Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Ž., gynėjui advokato padėjėjui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1989-08-21 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 1 išlaikytinį mažametį vaiką, pagrindinio išsilavinimo, dirbęs UAB „Almeriva“ statybos darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas : 1) 2011-04-29 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., - 37 BBND bauda, 2) 2011-09-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-04-19 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 291 str. 1 d., 63 str., galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo (bausmė neatlikta, šie teistumai neišnykę), kiti ankstesni teistumai dėl nepilnametystėje padarytų nusikalstamų veikų yra išnykę (LR BK 97 str. 4 d.),

A. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1986-06-09 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 1 išlaikytinį mažametį vaiką, aukštojo išsilavinimo, Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos mokytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais veiksmais kaltinamieji A. D. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

IV. Kaltinamosios A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. K. ir jos motina S. K. pateikė bendrą rašytinį prašymą šią kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu ir perduoti ją pagal laidavimą motinos, pareiškėjos S. K., atsakomybei. Teismo vertinimu, prašymas savo forma ir turiniu pakankamai atitinka LR BK 40 str. nuostatas ir laidavimo, kaip vienos iš valstybės probacijos plačiąja prasme, instituto paskirtį baudžiamajame procese. Tai, kad prašymo tekstas didžiąja dalimi surašytas kaltinamosios vardu, o ne laiduotojo, esmės nekeičia, prašymas asmeniškai pasirašytas ir pateiktas teismui abiejų asmenų, t.y. kaltinamojo ir už jį laiduojančio asmens, vardu, prašyme aiškiai išreikšta abiejų proceso dalyvių laisvai suderinta valia, kurią jos abi patvirtino teismui ir betarpiškai žodžiu teisiamajame posėdyje, teismas po to, kai papildomai išaiškino teisines laidavimo pasekmes, įsitikino, kad tiek kaltinamosios, tiek laiduotojos prašymai reiškiami jų laisva valia ir yra iš anksto gerai apgalvoti. Todėl teismas neturi pagrindo šio prašymo nesvarstyti vien dėl grynai formalių ir neesminių neatitikimų baudžiamojo proceso įstatymo raidei, - būtų aiškiai neprotinga, nesąžininga ir neteisinga šiuo atveju formai suteikti pirmenybę prieš turinį, juolab, kad ir baudžiamosios teisės doktrina pripažįsta laidavimo iniciatyvos galimybę vienodai tiek iš laiduotojo, tiek ir iš kaltinamojo pusės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras/Bendroji dalis, Teisinės informacijos centras, Vilnius, (toliau, - Komentaras) 2004, 254 psl.). Taigi apibendrindamas teismas prašymą pripažįsta tinkamu (BK 40 str. 1 d.). Dėl prašymo ir bylos aplinkybių atitikimo BK 40 str. 2 d. imperatyviosioms sąlygoms. Pirma, - nusikalstamos veikos padarymas pirmą kartą. Kaip jau buvo teismo pasisakyta aukščiau, kaltinamoji šiai sąlygai visiškai atitinka. Antra, - visiškas prisipažinimas kaltu ir gailėjimasis. Dėl šių dalykų kaltinamoji bylos procese savo poziciją keitė, - ikiteisminiame tyrime ir prieš pradedant tirti įrodymus teisme ji savo kaltę neigė ir gailėjimosi neišsakė bei ir kitaip tokio nereiškė, tačiau įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje eigoje ji jau pareiškė, jog kalta pagal pareikštą jai byloje kaltinimą prisipažįstanti visiškai, jai duodant parodymus apie esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, kaltės prisipažinimo pareiškimas pasitvirtino, t.y. nebuvo vien deklaratyvus. Kaltinamoji taip pat pareiškė apie nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, iš tolimesnių kaltinamosios veiksmų procese teismas įsitikino, jog ir pastarasis pareiškimas nėra formalus ir deklaratyvus, - jis turi ir materialųjį pagrindą : kaltinamoji viešai teisme atsiprašė nukentėjusįjį, dar iki įrodymų tyrimo pabaigos jam visiškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, viešame teisme pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, o tam egzistuoja ir pakankama motyvacija, - kaltinamoji viena augina, išlaiko ir globoja mažametį vaiką, turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, dirba etikos mokytoja, o tai nesuderinama su kriminaline gyvensena. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ (toliau, - Senato nutarimo) 16-ame punkte buvo išaiškinta, kas teismo vertinimu yra aktualu aiškinant bei taikant ir šiuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso atitinkamas normas, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių (ir nebūtinai absoliučiai visų) aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru. Ten pat išaiškinta, jog toks prisipažinimas nebūtinai turi vykti nuo pat to asmens baudžiamojo persekiojimo pradžios, - tokia aplinkybė gali būti naujai konstatuota iki pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t.y. net ir tuomet, kai ikiteisminiame tyrime ar teisiamojo posėdžio pradžioje kaltininkas neigė savo kaltę, tačiau nesibaigus įrodymų tyrimui pakeitė savo poziciją ir nusprendė prisipažinti. Tame pačiame nutarimo straipsnyje išaiškinama, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis savo laisva valia pripažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, tame tarpe : atsiprašo nukentėjusįjį, grąžina užvaldytą turtą, tokio nebuvus, - atlygina ar pašalina kitokiu būdu padarytą žalą ir kt., kaip ir kaltės pripažinimas, kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali įvykti iki pat apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas ir taikymas yra aktualus tiek teisingumo, tiek prevenciniu aspektais, - pats baudžiamasis įstatymas turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad iki paskutinio momento skatintų nusikaltusį asmenį prisipažinti, išpažinti savo klaidas (plačiąja prasme) visuomenei ir valstybei, tuo kartu tikintis didesnės tiek turiniu, tiek apimtimi valstybės probacijos (žinoma, kai ši išviso yra galima), taip pat sutaupant valstybei baudžiamojo proceso kaštus ir kt. Svarbu pažymėti ir aplinkybę, jog BK 40 str. 2 d. 2 punkto dispozicijoje nėra imperatyvaus reikalavimo gailėtis nuoširdžiai, kita vertus tai yra vertinamasis kriterijus, apie kurį sprendžiama kiekvienos bylos atveju individualiai. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog kaltinamosios A. K. elgesys per visą bylos teisminį nagrinėjimą duoda pakankamą faktinį pagrindą pripažinti abi aptariamas juridiškai reikšmingas aplinkybes, t.y. kad ji savo noru prisipažino kalta ir apie esmines nusikaltimo aplinkybes teismui davė teisingus parodymus bei kad išgyvena ir gailisi dėl to, ką padarė. Trečia, - bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą, arba įsipareigojo tai padaryti, kai pagrįstai manoma, jog tai ateityje tikrai bus padaryta. Teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, jog visa (tiek turtinė, tiek neturtinė) nusikaltimu nukentėjusiam padaryta žala yra visiškai atlyginta iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, teismas taip pat nustatė, jog žala buvo atlyginta sudėtais abiejų kaltinamųjų tėvų pinigais kaltinamosios A. K., su kaltinamojo A. D. valia ir pritarimu. Aukščiau jau minėto Senato nutarimo 9-ame punkte išaiškinta, kad savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (aptariamu atveju, - imperatyvia laidavimo sąlyga) yra pripažįstamas ir tuo atveju, kai nuostolius atlygino ar žalą pašalino kaltinamojo valia, pagal jo norą ir kiti asmenys iki pat nuosprendžio byloje priėmimo. Taigi, teismo vertinimu yra pakankamas faktinis pagrindas pripažinti, jog abu bylos kaltinamieji, taigi ir A. K., su savo šeimų pagalba visiškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Ketvirta, - pagrindas manyti, kad atiduodamas pagal laidavimą kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai taip pat yra vertinamasis kriterijus, dėl kurio teismas sprendžia pagal bylos aplinkybių visetą, kuriame bene svarbiausios yra susiję su kaltininko padaryto nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumo visuomenei laipsniu, taip pat jo asmenybe ir elgesiu tiek iki nusikaltimo, tiek ir po jo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamoji A. K. teisiama pirmą kartą, nors jai jau buvo taikyta valstybės probacija pagal BK 38 str., tačiau nusikalstama veika, kurios padarymu ji tuomet buvo įtariama, buvo padaryta beveik prieš 10 metų, todėl teismo sprendžiama, jog ankstesnė probacija iš esmės pasiteisino, jos faktas neturėtų būti sureikšminamas iki tokio lygio, kad pripažinti reikšminga kliūtimi naujai probacijai. Tiesa, kaltinamoji turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau dvi iš jų paskirtos už neatsargius ir nešiurkščius KET pažeidimus, o trečioji, - už trukdymą policijos pareigūnams sulaikyti nusikaltimą padariusį jos draugą A. D.. Pastarasis teisės pažeidimas buvo tyčinis, tačiau akivaizdu, jog iš esmės tai buvo tų pačių kaltinamųjų veiksmų nusikaltimo vietoje tąsa, kaltinamosios veikta to paties konflikto įtakoje, - teismo tai kvalifikuojama kaip vienas įvykis, todėl papildomai šie administraciniu teisės pažeidimu kvalifikuoti kaltinamosios veiksmai nevertinami neigiamai jos asmenybę charakterizuojančia ir liudijančia jos perdavimo pagal laidavimą nenaudai aplinkybe. Visi kiti bylos duomenys apie kaltinamosios asmenybę yra teigiami ir liudija atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės naudai : kaltinamoji dirba nuolatinį darbą, tiesa, šiuo metu išleista mažamečio vaiko auginimo atostogų, vaiką augina viena, yra pedagogė, charakterizuojama teigiamai. Vertinant nusikalstamos veikos recidyvo riziką labai svarbu nustatyti, ar nusikaltimą asmuo padarė daugiau dėl atsitiktinumo, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar kitų asmenų įtakoje, ar vis dėlto asmens antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo įvykio ir šis buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė (Senato nutarimo 5-asis punktas). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo vertinti kaltinamąją A. K. besiformuojančia ar jau ir susiformavusia kriminaline asmenybe, jos gyvensena, pedagoginis darbas, vaiko auginimas rodo priešingas gyvenimo nuostatas. Duomenims, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamo elgesio riziką, yra priskiriamas ir kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei jos pavojingumo visuomenei laipsnis (BK 40 str. Komentaras, 255 psl.). Teismo vertinimu, pastarieji buvo ženkliai mažesni nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmuo, - tiek smurto veiksmų skaičius, tiek juo sukeltos neigiamos pasekmės nukentėjusiajam buvo praktiškai minimalios, - nusikalstamas kaltinamosios elgesys pasireiškė vieno antausio vyresniam ir fiziškai kur kas stipresniam nukentėjusiam sudavimu rankos delnu, be to, šis nebuvo stiprus, mat nepaliko jokių išorinių kūno sužalojimo žymių, nebuvo padaryta kūno sužalojimų ar sutrikdyta kitaip nukentėjusio sveikata, nėra duomenų, jog kaltinamosios nusikalstamas veiksmas būtų sukėlęs kokios tai realios neigiamos žalos dar ir kt. asmenims (be nukentėjusiojo), pvz., tiesioginiams smurtinio veiksmo liudytojams ir pan.

Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, aukščiau įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat teigiamą kaltinamosios asmenybę, pripažindamas jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis visišką prisipažinimą kalta ir išreikštą nuoširdų gailėjimąsi (1), nukentėjusio atsiprašymą ir visišką padarytos jam žalos atlyginimą iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos (2), teismas sprendžia kaltinamosios ir jos motinos prašymą patenkinti, atleisti kaltinamąją A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos S. K. atsakomybei (Lietuvos Respublikos BK 40 str.), šią bylą prieš A. K. nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d.). Visi bylos proceso dalyviai teisiamajame posėdyje sutiko, jog laidavimo prašymą teismui pateikusi kaltinamosios motina S. K. yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat gyvena su kaltinamąja (ši gyvena jos namuose), turi kaltinamajai autoritetą ir įtaką jos elgesiui, esama ir kaltinamosios materialinės priklausomybės, todėl teismas sprendžia, jog nėra kliūčių šiam asmeniui laiduoti už dukrą ir prisiimti ją savo atsakomybėn, o teismui dėl ko tai ją nelaikyti verta valstybės pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.). Laidavimas šiuo atveju nustatytinas be užstato, atsižvelgiant į motyvuotą laiduotojos prašymą (didžiąja dalimi viena išlaiko namų ūkį, šeimos būstą, pajamos gaunamos tik iš pedagoginio darbo), nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios A. K. asmenybę. Laidavimo terminas, atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, nustatytinas 1 m. 6 mėn.

Dirbančiai nuolatinį darbą, gaunančiai stabilias pajamas bei turinčiai ir nekilnojamo turto kaltinamajai A. K., pripažįstant jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikalstamą bendrininkavimą, nors jos pačios vaidmuo ir buvo beveik minimalus ir antraeilis, papildomai paskirtina piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BK 71 str.). Atsižvelgiant į aukščiau įvertintą veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, teigiamą kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, elgesį po nusikaltimo įvykio įmoka nustatytina 10 BBND (1300 lt.), ją įpareigojant sumokėti per 3 mėn.

Šiai kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ji panaikintina.

V. Bausmės kaltinamajam A. D. skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Kadangi dėl dar neišnykusių ir nepanaikintų paskiausių dviejų teistumų kaltinamasis A. D. vis dar yra recidyvistas, taikymas tų pačių Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kitu LR BK 6 skyriaus pagrindu jam, skirtingai nei kaltinamajai A. K., nėra galimas (LR BK 38 str. 2 d. ir kt.), todėl jam turi būti paskirta bausmė. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę šiam kaltinamajam skirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nei mažesniu nei didesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, - šio kaltinamojo atveju aplinkybę, kad jis savo fizinio smurto veiksmais nepadarė nukentėjusiam kūno sužalojimų ir kitaip jo nesusargdino, atsveria aplinkybės, jog jis smurtavo pakankamai pavojingu būdu (smūgiuodamas kumščiu ir spirdamas koja), jo smurtas nebuvo vienkartinis (įrodyti bent 5 atskiri smurtiniai poveikiai į nukentėjusio kūną). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė iš esmės iš asmeninio pobūdžio paskatų, skatinamas asmeniško keršto motyvo už jam neįtikusį nukentėjusio elgesį. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau neigiamai : kaltinamasis teismo teisiamas jau 3-ąjį kartą, be galiojančių teistumų atvejų, jis per trumpą apytiksliai 6 metų laiką buvo padaręs dar 4 nusikaltimus, t.y. šis nusikaltimas 23 m. amžiaus kaltinamajam yra jau 7-asis, be to, A. D. šiuo metu turi 7 galiojančias administracines nuobaudas, šešios iš kurių jam yra paskirtos jau po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, o per tą patį 6 metų laiką šis kaltinamasis už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir tyčinius, šiurkščius, buvo baudžiamas net 47 kartus. Šių asmenybės aspektų niekaip neatsveria aplinkybės, kad kaltinamasis bent jau formaliai buvo įsidarbinęs ir turi pareigą išlaikyti mažametį vaiką.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismo kvalifikuojama : a) visiškas prisipažinimas kaltu, nukentėjusio viešas atsiprašymas teisme ir pareikštas gailėjimasis dėl savo poelgio (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), b) visiškas padarytos žalos nukentėjusiam atlyginimas (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), - dėl šių abiejų aplinkybių egzistavimo teismo argumentai jau išdėstyti aukščiau, nusprendžiant dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančia kvalifikuojama aplinkybė, kad jis tyčia nusikalto bendrininkaudamas su kt. asmeniu (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Šio kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstamas jo paties neigiamas galimas apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo įvykio metu, kadangi bylos duomenys nėra pakankami teismui konstatuoti nei patį apsvaigimo faktą, nei tuo labiau, jog toks apsvaigimas, jeigu jo faktiškai būta, darė tiesioginę įtaką nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgdamas į visumą aptartų aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia artimos baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą, tačiau jau kiek griežtesnės (neigiami asmenybės aspektai kartu su atsakomybę sunkinančia aplinkybe savo reikšme bausmės individualizavimui, nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui esant rūšinio lygmens, persveria dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių reikšmę).

Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str., ir kaltinamajam A. D., kaip teisiamam už naują nesunkų tyčinį nusikaltimą recidyvistui (turinčiam neišnykusius ir nepanaikintus du teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus asmeniui), paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, - švelnesnių rūšių, tame tarpe ir arešto, bausmėmis teismo vertinimu nebus pasiekti bausmės skyrimo tikslai ir tinkamai įvykdytas teisingumas.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatas, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją ir aukščiau nusistatytą proporciją (bausmės vidurkis – 13 mėn. 15 d.) nustatytinas 1 m. 3 mėn. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.

Šiam kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Už nagrinėjamą nusikaltimą paskirtina bausmė kaltinamajam A. D. subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisykles su 2011-09-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2012-04-19 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta ir kaltinamojo dar neatlikta 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausme, prie už naują nusikaltimą paskirtos griežtesnės pridedant 9 mėn. dalį nuo anksčiau paskirtosios ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.), bausmė skaičiuotina nuo 2012-09-07.

Kaltinamajam A. D. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.

Kaltinamajam A. D. byloje teismo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintina ir vykdytina paskirta bausmė.

Ikiteisminio tyrimo stadijoje šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškęs nukentėjusysis R. Ž. teisiamajame posėdyje nuo savo reikalavimų atsisakė dėl to, kad visa reikalauta žala iki bylos nagrinėjimo pabaigos jam buvo atlyginta. Kadangi nukentėjusio atsisakymas nuo ieškinio pareikštas laisva valia, neprieštarauja bylos duomenims, nepažeidžia įstatymo ar kt. viešojo intereso, ieškinio atsisakymas priimtinas ir jo nagrinėjimas nutrauktinas (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas, - baltiniai, laikinai saugomi pas nukentėjusįjį R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui R. Ž., gyv. Gudkaimio km, Vilkaviškio r. sav.

Valstybei atlygintinų proceso išlaidų šioje byloje nėra.

Procesinė prievartos priemonė, - kaltinamosios A. K. nekilnojamo ir kilnojamo turto areštas (akto unikalus Nr. 0111012840, įregistruotas 2011-12-28), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti iki nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo visiško įvykdymo (įmokos į fondą sumokėjimo), o ją įvykdžius, panaikintina kaip nebereikalinga.

Procesinė prievartos priemonė, - kaltinamojo A. D. nekilnojamo ir kilnojamo turto areštas (akto unikalus Nr. 1011004482, įregistruotas 2011-12-27), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1,2 ir 4 d.d., bei Lietuvos Respublikos BK 40, 67 ir 71 str. str., teismas

nusprendė:

A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti ir perduoti ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos S. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, laidavimo terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamąją bylą prieš A. K. nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. K., – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Skiriamą bausmę kaltinamajam A. D. subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisykles su 2011-09-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2012-04-19 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į skiriamą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ir bausmę skaičiuoti nuo 2012-09-07.

Kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Nukentėjusiojo R. Ž. byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimą nutraukti, ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. ir CPK 140 str. 1 d.).

Daiktinį įrodymą, - baltinius, laikinai saugomus pas nukentėjusįjį R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) savininkui R. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini).

Procesinę prievartos priemonę, - kaltinamosios A. K. nekilnojamo ir kilnojamo turto areštą (akto unikalus Nr. 0111012840, įregistruotas 2011-12-28), po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo visiško įvykdymo (įmokos į fondą sumokėjimo), o ją įvykdžius, panaikinti kaip nebereikalingą.

Procesinę prievartos priemonę, - kaltinamojo A. D. nekilnojamo ir kilnojamo turto areštą (akto unikalus Nr. 1011004482, įregistruotas 2011-12-27), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaip nebereikalingą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.