- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-485-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02336-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. W., P. A. W., D. A.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. W. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl leidimo paimti vaiką, suinteresuoti asmenys A. W., P. A. W., D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti vaiką P. D. W., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos A. W. ir tėvo P. A. W.. Prašyme nurodė, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2024 m. liepos 1 d. ir 2025 m. gegužės 23 d. gauti pranešimai apie galimus vaiko P. D. W. teisių pažeidimus. A. W. šeimai nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. taikytas atvejo vadybos procesas Tauragės šeimos gerovės centre. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Tauragės šeimos gerovės centras pateikė informaciją, kad šeimos namuose lankytasi rugpjūčio 8 d., 13 d., 16 d. Šeima gyvena dviejų kambarių bute su patogumais, kartu gyvena ir A. W. mama. Namuose švaru ir tvarkinga, gyvenamosios sąlygos tinkamos vaikui augti. Iš VŠĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gauta informacija, kad A. W. konsultuota gydytojo psichiatro (2015 m. kovo 18 d., 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 7 d.). Objektyvių anamnestinių duomenų nėra, psichozės ir depresijos požymių, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nepastebėta. Laikinoji priežiūra tėvų prašymu vaikui taikyta nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., ir nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. pas mergaitės senelę D. A. ir nustatyta iš naujo nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. W. atsiliepimu prašė pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad sprendime padarytos išvados absoliučiai neatitinka tikrovės. Sprendimą priėmusi specialistė visiškai netyrė faktinių aplinkybių, tik perrašė (duomenys neskelbtini) atsiųstus dokumentus apie toje valstybėje nustatytą situaciją, visiškai nevertindama dabartinės padėties Lietuvoje. Laikina dukters priežiūra buvo nustatyta jos mamai laikotarpiais nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2025 m. vasario 5 d., ir nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. Mama D. A. dukterį prižiūrėjo tinkamai, sudarė saugias ir sveikas sąlygas mergaitei augti. Pasibaigus Tauragės rajono savivaldybės administracijos nustatytai laikinai dukters priežiūrai, 2025 m. rugpjūčio 10 d. ji pati grįžo į Lietuvą ir prižiūri dukterį.
3. Suinteresuotas asmuo P. A. W. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Prašė dukrą palikti motinos A. W. priežiūroje, o jei teismas nustatytų, kad tokia galimybė šiuo metu negalima - nustatyti laikinąją globą dukros močiutei D. A..
4. Suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepimu su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad bendru susitarimu, ji nuo 2024 m. spalio 11 d. išėjo anūkės priežiūros atostogų ir gauna išmokas. Šiuo metu duktė su anūke gyvena jos bute, turi erdvų savo kambarį ir geras gyvenimo sąlygas. Dukrai A. W. norint laikinai išvykti į (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su sūnumi E. N. W., ji kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją ir gavo laikiną leidimą anūkės priežiūrai laikotarpiais nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2025 m. vasario 5 d., ir nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. Ji nepilnametę anūkę prižiūrėjo tinkamai, sudarė saugias ir sveikas sąlygas augti, periodiškai bendradarbiavo su anūkę gydančia gydytoja. Pasibaigus paskirtai laikinai priežiūrai, dukra grįžo gyventi atgal į Lietuvą ir šiuo metu pati prižiūri mergaitę. Duktė A. W. yra pajėgi ir supratinga auginti savo dukterį, kurios auginimui yra sudarytos geros, saugios ir sveikos sąlygos.
5. 2025 m. spalio 13 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl prašymo atsisakymo, kuriame nurodo, jog po kreipimosi į teismą (2025 m. rugpjūčio 7 d. ) situacija A. W. šeimoje pasikeitė: 2025 m. rugpjūčio 10 d. A. W. grįžo į Lietuvą ir augina dukrą pati, dėl ko nepilnametė P. D. W. šiuo metu turi atstovą pagal įstatymą. Taip pat gauti duomenys, jog motina deda pastangas atkurti vaiko ryšį, vykdo savo, kaip motinos pareigas, užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą bei ugdymą. Taigi, po kreipimosi į teismą dienos situacija pasikeitė – išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Pareiškėjas pažymi, jog jam yra žinomos prašymo atsisakymo pasekmės. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašo nepriteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgus į bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, bei A. W. pasirinkimą naudotis privataus advokato paslaugomis, vertinama, jog suinteresuotas asmuo A. W. yra atsakinga už jos pačios patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjas neturi pagrindo jų atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymą nuo prašymo ir civilinę bylą Nr. eS2-7267-377/2025 nutraukti. Netenkinti suinteresuoto asmens A. W. atstovės advokatės S. J. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
7. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo prašymą, į tai, kad aplinkybės dėl kurių kreiptasi į teismą išnyko – po kreipimosi į teismą situacija A. W. šeimoje pasikeitė: 2025 m. rugpjūčio 10 d. A. W. grįžo į Lietuvą ir augina dukrą pati, dėl ko nepilnametė P. D. W. šiuo metu turi atstovą pagal įstatymą. Taigi po kreipimosi į teismą dienos situacija pasikeitė – išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos, todėl prašymą dėl procesinio dokumento atsisakymo tenkino, civilinę bylą Nr. eS2-7267-377/2025 nutraukė (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8. Teismas nustatė, jog suinteresuoto asmens A. W. atstovė advokatė S. J. į bylą buvo pateikusi prašymą priteisti iš pareiškėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėjo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025-08-01 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-06816 A. W. buvo paskirta atstovauti advokatė G. M.. Šiuo atveju pati A. W. pasirinko, jog ją atstovautų privatus advokatas, ir tuo pagrindu susidarė atstovavimo išlaidos.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iškėlus teisme bylą dėl nepilnamečio vaiko paėmimo iš šeimos, suinteresuotas asmuo A. W. ėmėsi aktyvių veiksmų ir pašalino priežastis, dėl ko nepilnametė P. D. W. buvo paimta iš šeimos, ir tai įtakojo pareiškėjo pareiškimo atsisakymą. Be to, civilinė byla išnagrinėta CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 12 dalies nuostatas, bylą išnagrinėjus šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
10. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog pareiškėjas operatyviai ėmėsi teisėtų veiksmų nagrinėjamoje situacijoje ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad yra pagrindo nepriteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė suinteresuotas asmuo A. W. bylos nagrinėjimo metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. W. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas suinteresuoto asmens A. W. atstovės advokatės S. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Apeliantės teigimu, civilinis procesas buvo inicijuotas be pakankamo pagrindo, sukeliant pareiškėjai būtinybę gintis.
1.2. Tarnyba rėmėsi (duomenys neskelbtini) institucijos pateiktais duomenimis apie buvusią šeimos padėtį, tačiau reali situacija buvo jau visiškai pasikeitusi, apeliantė gyveno su dukra Lietuvoje, buvo sudarytos tinkamos vaikui gyvenimo sąlygos.
1.3. Apeliantė buvo priversta kreiptis į privatų advokatą, nes valstybės garantuotas advokatas faktiškai neatliko savo pareigų.
1.4. Teismas, priimdamas nutartį ir nepasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti atsižvelgiant į šalių elgesį.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siunta su atskiruoju skundu pateikta pašte 2025 m. spalio 24 d., t. y. praleidus 7 dienų terminą nuo nutarties paskelbimo, kadangi paskutinė diena pateikti skundui buvo 2025 m. spalio 23 d.
12.2. 2025 m. lapkričio 12 d. elektronine teismo rezoliucija apeliantės atskirasis skundas buvo priimtas. Kaip matyti, A. W., šalindama atskirojo skundo trūkumus, pateikė jo vertinimą į anglų kalbą, tačiau pateiktas atskirojo skundo vertimas vis tiek neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pateiktas atskirojo skundo vertimas į anglų kalbą nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės teigimu, ji buvo priversta kreiptis į privatų advokatą, nes valstybės garantuotas advokatas faktiškai neatliko savo pareigų. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Vien aplinkybė, kad suinteresuotam asmeniui buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, nepaneigia jo kompetencijos ir nepabrėžia atliekamo darbo kokybės. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pati apeliantė, jog ją atstovauti paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas neatliko jam pavestų funkcijų.
12.4. Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o buvo nutraukta priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, išlaidų paskirstymo taisyklių nepažeidė. Pastebėtina, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nevertino aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo pats, savo valia pasirinko privatų advokatą ir tai neturėjo įtakos priimtam procesiniam sprendimui.
12.5. Nepagrįsti teiginiai, jog teismas, priimdamas nutartį ir nepasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pažeidė pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, kadangi skundžiamoje nutartyje aiškiai išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nurodant tokio procesinio sprendimo motyvus bei teisės aktus ir teismų praktiką, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas – netenkinti suinteresuoto asmens prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Vien aplinkybė, jog buvo priimtas apeliantei nepalankus procesinis sprendimas, tai savaime nereiškia, jog jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, prieštaraujantis teisės aktams.
12.6. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2025 m. liepos 30 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 4VSV-2283 pagrindu, kuriuo, nustačius vaiko apsaugos poreikį, buvo priimtas sprendimas paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų. Sprendimo teisėtumo klausimas pagal pareiškėjos A. W. skundą buvo sprendžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje. 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 21RE1-324(AG1-262/10-2025) pareiškėjos A. W. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Atskirajame skunde vėl keliami tie patys sprendimo teisėtumo klausimai, kurie jau išnagrinėti komisijoje.
12.7. Vaiko situacijos vertinimo metu 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjo specialistei bendraujant su apeliante, ši nurodė, jog į Lietuvą ji planuoja grįžti maždaug po 3 savaičių (rugpjūčio mėn.), kiek laiko bus Lietuvoje, šiuo metu pasakyti negali. Taigi, akivaizdu, jog atliekant vaiko situacijos vertinimą, bendraujant su motina, ši nenurodė, jog gali grįžti į Lietuvą, kad vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra kartu su vienu iš tėvų, todėl nepilnametei P. D. W. nuolat gyvenant Lietuvoje, o jos tėvams (duomenys neskelbtini), neišreiškiant nuomonės dėl nuolatinio grįžimo į Lietuvą ir vaiko priežiūros užtikrinimo, pagrįstai buvo priimtas sprendimas paimti nepilnametę iš jos įstatyminių atstovų. Tuo tarpu su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog bylos inicijavimo metu situacija buvo pasikeitusi. Vien deklaratyvūs teiginiai, jog apeliantė tuo metu buvo grįžusi į Lietuvą ir užtikrino dukros priežiūrą, neįrodo, jog situacija buvo pasikeitusi iš esmės. Tuo labiau, jog komisijai patiektame skunde apeliantė nurodė, jog į Lietuvą grįžo 2025 m. rugpjūčio 10 d., t. y. jau po kreipimosi į teismą. Apie jos planuojamą grįžimą pareiškėjas nebuvo informuotas.
12.8. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą operatyviai ėmėsi teisėtų veiksmų nagrinėjamoje situacijoje ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog prašymo atsisakymo priežastis įtakojo suinteresuoto asmens veiksmai, t. y. A. W. ėmėsi aktyvių veiksmų ir pašalino priežastis, dėl ko nepilnametė P. D. W. buvo paimta iš šeimos, t. y. pareiškimo atsisakymas šiuo atveju yra sąlygojamas suinteresuoto asmens veiksmų.
12.9. Pareiškėjas sužinojęs apie iš esmės pasikeitusią situaciją A. W. šeimoje pateikė prašymo atsisakymą dar iki paskirto teismo posėdžio, taip siekdamas proceso greitumo ir efektyvumo bei siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, patirtų suinteresuoto asmens, kas patvirtina, jog pareiškėjas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, todėl proceso toliau netęsė. Pareiškėjas stengėsi nuo pat pradžių taupyti suinteresuoto asmens resursus, tiek kreipdamasis į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl advokato suinteresuotam asmeniui paskyrimo, tiek vėliau – nusprendęs kuo greičiau užbaigti procesą, nedidinant išlaidų advokato paslaugoms. Akivaizdu, jog pareiškėjo elgesys viso proceso metu buvo tinkamas ir sąžiningas, nevilkinantis proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų
16. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad suinteresuotas asmuo praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nes nagrinėjamu atveju siunta su atskiruoju skundu pateikta pašte 2025 m. spalio 24 d., t. y. praleidus 7 dienų terminą nuo nutarties paskelbimo, kadangi paskutinė diena pateikti skundui buvo 2025 m. spalio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.
17. Kaip matyti, skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. CPK 335 straipsnio 1 dalis numato, kad kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis A. W. atstovei advokatei S. J. išsiųsta per EPP 2025 m. spalio 16 d. ir laikoma įteikta 2025 m. spalio 17 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), terminas pateikti atskirąjį skundą baigėsi 2025 m. spalio 24 d., taigi suinteresuotas asmuo A. W. nėra praleidęs atskirojo skundo padavimo termino.
18. Pareiškėjas nurodo, kad A. W., šalindama atskirojo skundo trūkumus, pateikė jo vertinimą į anglų kalbą, tačiau pateiktas atskirojo skundo vertimas vis tiek neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
19. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi A. W. buvo įpareigota pašalinti atskirojo skundo trūkumus: nurodyti skunde visus suinteresuotus asmenis, bei pateikti tokį pat skaičių procesinių dokumentų (atskirojo skundo), kad po vieną tektų priešingai šaliai, bei pateikti atskirojo skundą patvirtintą kopiją, išverstą į suinteresuoto asmens P. A. W. suprantamą kalbą. A. W. šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kurį teisėja priėmė 2025 m. lapkričio 12 d. rezoliucija. Kadangi 2025 m. lapkričio 11 d. atskirasis skundas priimtas teisėjos rezoliucija, kuri yra neskundžiama, pareiškėjo argumentai dėl trūkumų nepašalinimo yra teisiškai neaktualūs. Be to, pareiškėjo nurodyti atskirojo skundo trūkumai nėra esminiai ir atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako ir atskirąjį skundą nagrinėja.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo pradėta pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką P. D. W. iš jo motinos A. W. ir tėvo P. A. W.. Suinteresuotas asmuo A. W. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti išlaidas. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ir bylą nutraukė. Šia nutartimi teismas netenkino suinteresuoto asmens A. W. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo, tačiau nepasisakė dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja pati pasirinko privatų advokatą; nurodo, kad nutartyje nustatytų pagrindų atsisakyti pareiškimo kaltė tenka pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti suinteresuoto asmens A. W. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo; priešingu atveju suinteresuoto asmens A. W. patirtos bylinėjimo išlaidos lieka neatlygintos, nors būtent pareiškėjas pradėjo procesą, pats po to jo atsisakė, taip sukeldamas suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais pažymi, kad CPK 442 straipsnio 14 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
23. Remiantis CPK 579 straipsniu, CK nustatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenurodo kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareikštas prašymas dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką buvo pradėtas nagrinėti pagal CPK 579-582 straipsniuose numatytas taisykles.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad bylą nagrinėjant ypatingąja teisena, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau minėta teisės norma numato ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtį tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, tokiu atveju teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ši teisės norma pripažintina bendrąja taisykle, reglamentuojančia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, bylą nagrinėjant pagal ypatingosios teisenos taisykles.
25. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad civilinė byla baigta bylą ją nutraukus, nes pareiškėjas atsisakė savo pareiškimo, taigi, byla buvo baigta neišnagrinėjus jos iš esmės. Pabrėžtina, kad tokia procesinė situacija CPK 443 straipsnio 6 dalyje nereglamentuojama. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ypatingosios teisenos byloje, kuri buvo nutraukta, t. y. užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl joje kelto klausimo esmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, aktualios tiek CPK 443 straipsnio 6 dalies, tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindas yra byloje dalyvaujančiam asmeniui (ne)palankaus sprendimo dėl bylos esmės priėmimas. Todėl CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos tokiu atveju aktualios ir taikytinos tik tiek, kiek yra susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl reikalavimo dalyko nustatymu (jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimu) ir kartu pagrindu spręsti dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
26. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal šio straipsnio 1 punktą, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (2 dalis). Bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą įtraukiami į bylą kaip suinteresuoti asmenys. Kaip jau minėta, prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
27. Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose įprastai nėra sprendžiami ginčai dėl teisės. Ypatingosios teisenos tikslas yra patikrinti ir apsaugoti neginčijamas teises, t. y. ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, sąlygų joms įgyvendinti siekiant įtvirtinti tam tikras asmens materialiąsias subjektines teises konstatavimas ir įtvirtinimas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Taigi tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių, kai veikiama išimtinai vaikų interesais, todėl objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
28. Tokią išvadą patvirtina ir CPK 582 straipsnio 12 dalis, kuri numato, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Šalims skirstant jų turėtas bylinėjimosi išlaidas jokių išimčių ši teisės norma nenumato, todėl CPK 582 straipsnio 12 dalis vertintina kaip specialioji teisės norma CPK 443 straipsnio 6 dalies atžvilgiu.
29. Vertinant apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, svarbu atsižvelgti į bylos esmę bei tai, kad byla buvo pradėta CPK XXXIX skyriuje numatyta tvarka, kuriai yra taikytina CPK 582 straipsnio 12 dalyje nustatyta taisyklė dėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstymo, taigi, net ir tuo atveju, kai byla baigta ją nutraukus, kaip nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.
30. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai, aiškindami CPK 582 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą specialią normą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-488-883/2025). Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, kad šiuo atveju būtų galima kitaip aiškinti įstatymo nuostatas, taikyti bendras (o ne specialias) teisės normas, svarstyti dėl skirtingo byloje dalyvaujančių asmenų teisinio suinteresuotumo byloje, jų elgesio proceso metu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens A. W. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
31. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog teismas, priimdamas nutartį ir nepasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pažeidė pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, kadangi skundžiamoje nutartyje aiškiai išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nurodant tokio procesinio sprendimo motyvus bei teisės aktus ir teismų praktiką, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas – netenkinti suinteresuoto asmens prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti neapkeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.