- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eA-3024-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00290-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. A. A., S. H. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. A., S. H. A. ir jų nepilnamečių vaikų R. A. A., R. A. A., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. A., S. H. A. ir jų nepilnamečių vaikų R. A. A., R. A. A., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas), S. H. A. (toliau – ir pareiškėja) ir jų nepilnamečiai vaikai R. A. A., R. A. A., atstovaujami atstovų pagal įstatymą, (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 12PR-130 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“(toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai buvo priversti pabėgti iš kilmės valstybės.
3. Nesutikdami su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjai nurodė, kad atsakovas netinkamai vertino faktines aplinkybes. Pareiškėjai įsitikinę, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, nes (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjų teigimu, jie nurodė konkrečias individualias aplinkybes bei priežastis, dėl kurių paliko kilmės valstybę. Pareiškėjų pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
6. Departamentas paaiškino, jog išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų.
7. Departamentas pažymėjo, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Prieglobsčio prašytojų pasakojimas apie jų tariamus (duomenys neskelbtini) yra neišsamus, nedetalus, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo, prieglobsčio prašytojai painiojosi įvykių chronologijoje. Tam tikros prieglobsčio prašytojų pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimų eigoje. S. H. A. į jai teikiamus klausimus atsakinėjo vangiai, naudojo bendrines frazes, jos teikiami atsakymai dažnai buvo abstraktūs. Skyrėsi prieglobsčio prašytojų pateiktos informacijos esminės detalės. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojų pasakojimų nesuderinamumą, labai tikėtina, kad jų bazinė (scheminė) istorija buvo iš anksto paruošta, skirta prieglobsčio prašymui pagrįsti, o ne perteikti asmeninę patirtį. Įvertinus prieglobsčio prašytojų pasakojimo apie (duomenys neskelbtini), trūkumus bei atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, prieglobsčio prašytojų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu bei nepagrindžia jiems tariamai kilusios grėsmės realumo.
8. Departamento teigimu, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Ginčijamame sprendime išdėstyta detali, Departamento surinkta ir pareiškėjų pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjai savo kilmės valstybėje yra persekiojami ir kad jiems reikalinga tarptautinė apsauga. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.
9. Vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas nurodė, kad pagrįstai nuspręsta pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjų prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas padarė išvadą, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo pareiškėjai gali pasislėpti.
10. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino: 1) panaikino Departamento 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 12PR-130 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“; įpareigojo Departamentą iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečių A. A. A., S. H. A., R. A. A., R. A. A. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjai 2021 m. birželio 8 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, kad pabėgo iš (duomenys neskelbtini), todėl ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
12.2. Apklausos metu pareiškėja S. H. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
12.3. Apklausos metu pareiškėjas A. A. A. nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
12.4. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiams A. A. A., S. H. A., R. A. A., R. A. A.pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti (duomenys neskalbtini) piliečiams A. A. A., S. H. A., R. A. A., R. A. A. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečiams A. A. A., S. H. A., R. A. A., R. A. A. nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti (duomenys neskelbtini) piliečių A. A. A., S. H. A., R. A. A., R. A. A. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiams A. A. A. ir S. H. A. atvykti 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiams A. A. A., S. H. A., atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 7) neuždrausti nepilnamečiams (duomenys neskelbtini) piliečiams R. A. A. ir R. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką.
13. Vertindamas Departamento Sprendimo teisėtumą, teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Konvencija, atsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 7 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo vertinimu, atsakovo išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis jie grindė prašymą suteikti prieglobstį, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimas apie įvykius, paskatinusius juos išvykti iš duomenys neskelbtini, yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, buvo nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Teismas nustatė, kad pareiškėjai apklausų metu tiksliai įvardijo kilmės valstybėje kilusią grėsmę, detaliai įvardijo įvykių seką ir priežastis, lėmusias sprendimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo įsitikinimu, Departamentas nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių bendrame kontekste su surinkta informacija apie duomenys neskelbtini esamą situaciją, selektyviai vertino pareiškėjų apklausoje nurodytą informaciją, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų pasakojimai yra nenuoseklūs, abstraktūs ir tarpusavyje nesuderinami.
15. Teismas atkreipė dėmesį į Įstatymo 83 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Teismas nurodė, kad Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES, Kvalifikavimo direktyva) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES). Teismas apžvelgė minėtų direktyvų nuostatas ir pažymėjo, kad Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją“.
16. Teismas nurodė, kad Departamento sprendime nėra vertinamos aplinkybės dėl to, kad prieglobsčio prašytojai yra pareiškėjai ir 2 nepilnamečiai vaikai. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių pareiškėjų vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nieko nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime, iš esmės nurodyta tik su pareiškėjais susijusi informacija, o dėl pareiškėjų vaikų nurodoma tik tiek, kad jiems netaikomas draudimas atvykti.
17. Teismas nurodė, kad nepilnamečio prieglobsčio prašytojo situacija negali būti neįvertinta tik todėl, jog nustatoma, kad jo tėvai neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju grasinimų nepilnamečiams asmenims realumas ir jų situacijos kilmės valstybėje įvertinimas yra esminis teisingo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo elementas, nes priežastys palikti kilmės valstybę kyla ne tik dėl tėvų, bet ir dėl jų nepilnamečių vaikų apsaugos.
18. Remdamasis Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, kada žmogus teisių pažeidimas gali būti pripažintas persekiojimu, ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas darė išvadą, kad atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas kartu su individualia pareiškėjų situacija neleido daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, ir išsiuntimo atveju pareiškėjams nekils pavojus gyvybei, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėjus išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jų teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
III.
19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visiškai.
20. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjai nori būti tiesiogiai išklausyti.
21. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.
22. Pareiškėjai pažymi, kad (duomenys neskelbtini). Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai detalizuoja aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini).
23. Dėl pablogėjusios saugumo situacijos atsakovas pareiškėjams nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Nors asmeniškai pareiškėjai iki šiol nėra susidūrę su konfliktu, tai nereiškia, kad tokia grėsmė jiems nekyla. Be to, šeimai kyla didesnė rizika realiai patirti laisvei, gyvybei ir sveikatai kylančias grėsmes kilmės šalyje, todėl pareiškėjų šeima dėl šeimoje esančios (duomenys neskelbtini) priskirtina padidintos rizikos grupei.
24. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai pakartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjams galinčius kilti pavojus, vadovautis realiais duomenimis, kad vos už kelių kilometrų (duomenys neskelbtini) yra grėsmingi pareiškėjų saugumui, sveikatai. Įvertinus tai, akivaizdu, kad pareiškėjams turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Be to, atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, t.y. EPPB apibendrinti duomenys siekia laikotarpį iki 2020 metų. Įvertinus tai, laikytina, kad atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis, kaip įpareigoja ir tarptautiniai, ir nacionaliniai teisės aktai bei rekomendacijos.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjų teigimu, tarptautinės apsaugos prašymą būtina vertinti individualiai, atsižvelgiant į visus reikšmingus kriterijus, prieglobsčio prašytojo asmeninę padėtį, ypač jeigu jo asmeninis statusas – vaikas. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jų prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkerta kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka, nutraukti, kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 12PR-130 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai apklausti Departamentui nagrinėjant jų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai ir jų atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjai, tiek jų atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino visiškai – panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė konstatavęs, kad bylos medžiaga nepatvirtina Departamento vertinimo dėl pareiškėjų pasakojimo (prašymo suteikti prieglobstį motyvų) nedetalumo, nenuoseklumo bei tarpusavio neatitikimo; Departamentas pareiškėjų individualių aplinkybių iš esmės nevertino informacijos apie situaciją kilmės valstybėje kontekste. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad Departamentas pareiškėjų prašymo nevertino individualiai, neatsižvelgė į tai, kad 2 prieglobsčio prašytojai yra vaikai; taip pat turi būti įvertinta, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus užtikrinami geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Kvalifikavimo direktyvos tikslai.
31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir kilmės šalies informaciją, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neatitinka kriterijų prieglobsčiui (pabėgėlio statuso ir papildomai apsaugai) gauti.
32. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą ir teismų praktiką išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas, todėl jų nekartoja.
34. Dėl apeliacinio skundo deklaratyvių teiginių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundas tenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi esminiai pareiškėjų argumentai dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjams atstovaujančio advokato pateiktame apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų, nors pareigą nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, įtvirtina įstatymas (ABTĮ 134 str. 1 d. 5–6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra nesusiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas tenkintas visiškai, motyvuojamąja ir rezoliucine dalimis.
37. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nedetalus ir nenuoseklus, taip pat konstatavo, kad pareiškėjų nurodytų individualių aplinkybių Departamentas nevertino bendros kilmės valstybės informacijos kontekste, neatliko pareiškėjų prašymo vertinimo individualiai dėl kiekvieno prieglobsčio prašytojo, ypač atsižvelgiant į dalies jų specifinį asmeninį statusą (2 prieglobsčio prašytojai yra vaikai). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka naujausią ir aktualiausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prieglobsčio bylose.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. A. A., S. H. A. ir jų nepilnamečių vaikų R. A. A. , R. A. A., atstovaujamų įstatyminių atstovų, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.