Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo, VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei S. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. V., tretiesiems asmenims E. V., Marijampolės socialinės pagalbos centrui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės motinos valdžia vaikų atžvilgiu apribotina neterminuotai, nes atsakovė neįgyvendina motinos valdžios vaikų atžvilgiu. O būtent: atsakovė nevykdo įsipareigojimų, nebendradarbiauja ir nebendrauja su socialine darbuotoja, nepriima jokios pagalbos, neprisideda prie vaikų išlaikymo, vaikais nesidomi ir padėtis visiškai nesikeičia iki šiolei. Tai yra 2019-09-12 neatvyko į vadybos posėdį; 2019-09-01 nedalyvavo šventėje ir neaplankė sūnaus R., kuris labai tikėjosi ir laukė mamos, – tuo parodydama, jog yra abejinga vaikui ir taip piktnaudžiaudama motinos valdžia. Atsakovė vaikais visiškai nesirūpina, jų nelanko ir jais visiškai nesidomi. Dabartinės atsakovės gyvenimo sąlygos yra netinkamos vaikams gyventi, dažnai keičia gyvenamąją vietą su sugyventiniu, ir šiuo metu gyvena sodo bendrijoje esančiame namelyje, gyvenimo sąlygos nežinomos. Atsakovė be pateisinamų priežasčių niekur nedirba, yra išlaikoma sugyventinio ir jo tėvo. Kadangi atsakovė neatlieka pareigos auklėti, prižiūrėti, išlaikyti vaikus, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, ir padėtis nepasikeičia (nesiėmė jokių veiksmų, nors motinos valdžios apribojimo pasekmės atsakovei gerai žinomos iš jos pačios patirties su pimagime dukra), tai yra atsakovė toliau vengia atlikti savo pareigas ( pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams ir tuo užtikrinti bent minimalių vaikų poreikių tenkinimą ) ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti - jos motinos valdžia vaikų atžvilgiu apribotina neterminuotai .

Atsakovė su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jos motinos valdžią vaikų atžvilgiu sutinka iš dalies, tai yra sutinka, kad jos motinos valdžia būtų apribota vaikų atžvilgiu laikinai, nes ji myli vaikus ir nori juos pati auginti. Vaikai taip pat ją myli (sūnus R. šypsosi ir rytais tai sako, o dukra L. šypsosi ir tai parodo gestais). Nurodė, kad sutinka, jog jos motinos valdžia vaikų atžvilgiu būtų apribota laikinai, o per tą laiką ji finansiškai padės vaikams per socialinę darbuotoją perduodama pinigus, stengsis pakeisti savo gyvenimą, kad galėtų pati auginti vaikus. Nurodė, kad ji šiuo metu jau užsirašė pas psichologą dėl pagalbos nuo alkoholizmo, taip pat į pozityvius tėvystės kursus nuo 2019-12 arba nuo 2020-01. Nurodė, kad nuo 2017 m. pavasario su atsakovu nebegyvena. Atsakovas turėjo problemų su alkoholiui, todėl ji nedirbo ir namuose augino vaikus. Iš viso savo gyvenime yra dirbusi 1,5 mėnesio UAB „M“. Be to, buvo išvykusi dirbti užsienyje 3 savaites. Šiuo metu pragyvena iš atsitiktinių darbo, užimtumo tarnyboje nėra registruota, nes buvo išbraukta jai nustatytu laiku nenuvykus. Ją išlaiko dirbantis sugyventinis bei padeda pastarojo tėvas. Nurodė, kad šiuo metu ji su sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini) (vieno kambario mediniame namelyje). Nurodė, kad pagal savo išgales ir iki šiolei ji stengdavosi vaikus išlaikyti, o būtent: pasiimdavo sūnų R. su savimi ir nuvažiuodavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kitą dieną vesdavosi jį į parką. Pripažino, kad dukrai L. dantukų nėra taisiusi. Pripažino, kad tinkamai nesidomėjo ir nesirūpino vaikais, tačiau dabar keis savo gyvenimą: jos profesija yra siuvėja/kirpėja, todėl stengsis susirasti darbą, kurio iki šiolei nerado; lankys visus kursus, kuriuos bus įpareigota lankyti; finansiškai padės vaikams per socialinę darbuotoją. Sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 50 Eur kiekvienam.

Tretysis asmuo E. V. nurodė, kad atsakovė vaikus tikrai mylėjo, todėl manąs, jog jos motinos valdžia vaikų atžvilgiu turėtų būti apribota laikinai. Pripažino, kad gyvenant kartu su atsakove jis dirbo UAB „Š“ ir po darbo išgerdavo alkoholinių gėrimų, o atsakovė tuomet alkoholio nevartojo. Nurodė, kad kartu su atsakove nebegyvena nuo 2017 m. pavasario : jis išėjo gyventi pas savo brolį, o atsakovė liko gyventi su trimis jų mažamečiais vaikais. Nurodė, kad po 2018-07-05 įvykusio incidento prieš sūnų R, kuomet jis gyveno pas brolį, jam paskambino socialinė darbuotoja pranešė , kad sūnus K (2 m amžiaus) ir dukra L (4 m amžiaus) yra ligoninėje, o sūnus R (7 m amžiaus) pas globėją, todėl jis pasiėmė nedarbingumo pažymą tikslu prižiūrėti mažamečius vaikus pats, o netrukus išėjo iš darbo ir prižiūri bei augina vaikus vienas iki šiolei. Šiuo metu jau pusė metų yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nurodė, kad jis turi draugę J. V., kuri myli jo vaikus ir padeda jais rūpinasi. Draugė dirba siuvykloje. Nurodė, kad jis su vaikais gyvena vieno kambario nuomojamam bute, o draugė gyvena toje pačioje laiptinėje trečiame aukšte savo bute. S. R. lanko pirmą klasę, o sūnus K ir dukra L „(duomenys neskelbtini)“ darželį. S. R. mokama 198 Eur dydžio neįgalumo išmoka , vaikams – apie 200 Eur dydžio vaiko išmokos. Todėl pajamų vaikams išlaikyti pakanka.

Trečiojo asmens, Marijampolės socialinės pagalbos centro, atstovės nuomone ieškinys tenkintinas, nes atsakovė vaikais visiškai nesidomi, nelanko, jų neišlaiko. Nurodė, kad atsakovė VTAS yra žinoma nuo 2008 m. dėl pirmagimės dukros J. K. nepriežiūros, po to ( neterminuotai apribojus atsakovės valdžią dukros J atžvilgiu) 2013-05-16 atsakovės šeimą vėl įtrauka į rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir kt. Nurodė, kad atsakovė nuolat meluoja (neužrašydavo sūnaus R į ugdymo įstaigą, nevedė vaikų į gydymo įstaigas; vaikų kortelėse būdavo tik įrašai iš gydymo įstaigų stacionaro), su paskirta socialine darbuotoja E nebendrauja. Vaikais rūpinasi jų tėvas E. V., juos myli, namuose švaru ir tvarkinga, tėvas alkoholio nevartoja.

Liudytoja I. S., kuri yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė, parodė, kad atsakovę pažįsta jau penkeri metai (dėl įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, alkoholio vartojimo). Atsakovė yra linkusi meluoti ( pažadėdavo, bet nenuvesdavo vaikų pas gydytoją, į ugdymo įstaigą). Parodė, kad 2018-04 E. V. prieš atsakovę panaudojo smurtą, padėtis jų namuose labai pablogėjo (pajamos mažos, buvo išjungta elektra, kaimynai nuolat informuodavo apie vaikų neprižiūrą). 2018-07-05 vėl kaimynai informavo, kad vaikai suodini, nėra ką valgyti, o mažametis R. sumuštas. Po šio incidento visi vaikai gyvena su tėvu E. V., o motina vaikų neišlaiko, kviečiama į posėdžius neatvyksta. Nurodė, kad maždaug prieš 1,5 mėnesio (t.y. 2019-08 ar 09 mėn.) atsakovė buvo atvykusi savo iniciatyva ir prižadėjo rūpintis vaikais, paskambino sūnui R. ir sakė, kad jį pasiims, tačiau nepasiėmė, o vaikas verkė. Nurodė, kad iki šiolei atsakovė jokio konkretaus veiksmo, kuris rodytų, jo pažadus pildo, neatliko (vaiko/ų nepasiėmė, nepamylėjo, neįsidarbino).Todėl nėra jokios realios galimybės, kad atsakovė pasikeistų, nes nėra tokio motinos/atsakovės noro, o per prievartą motinos meilės „neįkiši“. Nurodė mananti, kad atsakovė vaikų nemyli, nes jokių veiksmų iš jos pusės nėra.

Liudytoja J. V., kuri yra E. V. draugė, parodė, kad ji E. V. vaikus myli, jų tarpusavio santykiai su vaikais yra geri ir šilti, o atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda (sūnaus nepasiėmė, gimtadienio proga nenupirko sūnui telefono). Parodė, kad ji su motina gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir E. V., tik aukštu žemiau, todėl dieną būna kartu, o vakare eina į savo butą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (CK 3.3 str.) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.177 str. , 3.183 str.3 d., CPK 380 str. ).

Įgy­ven­di­nant šias nuo­sta­tas, Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios by­lų, ky­lan­čių iš šei­mos san­ty­kių nag­ri­nė­ji­mo, ypa­tu­mus, bei pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos, esan­čios ma­te­ria­li­nės tei­sės įsta­ty­muo­se, reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se šei­mos tei­si­nius san­ty­kius, nu­ma­to teis­mo tei­sę, at­si­žvel­giant į ieš­ki­nio pa­grin­dą su­da­ran­čias ir teis­mo po­sė­dy­je pa­aiš­kė­ju­sias by­los ap­lin­ky­bes, pri­im­ti spren­di­mą dėl rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne­bu­vo pa­reikš­ti, ta­čiau yra tie­sio­giai su­si­ję su pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ku ir pa­grin­du (CK 3.183 straips­nio 2 da­lis). CK tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sė XI sky­riaus penk­to­jo skir­snio nor­mos nu­ma­to dvi tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo rū­šis – vai­ko at­sky­ri­mą nuo tė­vų ir lai­ki­ną ar­ba ne­ter­mi­nuo­tą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą ( CK 3.179, 3.180 straips­niai ). Abi šios prie­mo­nės yra skir­tos vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Vai­ko at­sky­ri­mas nuo tė­vų – lai­ki­na vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos prie­mo­nė, ku­ri tai­ko­ma ne­sant tė­vų kal­tės, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ne­gy­ve­na kar­tu su vai­ku dėl su­si­klos­čiu­sių ob­jek­ty­vių ap­lin­ky­bių (dėl li­gos ir pan.) ir rei­kia nu­spręs­ti, kur tu­ri gy­ven­ti vai­kas. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai ( tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Tai­gi vai­ko at­sky­ri­mas nuo tė­vų, kaip vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos prie­mo­nė, tai­ko­ma ne­sant tė­vų kal­tės, kai tė­vai ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gų dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, ir prie­šin­gai – tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant kal­tei dėl tė­viš­kų pa­rei­gų ne­vyk­dy­mo. Ne­nu­sta­čius vai­ko at­sky­ri­mo nuo motinos pa­grin­do ir esant CK 3.180 straips­nio 1 bei 2 da­lyse nu­ma­ty­tam pa­grin­dui ap­ri­bo­ti mo­ti­nos val­džią vai­kui, teis­mas ga­li pri­im­ti spren­di­mą ap­ri­bo­ti mo­ti­nos val­džią vai­kui, at­si­žvelg­da­mas į teis­mo po­sė­dy­je pa­aiš­kė­ju­sias by­los ap­lin­ky­bes ir vai­ko in­te­re­sus.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taigi laikinasis tėvų valdžios apribojimas yra būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ta žala jam bus padaryta.

Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų, liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, tai yra nesidomi bei nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais - sūnumi R. V., g. (duomenys neskelbtini), dukra L. V., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi K. V., g. (duomenys neskelbtini), ir padėtis iki šiolei nepasikeitė, tačiau yra duomenų (atsakovės teisme išreikštas noras pakeisti gyvenimo būdą bei sudaryti sąlygas tinkamas vaikų gyvenimui ir pačiai auginti savo vaikus, nes ji savo vaikus myli), kad ji (padėtis) gali pasikeisti (tai yra atsakovės teisme išreikšto noro pagrindu turint vilties, kad motina pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus) - todėl laikinai apribojama jos (atsakovės) motinos vadžia sūnaus R. V., g. (duomenys neskelbtini), dukros L. V., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. V., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ( CK 3.180 str. 1d. ir 2 d.. 3. 183 str. 3 d. ) .

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams . Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų - sūnaus R. V., g. (duomenys neskelbtini), dukros L. V., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. V., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų tėvų trečiuoju asmeniu E. V. ( CK 3.174 str.). Iš atsakovės, atsižvelgus į jos turtinę padėtį (Liteko išrašas iš SODROS apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas - atsakovė nedirba, jos statusas – asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, jokio nekilnojamojo turto ir/ar automobilių neturi), bei į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus (32-jų metų), be to, sveika ir darbinga, turi paklausią siuvėjos/kirpėjos profesiją, todėl neabejotinai gali susirasti gerai apmokamą darbą, - vaikams priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-31) dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys E. V. (CK 3.195 str., 3.196 str. 1d. 1p., 3.200 str., 3.208 str.) .

Sprendimas dalyse dėl tėvų valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis (tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo dalyse) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pagal įstatymą ( CPK 79 str., 88 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 282 str. 1 ir 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus R. V., g. (duomenys neskelbtini), dukros L. V., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. V., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių R. V., g. (duomenys neskelbtini), dukros L. V., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. V., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu E. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui R. V., g. (duomenys neskelbtini), dukrai L. V., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnui K. V., g. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos - 2019 m. liepos 31 d. (2019-07-31), indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys E. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. V. valstybės naudai 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 17,97 Eur (septyniolika eurų 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas5660), sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaiton.

Sprendimą dalyse dėl motinos valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.