Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 215 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2021-05-18 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) įgaliotas asmuo ir atsakinga už muitinės sandėlio apskaitos vedimą bei joje nurodytų duomenų teisingumą, nuo 2020-09-30, 11.11 val., iki 2020-10-07, 11.53 val., muitinei pateiktose Bendrovės muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos ataskaitose už 2020 m. IV ketvirtį ir 2021 m. I ketvirtį, nurodė neteisingus duomenis, t. y. tikrinimo metu nustatyta, kad į Bendrovės muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) vedamą prekių apskaitą laiku (2020 m. IV ketvirtyje) nebuvo įtrauktos import deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) (2020-09-30) ir MRN (duomenys neskelbtini) (2020-10-07), muitinio sandėliavimo procedūros užbaigimui, todėl ir 2021 m. I ketvirtyje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie prekių likutį muitinės sandėlyje, tuo pažeisdama 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (toliau – Apskaitos taisyklės) patvirtinto 11 priedo 5.1. punkto bei Apskaitos taisyklių 23 ir 26 punktų nuostatas.

Teismo posėdžio metu D. L. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, jog pripažįsta kaltę. Darbe ji atsakinga už muitinės sandėlio apskaitos vedimą. Daugiau nėra darbuotojų atsakingų už šių funkcijų vykdymą. Teigia įvyko žmogiška klaida kai klientas pats įformino muitinės procedūras, išvežė prekes iš muitinės sandėlio, tačiau jai nepateikė deklaracijų, todėl ji jų neįtraukė į apskaitą. Po patikrinimo pašalino pažeidimą. Teigia pažeidimas yra formalus, niekam nesukėlė pasekmių. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą. Prašo atsižvelgti į jos finansinę padėtį, jaunamas atlyginimas yra apie 950 Eur, turi kreditorinį įsipareigojimą 10000 Eur. Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas teismo posėdyje nurodė, kad patikrinimo metu buvo užfiksuoti trūkumai, nustatyta, kad į apskaitą neįtrauktos dvi muitinės deklaracijos. Procedūros įformintos tinkamai, tačiau tai neatsispindėjo apskaitoje. Už apskaitos vedimą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini) D. L.. Pažeidimas formalus, valstybė žalos nepatyrė, pažeidimas pašalintas po patikrinimo. Mano kad gali būti taikoma švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymu.

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje numatyta, jog apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Apskaitos taisyklių patvirtinto 11 priedo 5.1. punkte numatyta, jog lentelės skyriaus „Padėjimas į muitinės sandėlį“ skiltyse nurodomi duomenys apie prekes padėtas iki ataskaitinio laikotarpio (ketvirčio) pradžios ir likusias muitinės sandėlyje pasibaigus ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui (ketvirčiui).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Apskaitos taisyklių 23 punkte numatyta, jog prekių apskaitos registruose ar dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra ir kurioms ji netaikoma, ir laikinojo saugojimo sandėlyje saugomų prekių charakteristikas (aprašymą, kiekį, pakuočių rūšis, skaičių, ženklinimą ir kt.). Minėtų taisyklių 26 punkte numatyta, jog duomenys apie muitinio sandėliavimo procedūros užbaigimą turi būti įrašomi į prekių apskaitos registrus ar dokumentus, jeigu prekės išgabenamos iš muitinės sandėlio, joms įforminus kitą muitinės procedūrą, arba jeigu ji įforminama prekėms tebesant muitinės sandėlyje ar įvykdomas reeksportas. Jeigu muitinio sandėliavimo procedūra pripažįstama įvykdyta pagal Sąjungos muitinės kodekso 115 straipsnio 1 dalį, duomenys apie įvykdymą įrašomi tuo metu, kai prekės išgabenamos iš saugojimo vietos. Tuo atveju, kai užbaigus muitinio sandėliavimo procedūrą prekės nėra išgabenamos iš saugojimo vietos, duomenys apie pasikeitusią būklę į apskaitą turi būti įvesti tą pačią dieną. Apskaitos registruose ar dokumentuose taip pat turi būti įrašomi duomenys apie prekių, kurioms muitinio sandėliavimo procedūra netaikoma, išgabenimą iš muitinės sandėlio. Duomenys apie prekių laikinojo saugojimo užbaigimą turi būti registruojami prekių apskaitoje, kai iš laikinojo saugojimo sandėlio išgabenamoms arba jame tebesančioms prekėms įforminama kuri nors muitinės procedūra arba įvykdomas reeksportas.

Be pačios D. L. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta 2021-05-19 administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1-2), paaiškinamu raštu (b. l. 4), (duomenys neskelbtini) supaprastinto patikrinimo ataskaita (b. l. 10-12) ir kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. L., būdama muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) įgaliotas asmuo ir atsakinga už muitinės sandėlio apskaitos vedimą bei joje nurodytų duomenų teisingumą, nuo 2020-09-30, 11.11 val., iki 2020-10-07, 11.53 val., muitinei pateiktose Bendrovės muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos ataskaitose už 2020 m. IV ketvirtį ir 2021 m. I ketvirtį, nurodė neteisingus duomenis, t. y. tikrinimo metu nustatyta, kad į Bendrovės muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) vedamą prekių apskaitą laiku (2020 m. IV ketvirtyje) nebuvo įtrauktos import deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) (2020-09-30) ir MRN (duomenys neskelbtini) (2020-10-07), muitinio sandėliavimo procedūros užbaigimui, todėl ir 2021 m. I ketvirtyje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie prekių likutį muitinės sandėlyje, tuo pažeisdama 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalis, antrosios pastraipos bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Apskaitos taisyklių patvirtinto 11 priedo 5.1. punkto bei Apskaitos taisyklių 23 ir 26 punktų nuostatas. D. L. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. D. L. skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai , kad asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 5 d. 1 p.), vieną atsakomybę sunkinančia aplinkybę, tai, kad D. L. bausta už analogišką pažeidimą 2020-07-16 (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomikos ir verslo tvarkos pažeidimu. Pažeidimas formalios sudėties nesukėlęs padarinių, pašalintas. Pažeidimas nėra šiurkštus, padarytas neatsargia kaltės forma.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L. atlikti veiksmai nebuvo padaryti piktybiškai, materiali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, gavusi pastabą apie nustatytas klaidas apskaitoje, ji iš karto ėmėsi veiksmų situacijai sureguliuoti, į apskaitą įtraukė neįtrauktas deklaracijas. Šios aplinkybės rodo ir tai, kad padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Byloje nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. D. L. viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl elgesio gailėjosi, nors ir bausta už analogiškų nusižengimų padarymą, tačiau šis nusižengimas padarytas dėl žmogiškos klaidos. Teismas įvertina ir tai, kad D. L. išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jos gaunamos pajamos nėra didelės, tai yra gerokai mažesnės už ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią - 2000 Eur - baudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui. Nagrinėjamo nusižengimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo būdą, kaltės formą yra žymiai mažesnis negu veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir D. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 200 Eur bauda, tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ANK 22 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, ir jai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti D. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21133750741, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.