Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Krogerto pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. K. (D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK straipsnio 1 dalimi 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. 2022 m. birželio 25d. apie 3.41 val. Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 58, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.

D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jis prieš 3 metus iš jo atimtas, kadangi buvo sustabdytas vairuojantis automobilį neblaivus. 2022 m. birželio 24 d. namuose šventė Jonines, su draugu vartojo degtinę, išgėrė nedaug. Kai draugas išėjo namo, apie 2 val. jis sugalvojo nuvažiuoti į Vilnių pas draugus. Namuose, ant sienos kabėjo pakabintas tėvo automobilio Opel užvedimo raktelis, tad apie 2.30 val. pasiėmė tėvo automobilio užvedimo raktelį, sėdo vienas į automobilį ir važiavo pas draugus. Negali paaiškinti tokio savo poelgio, kad be vairuotojo pažymėjimo ir būdamas girtas važiavo automobiliu. Vilniuje, prie turgaus, esančio Pylimo g., bandydamas pastatyti automobilį į aikštelę, jis atsitrenkė į kitą automobilį. Atvažiavusi policija nustatė, kad jis girtas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti. Jis dirbantis, baudą susimokėti gali, tačiau prašo leisti ją išmokėti per 2 metus (el. b. l. 49–52).

Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 25 d., apie 3.39 val., jis buvo Vilniuje, prie Halės turgaus, esančio Pylimo g. 58. Sėdėdamas ant laiptų pamatė, kaip Pylimo gatvėje keistai galu važiuoja automobilis Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip suprato, bandė apsisukti. Nepavykus apsisukti ir vairuotojui stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą, automobilis Opel atsitrenkė į prie įkrovimo stotelės stovintį įmonės „Spark“ automobilį Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio Opel vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį, link Bazilijonų – Visų šventųjų g. gatvių sankryžos, kai staiga iš baro, esančio prie turgaus, išbėgo žmogus, kuris pradėjo rankų mostais stabdyti Opel automobilį. Automobilis iškarto sustojo, iš jo vairuotojo vietos išlipo vyras, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, stambesnio sudėjimo, apie 170 cm ūgio, trumpų žilų plaukų, apsirengęs dryžuotus marškinėlius. Opel vairuotojas jam pasirodė neblaivus, nes svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Po to, kai vairuotojas išlipo, jis pradėjo kažką kalbėtis su tuo asmeniu, kuris jį stabdė. Ką tiksliai jie kalbėjo, pasakyti negali, bet lyg ir asmuo, kuris stabdė automobilį, vairuotojui aiškino, kad jis padarė eismo įvykį. Po jų pokalbio, Opel vairuotojas nuėjo prie netoliese esančių laiptų, ant kurių sėdėjo su moterimi. Ar jis su moterimi gėrė alkoholį, jis nematė, tik matė, kad jie turėjo kažkokį alkoholinį gėrimą. Opel automobilyje kitų asmenų nebuvo. Pamatęs ir supratęs, kad automobilį vairavo galimai neblaivus asmuo, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, Opel vairuotojas buvo dingęs jam iš akiračio. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė Opel automobilį vairavusį asmenį, dėl įvykio parašė paaiškinimą (el. b. l. 27–30).

Liudytojas V. K. (V. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų, tačiau sutinka parodymus duoti. Automobilis Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2022 m. birželio 24 d. išvažiavo su žmona pas dukrą į (duomenys neskelbtini) kitu automobiliu. Sūnus D. K. liko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose, kieme liko jo kitas automobilis Opel Frontera, kuris buvo užrakintas, o raktas pakabintas namuose ant sienos. Jo sūnui vairuotojo pažymėjimas atimtas, nes prieš metus laiko jį pagavo vairuojantį automobilį ir nustatė, kad jis neblaivus, atėmė vairuotojo pažymėjimą. Kitą dieną jie su žmona iš (duomenys neskelbtini) grįžo namo ir pamatė, kad kieme jo automobilio nebėra, taip pat nėra ir sūnaus. Sūnus grįžo namo vakare, iš pradžių jis sakė, kad automobilį nuvarė, nes jis automobilį pastatė ir paliko neleistinoje vietoje. Vėliau sūnus prisipažino, kad paėmė automobilį ir vairavo būdamas girtas, jį sustabdė policija, nustatė, kad jis girtas ir paėmė automobilį. Prieš imdamas jo automobilį, sūnus neklausė, ar gali jį paimti. Jei būtų klausęs, būtų neleidęs naudotis juo. Prašo jam grąžinti automobilį (el. b. l. 66–72).

2022 m. birželio 25 d. vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 25 d. buvo gautas pranešimas, kad prie Halės turgaus automobilis Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovintį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Opel vairuotojas galimai neblaivus. D. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 3 val., jam buvos surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 417 straipsnio 7 dalį (el. b. l. 10).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM–0443 2022 m. birželio 25 d. 4.09 val. patikrinus D. K. blaivumą, nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, o 4.30 val. – 2,52 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1680785). 2022 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo akte D. K. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (el. b. l. 11, 13–15).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra V. K. (el. b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Frontera, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2800 Eur (el. b. l. 37).

2022 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas. Jame matyti, kad filmuojama tamsiu paros metu, vaizdo įrašo trukmė 4 min. 17 s., įrašas su garsu. Jo pradžioje matomas lauko vaizdas, stovintis tarnybinis automobilis, prie jo, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įtariamasis D. K.. Iš įtariamojo D. K. nerišlios kalbos, nekoordinuoto elgesio matyti, kad yra neblaivus. Įtariamasis D. K. pareigūnui paaiškina, kad jis alkoholį vartojo prieš 3 val., kad nevairuoja, į kitą automobilį neįvažiavo ir automobilis ne jo (el. b. l. 91–93).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Frontera, kai jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad D. K. vairavo automobilį Opel Frontera, be kita ko, patvirtina liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – 2022 m. birželio 25 d. vyriausiojo patrulio E. P. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu, prašo leisti sumokėti baudą per 2 metus (el. b. l. 77–78).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. praeityje teistas, taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirta bauda sumokėta (el. b. l. 38–48), dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamojo elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis D. K. prašo leisti sumokėti baudą per ilgesnį laikotarpį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti D. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Frontera vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį nakties metu, Vilniaus mieste. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi būtent vairuodamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pastebėtina ir tai, kad D. K. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. birželio 28 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

D. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Opel Frontera, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė V. K. (el. b. l. 36). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. K., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2800 Eur) išieškojimas iš D. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 2800 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 60–63). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems)) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. birželio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.