- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-211-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00278-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos S. K. (toliau – ir Institucijos) 2021 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-632-2021 (toliau – ir nutarimas) paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos 2021 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-632-2021 V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2020 m. liepos 2 d. 13.30 val. tikrinimo metu nustatyta, jog patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios V. K. ir J. K., VĮ „Registrų centras“ įregistruotos kaip kitos paskirties patalpos, yra naudojamos ne pagal paskirtį - patalpose įrengti atskiri kabinetai (masažinės patalpos), kuriose teikiamos grožio, sveikatinimo paslaugos, yra tualetai, dušo kabinos, stalai, skirti procedūroms atlikti, kėdės, nedidelė virtuvėlė koridoriuje ir patalpos, naudojamos paslaugoms teikti. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. K. buvo paskirta 200 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi jo skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad nors VĮ ,,Registrų centras” yra įregistruotos minėtų patalpų nuomos (su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir subnuomos sutartys (su skirtingais juridiniais bei fiziniais asmenimis), tačiau nuomos sutarčių įregistravimas viešame registre per se neeliminuoja patalpos savininko atsakomybės už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Be to, patalpas išnuomodamas savo sutuoktinės vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. K. 2018 m. kovo 5 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kurios 3.1 punkte numatyta, kad nuomininkas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja patalpas naudoti prekybos ir paslaugų veiklai. Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad pasirašydamas minėtą nuomos sutartį nieko nežinojęs, tačiau, kaip minėta, nuomos sutartis galioja nuo 2018 metų iki šiol, ir, nors V. K. netgi inicijavo teisminį procesą dėl patalpų paskirties pakeitimo, tačiau nesiėmė net formalių veiksmų, kaip, pavyzdžiui, sutarties pakeitimas, įpareigojant nuomininką patalpas naudoti pagal paskirtį, bandant užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos tik pagal VĮ „Registrų centras“ oficialiai įregistruotą jų paskirtį. Nors teismo posėdžio metu V. K. atstovas advokatas pabrėžė, jog savivaldybės pareigūnai daiktų buvimo faktą sulygino su vykdoma veikla ir nenustatė šios veiklos požymio, tačiau teismo posėdžio metu J. J. parodė, kad patikrinimo metu patalpose buvo rasti žmonės, kurie, ne tik teikė paslaugas, bet ir buvo klientai. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog minėtų patalpų savininkas V. K. nežinojo apie minėtose patalpose vykdomą veiklą – priešingai, V. K., žinodamas patalpų paskirtį, jas sutartimi išnuomojo neleistinai veiklai vykdyti, tokią savo valią išreiškė raštu, kartu su sutuoktine rūpinosi minėtų patalpų įrengimu, pateikė civilinį ieškinį teismui dėl patalpų paskirties pakeitimo ir netgi patikrinimo metu pats pasitiko bei įleido Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojus, kurie jam esant apžiūrėjo jam priklausančias patalpas, kas patvirtina, jog V. K. apie jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdomą veiklą buvo žinoma, veikla buvo vykdoma su jo žinia bei pritarimu, dėl ko teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatavo, jog nutarimą priėmusi pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai
3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi, apeliantas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį, Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Apeliantas nurodo, kad Statybos įstatyme aiškiai reglamentuota, kad atsakomybė už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį kyla būtent statinio (patalpų) naudotojui. Kaip matyti iš apelianto ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 m. kovo 5 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų (rūsio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi V. K. išnuomojo patalpas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)", kuris, savo ruožtu, patalpas subnuomojo kitiems asmenims - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, V. Č., A. S., R. A., MB ,, (duomenys neskelbtini)“, J. M., J. S., Ž. B.. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog V. K. rūsio patalpų nenaudojo, grožio salonų veiklos ten nevykdė, jokių pajamų iš tokios veiklos negavo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų tikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta, jog V. K. būtų vykdęs grožio salono veiklą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. K. veiksmus kuriais apeliantas išnuomojo ginčo patalpas kitų asmenų valdymui ir naudojimui, prilygino ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytam objektyviajam požymiui - patalpų naudojimui - ANK 359 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė yra numatyta ne už nuomos sutarties sudarymą, bet už patalpų naudojimą ne pagal jų paskirtį. Grožio salono paslaugas ginčo patalpose teikia ne V. K., bet UAB „(duomenys neskelbtini)", nes protokolas buvo surašytas šios bendrovės direktorei už veiklos vykdymą neturint šiai veiklai išduoto higienos - leidimo paso. V. K. žinojimas apie kitų asmenų vykdomą veiklą negalėjo kokiu nors būdu nulemti kitų asmenų valią vykdyti ar nevykdyti veiklą, o toks žinojimas nebuvo būtinoji tokių veiksmų atlikimo sąlyga.
3.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė V. K. veiksmų vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais administracinio nusižengimo veiksmų sudėties požymiais. Teismas visiškai nepagrįstai vertino, jog sutartimi V. K. patalpas išnuomojo neleistinai veiklai vykdyti - grožio salono paslaugų veikla nėra draudžiama, tik ją vykdyti galima patalpose, kurių paskirtis yra suderinta su tokia veikla. Patalpų savininkas neturi jokios teisės uždrausti ar leisti nuomininkui vykdyti ar nevykdyti veiklą nuomininkui perduotose ir valdomose bei naudojamose patalpose, todėl visiškai neaišku, kaip V. K. galėjo siekti, kad nuomininkas vykdytų neleistiną veiklą išnuomotose patalpose. Tik nuomininkas gali spręsti ar vykdyti veiklą, ar jos nevykdyti, tuo tarpu, vienintelis V. K. interesas - gauti nuomos pajamas. Be to, V. K. rūsio patalpų nenaudojo, grožio salonų veiklos ten nevykdė, jokių pajamų iš tokios veiklos negavo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėja N. M. prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Nurodoma, kad negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, yra naudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, tačiau apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis šių patalpų nenaudojo, grožio salono veiklos patalpose nevykdė, jokių pajamų iš tokios veiklos negavo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu V. K. nubaustas be kaltės. Nuomos sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nuomotojas V. K. įsipareigoja patalpas perduoti tinkamas 3.1 punkte numatytai veiklai vykdyti, t. y. prekybos ir paslaugų veiklai, o patalpos atitinka institucijų keliamus reikalavimus. Taigi V. K. jau 2018 metais priėmė sprendimą patalpas nuomoti paslaugų teikimo veiklai vykdyti ir iš to gauti reguliarias pajamas.
4.2. Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad padėjo pritaikyti patalpas grožio paslaugų teikimui: rūpinosi atliekamais remonto darbais, juos prižiūrėjo ir kt. Be to, jis su sutuoktine kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1809-1064/2021, prašydamas pripažinti teisę gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), pakeisti patalpų paskirtį iš kitos paskirties į paslaugų paskirtį pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą paskirties keitimo į paslaugų paskirties patalpas projektą (duomenys neskelbtini) be atsakovų sutikimo. Administracinei atsakomybei pagal ANK 359 straipsnį atsirasti nereikia, kad patalpos savininkas asmeniškai vykdytų veiklą, nesuderinamą su Nekilnojamojo turto registre įregistruota patalpos paskirtimi. Pakanka to, kad V. K. patalpas, kurių paskirtis „kita“, išnuomojo paslaugų teikimo veiklai vykdyti, t. y. grožio paslaugoms teikti ir iš tokios veiklos gavo ekonominę naudą, V. K. tikslingai siekė, kad jam priklausančios patalpos būtų naudojamos paslaugų teikimo veiklai vykdyti, todėl nekyla abejonių dėl V. K. neteisėtų veiksmų egzistavimo.
4.3. Teigiama, kad V. K. neginčijo aplinkybės, jog jis, nuomodamas patalpas paslaugų teikimo veiklai vykdyti, gauna už tai pajamas, jog jam yra žinoma, kokio pobūdžio paslaugos jo patalpose yra teikiamos, V. K. viso labo tik teisinosi, jog šias paslaugas teikia ne jis, todėl teoriniu lygmeniu, jis nėra atsakingas už šių patalpų naudojimą ne pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytą tikslinę patalpos paskirtį. Neginčijamai nustatyta, jog V. K. priklausančiose patalpose įrengti kabinetai (patalpos), kuriose teikiamos įvairios grožio, sveikatingumo paslaugos, jis nurodė padėjęs šias patalpas įrengti, organizavęs remonto darbus ir kt. Patikrinimo metu V. K. pats pasitiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojus ir patalpas aprodė. Šių veiksmų visuma patvirtina V. K. pastangas siekiant patalpas pritaikyti paslaugų teikimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl V. K. veiksmuose esančio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėties nustatymo, nes nenustatyta nusižengimo objektyvioji pusė ir V. K. kaltė.
6. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
7. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priede numatyta pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis. 3 punkte įtvirtinta paskirtis pavadinimu ,,Kita“ – tai kiti pastatai, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai pastatų paskirčiai. Taip pat viena iš priede nurodytų paskirčių - ,,Paslaugų“. Šiai paskirčiai priskiriami pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo–išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kt.). Nagrinėjamu atveju, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita (b. l. 58). Tai reiškia, jog šios patalpos negalėjo būti priskirtos nė vienai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priede numatytai paskirčiai (maitinimo, administracinė, sandėliavimo, paslaugų ir kt.), taigi, patalpos nėra skirtos teikti paslaugas, šiuo atveju – grožio salonų.
8. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1918 pagrindu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įgytos V. K. ir J. K. nuosavybėn. 2018 m. kovo 5 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp V. K. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties 3.1. punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja šias patalpas naudoti prekybos ir paslaugų veiklai (b. l. 10). Tai parodo, kad jau sutarties pasirašymo metu V. K. sutiko su tokia patalpų paskirtimi, nors, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše akivaizdžiai nurodyta ,,kita“ aptariamų patalpų paskirtis. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė yra V. K. sutuoktinė – J. K., kuriai nuosavybės teise taip pat priklauso įgytos patalpos. Iš išvardintų faktinių aplinkybių matyti, kad V. K. kartus su sutuoktine įgijo nuosavybės teisę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laisva valia pasirašė nuomos sutartį su savo sutuoktine, kuri ir vykdė nepagrįstai sutartyje numatytą grožio salono (paslaugų) veiklą. Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad jis domėjosi kaip viskas vykdoma jo sutuoktinės bendrovėje, komunikavo su rangovais, statytojais (b. l. 76), taip paneigdamas savo išsakytą poziciją, kad jis nežinojo, kokia veikla vykdoma aptariamose patalpose. Nustačius tik šias aplinkybes jau galima daryti neginčijamą išvadą, kad V. K. iš tiesų žinojo, kokia veikla vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Faktas, jog patalpos buvo subnuomojamos ir kitiems asmenims, šiuo atveju jokios reikšmės neturi.
9. Taip pat apygardos teismas pažymi, jog 2020 m. liepos 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad patalpose patikrinimo metu užfiksuoti įrengti atskiri kabinetai, kuriuose teikiamos grožio, sveikatinimo paslaugos, yra tualetai, dušo kabinos, stalai, skirti procedūroms atlikti, kėdės, nedidelė virtuvėlė koridoriuje (b. l. 51). Šiuos faktus pagrindžia ir administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 52-53). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte taip pat pabrėžta, kad į dalį patalpų patekti nepavyko, nes buvo atvykę klientai. Be to, teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė J. J. parodė, kad patalpose įrengti kabinetai yra pritaikyti konkrečioms veikloms vykdyti, patalpose yra masažinis kabinetas su įrengta darbo vieta masažistui ir kiti daiktai, numatyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Tai atskleidžia, kad minėti daiktai nėra tiesiog išdėlioti patalpoje, o turi konkrečią paskirtį (b. l. 74). Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė S. K. parodė, kad vyr. specialistas M. Ž. teigė, jog patikrinimo metu patalpose laukė žmogus, kuriam turėjo būti teikiamos paslaugos (b. l. 75). Dėl šios priežasties negalima teigti, kad vyr. specialistai išvadą dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį padarė tik atsižvelgę į tai, jog patalpoje yra atitinkami daiktai ir jie nenustatė veiklos vykdymo fakto. Be to, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, V. K. ir J. K. ieškinyje, pareikštame civilinėje byloje Nr. E2-1809-1064/2021, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suremontavusi rūsio patalpas bei siekia vykdyti teisėtą veiklą, nuomoti patalpas grožio paslaugų teikimui, o tai dar labiau patvirtina aplinkybę dėl grožio paslaugų teikimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
10. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 1 dalis). Nei nuomotojas, nei nuomininkas visą nuomos sutarties galiojimo laiką neturi teisės keisti išnuomoto daikto formos ir paskirties (Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 3 dalis). Iš šių normų matyti, jog būtent nuomotojas yra atsakingas už tai, kad daiktas būtų naudojamas pagal paskirtį. Šiuo atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta patalpų paskirtis skiriasi ir tai padaryta nesilaikant įstatymuose numatytų nuostatų. Dėl to jau pirminiais savo veiksmais V. K. pasielgė neteisingai, nes nebuvo užtikrintas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše numatytas patalpų paskirties laikymasis. Papildomai pažymėtina, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2. punkte numatyta, kad jeigu patalpos reikalavimų neatitinka, ir minėtos institucijos apie tai praneša, nepaisant to, kad reikalavimai gali būti skirti nuomininkui, nuomotojas privalo per 10 dienų įvykdyti institucijų reikalavimus (b. l. 10).
11. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi palikta administracinė nuobauda yra adekvati V. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina – V. K. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo, ypač dėl to, kad Institucija paskyrė baudą, artimą minimaliai. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracija 2020 m. liepos mėnesio raštu informavo V. K. ir J. K. dėl netinkamos patalpų naudojimo paskirties ir suteikė terminą įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 49), tačiau V. K. to nepadarė. V. K. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
12. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.