Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1802-459/2015

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui K. K., Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis K. K. vykdo vykdomąsias bylas: 0118/08/00993/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 3488/1161, išduotą 2003-12-21, dėl 1303,29 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/01134/2 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A-11-7-06, išduotą 2004-03-22, dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/01416/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 1900/696, išduotą 2004-07-21, dėl 1332,25 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/02298/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E237092, išduotą 2005-05-16, dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/02308/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E237249, išduotą 2005-05-27, dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/03207/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E375855, išduotą 2006-01-16, dėl 1332,25 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/04377/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E475667 T, išduotą 2006-11-13, dėl 139,02 Eur skolos išieškojimo; 0118/08/05199/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E728311, išduotą 2007-05-31, dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo. Skolininkas - D. G., išieškotoja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas prašė nutraukti šias vykdomąsias bylas suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog šiuo atveju pareiškėjui paskirtų baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas.

Kaip visiškai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 str. 1 d. nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.

Nutarimai skirti baudą vykdomosiose bylose perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolis atliko tokius vykdymo veiksmus: teikė užklausas bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, lėšų arešto, patikrino ir sustabdė lėšų išmokėjimą; 2005 m. ir 2009 m. areštuota sąskaita, esanti AB Swedbank banke, 2015 areštuota pareiškėjui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), skolininkas įpareigotas pristatyti automobilį apžiūrai, 2015-01-12 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į skolininko darbovietę, kad būtų išskaitytos lėšos iš skolininko darbo užmokesčio. Taigi antstolis reguliariai ir periodiškai atliko vykdymo veiksmus, siekdamas išieškoti iš pareiškėjo skolą.

Sprendžiant dėl to, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudų mokėjimo, svarbu pažymėti, jog Civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje, reglamentuojančiame skolininko pareigas, numatyta, jog skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; nedelsdamas antstoliui pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; kviečiamas atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga; nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir kt. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagų, 2004-01-30, 2004-08-16 pareiškėjui įteikti pranešimas įvykdyti sprendimą geruoju bei siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, tačiau pareiškėjas tik 2013-01-07 atvyko pas antstolį ir pateikė prašymą/įsipareigojimą dėl skolų ir vykdymo išlaidų mokėjimo dalimis atliekant minimalias, lyginant su skolų dydžiu, 14,50 Eur įmokas. Be to, 2015-01-12 areštuota pareiškėjui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įpareigotas areštuotą transporto priemonę pristatyti apžiūrai 2015-01-21, tačiau šio įpareigojimo pareiškėjas nevykdė. Nors jis teigia, jog paaiškino antstoliui, kad ši transporto priemonė nebeegzistuoja, tačiau jokių oficialių šį jo teiginį pagrindžiančių įrodymų bylose nėra. Be to, pareiškėjas neatsiimdavo jam siųstų procesinių dokumentų, kai kurie dokumentai grįžo neįteikti, nors laiškai buvo siunčiami pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei išieškotojo nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, taip pat paties skolininko nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (pavyzdžiui, skolininkas 2015-02-11 pareiškime antstoliui nurodė, jog jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau antstolio atsakymas į pareiškimą šiuo adresu įteiktas nebuvo). Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog pareiškėjas vengia vykdyti paskirtas nuobaudas. Toks pareiškėjo neveikimas yra nepateisinamas ir suponuoja prielaidą, jog pareiškėjas, žinodamas, kad jam paskirtos baudos, nepakankamai bendradarbiavo su antstoliu, kad kuo operatyviau sumokėtų baudas.

Pareiškėjas teigia, jog antstolis, neradęs pas skolininką turto, iš kurio būtų galima išieškoti privalo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau antstolis elgėsi pasyviai. Teismas atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis ėmėsi veiksmų nustatyti pareiškėjo turtinę padėtį ir rasti turtą, iš kurio būtų galima išieškoti: patikrinus bankų, kitų kredito įstaigų duomenis, buvo areštuota pareiškėjo sąskaita, surašyti patvarkymai, adresuoti Pagėgių, kredito unijoms ir bankams, patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, 2011 metų duomenimis, pareiškėjas nedirbo, 2013-01-07 gautas pareiškėjo prašymas skolą ir vykdymo išlaidas išieškoti dalimis po 50 Lt. Konstatuoti, jog nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti, antstolis gali tik tada, kai atlieka visus būtinus veiksmus, susijusius su asmens turtinės padėties nustatymu, ir gavęs atsakymus į visus užklausimus. Šiuo atveju antstolis buvo aktyvus, ėmėsi visų reikiamų veiksmų, o gavus skolininko prašymą išieškoti skolą dalimis, akivaizdu, jog nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad skolininkas neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis nebuvo aktyvus ir vykdymo proceso metu buvo dvejų metų laikotarpis, kai antstolis nieko nedarė, siekdamas išieškoti baudą. Taigi šiuo atveju pareiškėjui paskirtų baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas.

Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.