- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- I-493-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis (pirm.), Jūra Marija Strumskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. B. prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2007-07-30 sprendimą Nr. 30162, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjos 2189 Lt (2070 Lt įmokų ir 119 Lt delspinigių) bei priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 10000 litų piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Taip pat prašė pranešti prokurorui apie G. K. galimai nusikalstamų veiksmų atlikimo.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta iš jos išieškoti įmokas ir delspinigius. Sprendimą laikė neteisėtu ir nepagrįstu, o sprendimą pasirašiusio G. K. veiksmus, atitinkančiais Baudžiamojo kodekso 229 straipsnio 1 dalį, t.y. diskredituojančius valstybės tarnautojo vardą.
Paaiškino, kad duomenų apie jos darbą UAB „Įmonių administravimo sistema“ užregistravimas VSDFV Vilniaus skyriaus duomenų bazėje pagal šios įmonės vadovo pranešimą dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus vadovų pareigų neatlikimo buvo vilkinamas. Dėl vilkinimo padavė skundą, į kurį gavo atsakymą. Darė išvadą, kad G. K. žinojo apie pareiškėjos darbinius santykius su UAB „Įmonių administravimo sistema“. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas G. K. neatliekant tarnybos pareigų ir pažeidžiant Baudžiamojo kodekso 229 straipsnio 1 dalį. Apie priimtą sprendimą, kuriuo iš jos reikalaujama prievolė, nebuvo informuota, sužinojo tik iš antstolio. Pareiškėja laiko, kad ji neturi mokėti įmokų VSDFV biudžetui, nes jas verslininkas, turintis verslininko pažymėjimą, moka tik tuo atveju, jeigu jis nėra apdraustas, o ji buvo priimta į darbą UAB „Įmonių administravimo sistema”.
Pareiškėja taip pat paaiškino patyrusi neturtinę žalą, nes dėl G. K. tarnybinių pareigų neatlikimo, šmeižiančios ir žeidžiančios raštuose pateikiamos informacijos, biurokratinių veiksmų patyrė vidinių išgyvenimų, tai pakenkė jos reputacijai, dėl to pasiligojo, prarado buvusius ir potencialius klientus bei verslo partnerius, neteko turėtos vietos rinkoje, kurią užėmė konkuruojantys verslininkai.
Pareiškėja bei jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjai apie teismo posėdį pranešta teismo pranešimu, o jos atstovui – teismo šaukimu. Jokių priežasčių, dėl ko neatvyko į teismo posėdį nenurodė, prašymų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja nuo 2005-11-18 vykdo individualią veiklą ir 2005-11-24 užregistruota draudėju, jai išduotas draudėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas atleidžia savarankiška veikla užsiimantį asmenį nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo tik tuo atveju, jei asmuo iš vertimosi savarankiška veikla per mokestinius metus po Gyventoju pajamų mokesčio apskaičiavimo gavo mažesnę nei 12 MMA sumą ir tuo pačiu metu buvo privalomai draudžiamas socialiniu draudimu, pvz. asmuo dirbo pagal darbo sutartį ir gaudavo darbo užmokestį (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apdraustųjų socialiniu draudimu įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Šias įmokas apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Draudėjas, privalantis mokėti socialinio draudimo įmokas, tame tarpe ir už dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius atlyginimą už darbą asmenis, turi pareigą kiekvieną ketvirtį pateikti informaciją apie apdraustųjų draudimo laikotarpius, duomenis apie apdraustajam per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą pagal formą Nr. 4 (Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių (toliau - Įskaitos taisyklės) 22 ir 29 punktai. Remiantis nurodytomis norminių teisės aktų nuostatomis, privalomas asmens draudimas siejamas su asmens apskaičiuotomis pajamomis bei apskaičiuotomis ir sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis. Z. B. į darbą UAB „Įmonių administravimo sistema” buvo priimta nuo 2006-05-04, tačiau darbdavys (draudėjas) pareiškėjos darbo pas darbdavį laikotarpiu duomenų apie apdraustiesiems apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo finansinių ataskaitų VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė (paskutinį kartą draudėjas finansinę ataskaitą ir pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2005 metų 1 ketvirtį pateikė 2005-04-15). VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas viešojo administravimo subjekto pareigas, ne kartą UAB „Įmonių administravimo sistema” siuntė reikalavimus pateikti privalomas teikti reikalavimuose nurodytas formas. Kadangi draudėjas, nereaguodamas į VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimus, nuo 2005 metų 2 ketvirčio neteikia duomenų apie apdraustiesiems priskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumas bei nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir VSDFV Vilniaus skyriui nėra žinoma, ar pareiškėjai buvo apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, nėra teisinio pagrindo į informacinę duomenų bazę įvesti duomenų apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, nes apdraustųjų įskaitos informacinė duomenų bazė formuojama pagal draudėjų pateiktą informaciją (Įskaitos taisyklių 21 p.). Atsakovas taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, pagal UAB „Kulautuvos vaistinė” pateiktą pranešimą apie priėmimą į darbą, Z. B. 2004-11-22 priimta į darbą minėtoje bendrovėje, tačiau UAB „Kulautuvos vaistinė” nuo 2005 metų 4 ketvirčio taip pat neteikia ataskaitų, duomenų apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos darbdaviai, t.y. UAB „Įmonių administravimo sistema” VSDFV Vilniaus skyriui, o AB „Kulautuvos vaistinė” VSDFV Kauno skyriui neteikia ataskaitų, neteikia duomenų apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas bei nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, atsakovo nuomone, pareiškėja nėra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, todėl turi prievolę įstatymų nustatyta tvarka mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog ji nebuvo informuota apie skundžiamą sprendimą: VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-07-30 sprendimas Nr. 30162 su tos pačios datos lydraščiu Nr. 2791 buvo išsiųstas dviems adresatams, t.y. antstoliui A. B. ir pareiškėjai Z. B.
Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir pareiškėjos prašymas atlyginti neturtinę žalą, kadangi skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimas buvo priimtas laikantis visų teisės aktų nuostatomis numatytų procedūrų, elgiantis teisėtai ir pagrįstai. Tuo labiau, skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl pačios pareiškėjos neteisėto neveikimo (vengimo mokėti socialinio draudimo įmokas), už kurį administracinė atsakomybė yra numatyta ATPK 188(6) straipsnyje, todėl neturtinė žala dėl pačio neturtinės žalos atlyginimo prašančio asmens neteisėtos veikos atsirasti negali.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja Z. B. 2005-11-23 buvo įregistruota mokesčių mokėtojų registre kaip individualią veiklą vykdantis asmuo ir jai išduotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2005-11-24 Draudėjo pažymėjimas (b.l. 30). 2006-05-03 pareiškėja sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 22 su UAB „Įmonių administravimo sistema” (b.l. 16), pagal kurią buvo priimta į darbą nuo 2006-05-04, nustatant 2500 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjos darbdavys UAB „Įmonių administravimo sistema“ 2006-05-15 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė pranešimą apie apdraustosios valstybiniu socialiniu draudimo Z. B. priėmimą į darbą (b.l. 41). Kaip nurodyta VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-01-10 rašte Nr. 3-1359 (b.l. 5) šis pranešimas jo gavimo dieną buvo užregistruotas VSDFV Vilniaus skyriaus skaitmeninės laikmenos registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo duomenys įvesti į informacinę duomenų bazę.
Pareiškėjos darbdavys UAB „Įmonių administravimo sistema“ nuo 2005 metų 2 ketvirčio nepateikia duomenų apie apdraustiesiems priskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumas bei nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų (b.l. 42-44). VSDFV Vilniaus skyrius 2006-10-31 raštu Nr. 3-41642 pareikalavo, kad UAB „Įmonių administravimo sistema“ direktorė pateiktų formas 3-SD ir 4-SD apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (b.l. 44). Raštas buvo įteiktas, tačiau duomenys negauti (b.l. 45). VSDFV Vilniaus skyrius 2006-07-18 raštu Nr. 3-26988 ir 2007-01-22 raštu Nr. 3-3073 adresuotu bendrovės vardu pakartotinai pareikalavo pateikti tuos pačius duomenis (b.l. 46-47). Atsakovas, nustatęs, kad Z. B., kaip savarankiškai dirbantis asmuo, nepateikė duomenų apie savo socialinio draudimo įmokas per 2005 metų 4 ketvirtį, 2006-11-29 surašė pažymą Nr. 5-1-963, kuria konstatavo 143,33 Lt įsiskolinimą bazinei pensijai ir 118,25 Lt įsiskolinimą papildomai pensijos daliai (b.l. 9), o 2006-12-06 reikalavimu Nr. 3-47692 paprašė duomenis pateikti (b.l. 31-32). Šiuos du raštus pareiškėja apskundė VSDF valdybai (b.kl. 15). VSDF valdybai 2007-01-10 raštu Nr. (10.10)I-225 konstatavo reikalavimo pagrįstumą (b.l. 18).
VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjai kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui išsiuntė 2007-04-24 raginimą sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-03-31, viso 1671 Lt bei 71 Lt delspinigių (b.l. 33-40). Raštas išsiųstas pareiškėjas gyvenamosios vietos adresu neįteiktas, nes pareiškėja laiško neatsiėmė (b.l. 40). VSDFV Vilniaus skyrius 2007-07-30 priėmė sprendimą Nr. 30162 dėl 2070 Lt įmokų skolos ir 119 Lt delspinigių išieškojimo priverstine tvarka, kuris skundžiamas šioje byloje (b.l. 6). Skundžiamu raštu konstatuojama, kad pareiškėja vykdydama individualią veiklą pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 9 ir 14 straipsnius bei Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20, 25-29 punktų nuostatas ir į VSDF biudžetą nesumokėjo 2189 Lt skolos ir delspinigių. Šis sprendimas tos pačios dienos lydraščiu buvo išsiųstas pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu ir antstoliui (b.l. 7).
Pareiškėja Z. B. atsakovo duomenų bazėje registruota savarankiškai dirbančiu asmeniu. Ginčų, kad įregistravimo metu ji neatitiko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies savarankiškai dirbantiems asmenims atskirti taikomų reikalavimų, nėra. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys). Sutinkamais u Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno (pajamų), apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), atėmus mokestinių metų pelno (pajamų) mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą ir yra privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad privalomai socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie dirba pagal darbo sutartis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 27 punkte numatyta, kad praradus sąlygą, suteikiančią teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti už laikotarpį nuo šios sąlygos praradimo dienos turi būti mokamos šiame punkte nustatytais terminais ir periodiškumu.
Byloje kilo ginčas dėl šios normos aiškinimo – ar nustačius, kad draudėjas (darbdavys) už registruotą savarankiškai dirbančiu asmeniu apdraustąjį nemoka privalomų socialinio draudimo įmokų, šis gali būti laikomas atleistu nuo pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą, o 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos darbdavys (draudėjas) UAB „Įmonių administravimo sistema” įmokų nemokėjo ir informacijos apie įmokų paskaičiavimą neteikė. Atsakovas ėmėsi priemonių draudėjo paieškoms, tačiau net ir po kelių priminimų draudėjas pareigų neįvykdė.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnis numato, kad duomenys apie apdraustuosius yra tvarkomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų informacinėje bazėje (registre). Tuo remiantis konstatuojama, kad asmens buvimo apdraustuoju faktas bei pagrindas nustatytini pagal registro duomenis. Toks asmens statusas, koks yra nurodytas registre, turi būti taikomas visuose jo santykiuose su valstybiniu socialiniu draudimu.
Kaip jau minėta VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-01-10 rašte Nr. 3-1359 nurodyta, jog pareiškėjos įdarbinimo UAB “Įmonių administravimo sistema” duomenys pagal darbdavio 2006-05-14 pranešimą Nr. 22 įregistruoti skaitmeninės laikmenos registracijos žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvesti į informacinę duomenų bazę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2007-01-10 rašte Nr. (10.10)I-225 taip pat pažymi, jog informacija apie pareiškėjos priėmimą į darbą UAB “Įmonių administravimo sistema” įvesta į apdraustųjų įskaitos informacinę duomenų bazę. Šios įskaitos tvarkymo reikalavimai santykių atsiradimo metu buvo nustatyti Vyriausybės 1995-06-05 nutarimu Nr. 782 patvirtintose Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse. Šių taisyklių 2 punkte numatyta kokie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis ir turi būti įtraukiami į įskaitą. 2.1 punkte nurodyta, jog tokiais laikytini pagal darbo sutartis dirbantys asmenys; 13-14 punktuose nurodyta duomenų apie priėmimą į darbą atleidimą iš darbo pateikimo įskaitai tvarka. Apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esanti informacija tikslinama fondo valdybos nustatyta tvarka (26 punkto 2 dalis). Iki 2008-04-13 galiojo Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriaus 2004-06-21 įsakymu Nr. V-249 patvirtintos Apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo taisyklės. Taisyklės numato, kad įskaitos duomenys gali būti koreguojami pagal draudėjo, apdraustojo prašymus arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar UAB „Įmonių administravimo sistema“ būtų pateikę pranešimus apie pareiškėjos atleidimą iš darbo. Iš to daroma išvada, kad duomenys galėjo būti keičiami VSDFV teritorinio skyriaus iniciatyva. Taisyklės numato detalią procedūrą, kurios turi būti laikomasi tuo atveju, kai įskaitos duomenys koreguojami teritorinio skyriaus iniciatyva. Visų pirma, numatytos trys privalomos sąlygos, kurioms įvykus pradedama procedūra. Taisyklių 18 punktas numato, kad tuo atveju, jei 1) teritorinio skyriaus duomenimis asmens darbdavys (draudėjas) ne mažiau kaip tris kalendorinius ketvirčius neteikia jokių duomenų; 2) praėjo trys kalendoriniai ketvirčiai po nurodymo Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą iš draudėjo sąskaitų; 3) teritoriniame skyriuje turimu darbdavio (draudėjo) adresu darbdavys (draudėjas) ar jo atstovas nesurandamas, išsiųstas registruotas laiškas su kvietimu atvykti į teritorinį skyrių grįžo, nesuradus adresato, surašyta pažyma apie paieškomą darbdavį (draudėją), o apdraustasis duomenų bazės duomenimis iš darbovietės neatleistas, tai teritorinio skyriaus specialistas apdraustajam siunčia pranešimą. Pranešime nurodoma, kad teritorinio skyriaus duomenimis darbdavys nesurandamas, ir siūloma nutraukti valstybinį socialinį draudimą. Jeigu apdraustasis nepateikia raštiško prašymo – duomenų bazėje valstybinio socialinio draudimo nutraukimo data neįvedama, išskyrus atvejus, kai <...> teritorinio skyriaus specialistas surašo pažymą apie darbdavio ir asmens atliktą paiešką ir pateikia teritorinio skyriaus vedėjui (jo pavaduotojui) sprendimui dėl apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo duomenų bazėje priimti.
Byloje esanti medžiaga rodo, jog aukščiau nurodyta procedūra pareiškėjos atžvilgiu nebuvo įvykdyta, o sąlygos įvykusios nepilnai. Dėl ko atsakovas neturėjo pagrindo priimti įskaitos duomenims prieštaraujančio sprendimo nelaikyti pareiškėjos apdrausta privalomu socialiniu draudimu pagal darbo sutartį ar koreguoti įskaitos duomenų. Būtinumas taikyti įskaitos duomenų tikslinimo taisykles tuo atveju, kai kyla abejonių dėl darbdavio pateiktų duomenų patikimumo konstatuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-756/2008. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-08-29 ir 2007-09-19 lydraščiais buvo įpareigotas pateikti visą turimą su ginču susijusią medžiagą. Jokie duomenys apie pareiškėjos statuso pakeitimą registre nebuvo pateikti.
Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas dėl įmokų nemokėjimo kaip sankcijos nenumato socialinio draudimo nutraukimo. Nemokant įmokų skaičiuojami delspinigiai, imamasi priverstinio išieškojimo priemonių. Vien tik faktai, kad draudėjas nepateikė duomenų bei neatsakė į jam siųstus raštus nėra pakankamas pagrindas laikyti pareiškėjos nesant apdrausta privalomai, kadangi nėra įvykdytos kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl draudėjo paieškų yra pagrindas imtis veiksmų, kad duomenys būtų koreguojami. Nuo 2007-11-01 pradėjo veikti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinių socialinio draudimo išmokų gavėjų registras kurio nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-03-31 įsakymu Nr. V-155, numato panašų teisinį reguliavimą.
Itin griežtos apdraustųjų įskaitos (registro) duomenų koregavimo taisyklių nustatymas susijęs su apdraustųjų teisių apsauga. Laisvas duomenų taikymas ir koregavimas apdraustiesiems gali turėti itin neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, kai darbdaviui nevykdant pareigų dėl duomenų pateikimo, jie vienašaliu VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu netektų valstybinio socialinio draudimo.
Byloje nėra duomenų, kad apie VSDVF Vilniaus miesto skyriaus 2007-07-30 sprendimo Nr. 30162 priėmimą pareiškėja nebuvo tinkamai informuota. Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2007-07-30 raštu Nr. 2791 (b.1. 48). Byloje nėra duomenų, kad laiškas grįžo kaip neįteiktas, todėl laikytina, kad jis tinkamai pasiekė adresatą. Tuo labiau, kad sprendimas apskųstas nepraėjus mėnesiui nuo jo priėmimo, skundas teismui paduotas 2008-07-28. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-04-24 raštas Nr. 3-16624 dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo išsiųstas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, o neįteiktas dėl to, kad laiško neatsiėmė.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis apskundžiant teritorinių skyrių sprendimus numato privalomą ikiteisminę stadiją apskundžiant sprendimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš šioje byloje esančių atsakovo raštų matyti, kad atsakovas dėl socialinio draudimo įmokų išieškojimo iš pareiškėjos priėmė eilę sprendimų. Du iš jų buvo apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kadangi šis subjektas jau pasisakė klausimais, kurie nagrinėjami šioje byloje, tai laikoma, kad ikiteisminė stadija įvyko. Kreipimosi į teismą netinkamumo nenurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka ir priimdamas 20087-09-29 nutartį. Šia nutartimi skundas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo, o ne paliktas nenagrinėtu.
Dėl paminėtų priežasčių skundžiamas sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų 10 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nors byloje ir buvo nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamas aktas priimtas netiksliai pritaikius teisės normas, tačiau žalos atlyginimas galimas tik tada, kai nustatomas žalos tokiais veiksmais padarymo faktas. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo raštais ji buvo apšmeižta ir įžeista, prarado rinką, dėl to kentėjo jos duktė, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikta. Atsakovo raštai nėra nei šmeižikiški, nei įžeidžiantys, juose nėra jokios informacijos, kuri būtų susijusi su pareiškėja kaip asmenybe. Šiuose raštuose pateikiami tik teisės aktų normos bei jų pagrindu formuluojami reikalavimai. Kito asmens išgyvenimai nėra įvertinami, kai nagrinėjamas pareiškėjo skundas. Pažymėtinos ir kitos aplinkybės – pareiškėja bei jos atstovas, kuris yra pareiškėjos sutuoktinis (b.l. 66), teismo posėdžiuose nedalyvauja, žodžiu paaiškinimų neteikia, byla nesidomi. UAB „Įmonių administravimo sistema“ juridinių asmenų registre registruota pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, kas rodo jos ryšius su bendrove ir galimybę įtakoti duomenų pateikimą. Neįrodžius žalos atsiradimo fakto, skundas šioje dalyje atmetamas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio nuostatas, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Šioje byloje duomenų, rodančių nusikalstamas veikas nenustatyta, nes vien tik skirtingas teisės aktų normų aiškinimas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.
Kadangi pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, taip pat dalinami pusiau (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsniais,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2007-07-30 sprendimą Nr. 30162.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus Z. B. naudai 50 Lt (penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.