodė, kad šiuo metu gyvena iš santaupų, jų yra apie 5 000 Eur. Pateikta pažyma iš priklausomybių ligų centro patvirtina, kad lankėsi pas gydytoją, psichologą ir vartoja vaistus. Dėl šitos visos situacijos labai gailisi. Anksčiau buvo baustas už vairavimą išgėrus, tai buvo 2022 m. vasario 25 d., tai buvo baudžiamoji byla, ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, daugiau neteistas nei karto. Transporto priemonė priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Su sutuoktine negyvena, kadangi sutuoktinė prižiūri ir rūpinasi tėvais, kurie gyvena kaime. Sutuoktinė yra išankstinėje pensijoje, santuoka nenutraukta veda bendrą ūkį, tik šiuo metu dėl jos tėvų būklės gyvena skyriumi. Nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl gauna nedarbo išmoką - pirmus tris mėnesiui mokės po 500 Eur, o po to mažins išmokos dydį. Nurodė, kad jam šiuo metu 62 metai, tai į senatvės pensiją išeis 65,5 metų, daugiau pajamų jokių negauna, žmona gauna išankstinę pensiją – 400 Eur, butą su sutuoktine bendrą turi, kurio vertė apie 50 000 Eur, daugiau turto nėra. Su VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta transporto priemonės verte nesutinka, kadangi sūnus skelbimuose patikrino, jog 2021 m. automobilių kainos sudaro 39 000 Eur, 29 000 Eur.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnyboje, apsaugos darbuotoju. 2024 m. birželio 21 d. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo 07.00 val. Telefonu apie 20.20 val. į jo darbo telefoną, paskambino apsaugos darbuotojas G. L., kuris paaiškino, kad po teritoriją su vilkiku važinėja neblaivus vairuotojas, ties pastatu „(duomenys neskelbtini)“, pastato adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė po teritoriją važinėjančio vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ valstybinius numerius, kurie yra (duomenys neskelbtini), vilkikas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Po pokalbio telefonu jis iš karto atėjo prie pastato „(duomenys neskelbtini)“, kur jį pasitiko kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas T. P., kuris nurodė po aikštelę važinėjantį vilkiką „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atėjęs matė, jog minėtas vilkikas vis dar važinėja po aikštelę keldamas avarines situacijas, bandydamas pastatyti vilkiką prie terminalų rampos. Vilkiko vairuotojas jam nebuvo pažįstamas, nėra jo matęs. Jam bandant bendrauti su minėto vilkiko vairuotoju, buvo matyti, kad vilkiko vairuotojas nerišliai kalba, gestikuliavo rankomis rodydamas nepasitenkinimą, kad jo vilkiko niekas nepakrauna, kadangi jam reikia vežti krovinį į (duomenys neskelbtini). Tai matydamas, jis liepė vilkiko vairuotojui sustoti, pastatyti vilkiką ir lipti iš jo. Vairuotojas pastatė vilkiką prie pakrovos terminalo „(duomenys neskelbtini)“, užgesino variklį, išlipo iš vilkiko. Jam lipant iš vilkiko matė, kad vairuotojas svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų. Vairuotojui išlipus iš vilkiko, vairuotojas padavė savo asmens tapatybės kortelę išduotą R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, vilkiko užvedimo raktelį. Tuomet jis vilkiko vairuotoją nuvedė ir pasodino į rūkymui skirtą vietą. Tuo metu bendraujant su vilkiko vairuotoju, jautė jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, kalbėjo nerišliai. Visą laiką būnant su minėto vilkiko vairuotoju, vairuotojas alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 36–40).

Iš 2024 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, jog R. Š. alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0242, patikros sertifikato Nr. 2069546, 2024 m. birželio 21 d., 20.34 val., nustatyta – 2,05 promilių, antrojo tikrinimo 2024 m. birželio 21 d., 20.53 val. – 2,04 promilių girtumas. R. Š. su neblaivumo nustatymo aktu sutiko (1 t., b. l. 45–47).

2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašytas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame 1 min. 36 sek. matomas vaizdas iš įvykio vietos (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių stovėjimo aikštelės teritorija, prie pakrovos terminalo adresu (duomenys neskelbtini). Stebint vaizdo įrašą jame matomas atbuline eiga judantis vilkikas (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Matoma, kad yra bandoma transporto priemonę pastatyti prie išsikrovimo vietos. Įraše taip pat, stebimas pašalinis asmuo su ryškiaspalve liemene (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai liudytojas V. S.), kuris girdima bando vilkiką sustabdyti bei rodo kryptį, kuria sustoti. Įrašo 1 min. 36 sek., matomas sunkvežimį vairuojantis asmuo, vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai R. Š.) (b. l. 28–30).

2024 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Apžiūrėtas 6 min. kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20240621-203131UTC+0300“, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai prieina prie apsaugos darbuotojų automobilio, kuriame sėdi vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai R. Š.). Vaizdo įrašo 1 min., matoma, kaip policijos pareigūnė atlieka pirmąjį neblaivumo patikrinimą alkoholio matavimo prietaisu, kurio metu nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Asmuo nuvedamas į policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą bei jam paaiškinama, kad po 15 min. bus atliekamas antras patikrinimas. Taip pat, apžiūrimas kūno kameros 1 min. 30 sek. vaizdo įrašas „PSS-20240621-205047UTC+0300“, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnas nueina ir atidaro tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, kurioje matomas vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai R. Š.). Jam paaiškinama, kad praėjo 15 min. nustatytas laiko terminas, todėl bus atliekamas antras neblaivumo patikrinimas. Vaizdo įraše matoma, kad 1 min. 5 sek., antru tikrinimu asmeniui nustatytas 2,04 promilių neblaivumas (b. l. 23–25).

2024 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (b. l. 10–22).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 65).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis nurodyta, jog puspriekabė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 66).

Viešosios įstaigos (toliau –VšĮ) „Emprekis“ duomenimis automobilio pažyma nustatyta, jog transporto priemonės – sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, kaina su PVM yra 113,357,00 Eur, o puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, kaina su PVM yra 24,093,00 Eur (b. l. 67–68).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis R. Š. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju R. Š. inkriminuota tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, antru – 2,04 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad alkoholį vartojo sunkvežimio kabinoje, kuomet laukė pakrovimo ir prireikus perstatyti transporto priemonę, ją vairavo. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad atėjęs matė, jog minėtas vilkikas važinėja po aikštelę keldamas avarines situacijas, bandydamas pastatyti vilkiką prie terminalų rampos. Jam bandant bendrauti su minėto vilkiko vairuotoju, buvo matyti, kad vilkiko vairuotojas nerišliai kalba, gestikuliavo rankomis rodydamas nepasitenkinimą, kad jo vilkiko niekas nepakrauna, kadangi jam reikia vežti krovinį į (duomenys neskelbtini). Tai matydamas, jis liepė vilkiko vairuotojui sustoti, pastatyti vilkiką ir lipti iš jo. Vairuotojas pastatė vilkiką prie pakrovos terminalo „(duomenys neskelbtini)“, užgesino variklį, išlipo iš vilkiko. Jam lipant iš vilkiko matė, kad vairuotojas svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų. Vairuotojui išlipus iš vilkiko, vairuotojas padavė savo asmens tapatybės kortelę išduotą R. Š. gim. (duomenys neskelbtini) vardu, vilkiko užvedimo raktelį (b. l. 36–40). Taip pat 2024 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad R. Š. alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0242, patikros sertifikato Nr. 2069546, 2024 m. birželio 21 d., 20.34 val., nustatyta – 2,05 promilių, antrojo tikrinimo 2024 m. birželio 21 d., 20.53 val. – 2,04 promilių girtumas (b. l. 45–47) bei 2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kaip kaltinamasis vairuoja transporto priemonę (b. l. 28–30).

Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis nevairavo sunkvežimio su puspriekabe, o vairavo tik toje automobilių stovėjimo aikštelėje uždaroje teritorijoje, t. y. tik toje teritorijoje. Tačiau patvirtino, kad stovėjimo aikštelė yra (duomenys neskelbtini) ir ji turi gatves, pavadinimus. Pažymėtina, kad liudytojo V. S. parodymai patvirtina, kad R. Š. važinėjo po visą teritoriją (b. l. 36–40), o 2024 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, jog automobilis sustabdytas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau iki jo kaltinamasis atvažiavo važiuodamas teritorijoje esančiomis gatvėmis (b. l. 10–22). Šie įrodymai patvirtina, kad R. Š. veiką padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėms, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 21 d., įvykio metu, patikrinus R. Š. neblaivumą, 20 val. 34 min. jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, o 20 val. 53 min. – 2,04 promilių girtumas. Šiuo atveju kaltinime nurodyti abu neblaivumo patikrinimo rezultatai, kai tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą kaltinime turėjo būti nurodyta tik mažiausia asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog R. Š. pirmu patikrinimu 2024 m. birželio 21 d. 20 val. 34 min. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio - 2,05 promilių, antru - 20 val. 53 min. - 2,04 promilių, alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0242, patikros sertifikato Nr. 2069546, buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumo laipsnis, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog antru patikrinimu 18.15 val., jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad tai nekeičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad R. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis R. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam R. Š. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Nors R. Š. nusikalto neturėdamas teistumo, tačiau aplinkybė, jog 2022 m. vasario 25 d. Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo, 2022 m. kovo 22 d., priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 212 straipsnio 6 dalį, BK 40 straipsnio 2 dalį, vertintina kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, didinanti kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis administracine tvarka per 5 metus baustas 4 kartus, baudos sumokėtos.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarę vieną baigtą nusikaltimą, kuris yra nesunkus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus jį charakterizuojančius duomenis: praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka per 5 metus baustas 4 kartus, baudos sumokėtos, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 92), Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale nesilankė, nesigydė (b. l. 89). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo pateikti medicininiai išrašai, kurie patvirtina, jog kaltinamasis R. Š. kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą dėl alkoholio vartojimo ir šiuo metu gydosi.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytinas artimas minimaliam baudos, pagal BK 47 straipsnį galimos skirti už nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kuris suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise terminas nustatytinas artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. birželio 26 d. (b. l. 115–118). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Kaltinamasis R. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas, administracine tvarka baustas. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Lietuvos Respublikoje priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas, šiuo metu kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytinas artimas minimaliam baudos, pagal BK 47 straipsnį galimos skirti už nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat jo įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 7 punkte nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių jam taikymo. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį asmeniui, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, gali būti skiriami kartu su bausme, todėl kaltinamajam R. Š. spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis 2,04 promilių. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis R. Š. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, šiuo metu gydosi nuo alkoholio vartojimo. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. birželio 26 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju R. Š. nuosavybės teise nepriklauso nusikalstamos veikos įrankis – sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jie priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 65–66). Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam asmeniui ir duomenų, kad jam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės su puspriekabe – vertę atitinkanti suma. Teismas atsižvelgia į VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 113 357,00 Eur (b. l. 67), puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 24 093,00 Eur (b. l. 68).

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į R. Š. turtinę padėtį, į tai, jog šiuo metu neturi darbo ir pajamų, iš kaltinamojo R. Š. išieškotina ne visa, o dalis vairuoto automobilio vertės, tai yra 4000,00 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 115–118), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–110) ir dokumentų paėmimas (b. l. 111–114), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – tachografo ataskaita (b. l. 69), kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (b. l. 26, 27, 31, 163, 164), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje. Prie bylos esantis R. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 26 d.

- išieškoti konfiskuotino turto – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- tachografo ataskaitą, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- kompaktinius diskus, su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (b. l. 26, 27, 31, 163, 164), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

- prie bylos esantį R. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.