- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- 1A-387-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. S., ir M, A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-11-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš A. S. ir M. L. solidariai priteista 3650 Lt V. O. žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. L., bet dėl jo nuosprendis neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje su M. L., 2008-12-18, apie 20 val. 30 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per vartus įsibrovė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), išlaužė aikštelėje stovėjusio automobilio „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. T. individualiai įmonei, kairės pusės vairuotojo kabinos durelių spynelę ir iš automobilio pagrobė V. O. turtą: 400 litų vertės radijo stotį, 2000 litų vertės Vokietijos kelių aparatą „Siemens“, 700 litų vertės navigacinę sistemą „Tomtom“, 1300 litų vertės navigacinę sistemą „Becker“, 600 litų vertės televizorių ir DVD grotuvą „Ultrasonic“. Iš viso pagrobė V. O. priklausiusio turto už 5000 litų.
Be to, A. S. nuteistas ir už tai, kad įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavo finansinę operaciją. 2009-03-13, apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, radęs ant žemės, paėmė ir taip neteisėtai įgijo banko AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. V. vardu, kurią neteisėtai laikė iki to laiko, kai 2009-03-16, apie 15 val. 25 min., prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šią elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo – pateikė pardavėjai atsiskaitydamas už 74,98 Lt vertės prekes.
Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstai griežtas, todėl keistinas. Teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti M. L. telefoninių pokalbių įrašai, kurie patvirtina nuteistojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. M. L. jokios navigacinės sistemos A. S. nedavė. Iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad M. L. 2008-12-18 naktį dar kartą lindo į apvogtą automobilį, tada galėjo pavogti ir navigacines sistemas. Telefoninių pokalbių su liudytoju V. O. turinys patvirtina, kad visus pavogtus iš automobilio daiktus pasiėmė M. L., kad M. L. buvo nusikaltimo sumanytojas ir pagrindinis veikėjas, o A. S. vaidmuo buvo antraeilis.
A. S. apeliaciniame skunde rašo, kad pagal BK 214, 215 straipsnius nuteistas per griežtai, nes R. V. mokėjimo kortelės nepavogė, iš nieko neatėmė, bet rado. Prekybos centre (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, norėjo paduoti savo „Visa Electron“ kortelę, bet netyčia, apsirikęs, padavė rastą kortelę. Kai pardavėja pasakė, kad kortelė užblokuota, atsiskaitė grynais pinigais. Kad netyčia pardavėjai padavė ne savo mokėjimo kortelę, pastebėjo kai atėjo apsaugos darbuotoja, kuriai apie apsirikimą papasakojo. Tai patvirtina liudytojos M. G. ir A. K..
Šalies argumentai
A. S. prašo nuosprendį pakeisti, paskirtą bausmę sušvelninti, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo teiginys, kad teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti nuteistojo M. L. telefoniniai pokalbiai, yra pagrįstas, nes iš 2010 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad, tiriant bylos dokumentus, 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 18–23 dienų pokalbių telefonu suvestinės (t. 1, b. l. 43–52, 53–68, 69–94) tiriamos nebuvo (t. 4, b. l. 16–17). Tačiau, baigiant įrodymų tyrimą, nei nuteistasis A. S., nei jo gynėja kokių nors prašymų papildomai ką nors tirti neprašė.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo M. L. telefoninių pokalbių suvestinės buvo ištirtos. Iš 2009-02-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo turinio (t. 1, b. l. 38–42), iš M. L. pokalbių telefonu suvestinių turinio (t. 1, b. l. 43–94) matyti, kad vagystės, kurioje dalyvavo abu nuteistieji metu, iš automobilio „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. T. individualiai įmonei, buvo pagrobti visi daiktai, kurie paminėti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Iš nuteistojo M. L. pokalbių su kitais asmenimis turinio matyti, kad visų pagrobtų daiktų pardavimu ar kitokiu realizavimu, sugadintos aparatūros remontu rūpinosi nuteistasis M. L. (t. 1, b. l. 48–49, 51, 65, 67, 74–77, 80, 91, 92, 93). Iš M. L. kalbų – „Aš tą vilkiką pilnai obšmon, taip“ (t. 1, b. l. 80), „vakar visą J. teritoriją...pilnai. Dabar žinai kas?“, „Žinai, už kiek vakar prekių išnešiau... Už penkis tūkstančius... „Navigacinę sistemą visą, trumpiau, televizorių..., iš vilkiko...trumpiau, magnetofoną...IP, GPS“ (t. 1, b. l. 83), „Visą pastačiau teritoriją, iš vilkiko viską išnešiau...Televizorių, trumpiau, navigatorių, IP, GPS...DVD (t. 1, b. l. 84), „Ta racija ten guli pas J. (t. 1, b. l. 92) – matyti, kad visą turtą iš vilkiko pagrobė M. L.. Tai patvirtina M. L. atsakymas į merginos klausimą. Kai mergina paklausė, su kuo M. L. tai padarė, jis pasigyrė, kad tai padarė vienas (t. 1, b. l. 84), bet iš pasakymo M. P. „aš dabar Pempininkuose...einu, trumpiau, aš žmogui turiu, trumpiau, paduoti, mes su juo per abu darėme“ (t. 1, b. l. 82), iš pasakymo V. O. „tada tu prisimeni, mes įsėdome su A. pas tave į mašiną...DVD važiavome užstatyti“ (t. 1, b. l. 104) įmanoma suprasti, kad M. L. vogė ne vienas, bet su A. S.. Iš M. L. pamokymų ir prašymo V. O. meluoti, duoti parodymus ne apie visus pavogtus daiktus (t. 1, b. l. 104–107) matyti, kad tuo metu, kai M. L. ir A. S. važiavo į lombardą, V. O. automobilyje buvo ne tik iš automobilio „IVECO“ pavogtas DVD, bet ir kiti daiktai, o A. S. M. L. laikė savo bendrininku, kuriam, kaip patvirtina nustatytos bylos aplinkybės, atsilygino pinigais.
Nuteistąjį A. S. dėl dalyvavimo vagystėje iš automobilio „IVECO“ teisinančių aplinkybių M. L. pokalbiuose telefonu nėra. Pokalbių turinys nepatvirtina ir nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumento, kad A. S. vaidmuo buvo antraeilis. Spręsti apie M. L. vaidmenį svetimo turto pagrobime vien iš nugirstų jo pokalbių telefonu, ką apeliaciniame skunde siūlo daryti nuteistasis A. S., kai nėra duomenų, kaip savo vaidmenį po šio nusikaltimo padarymo vertino pats A. S., būtų neobjektyvu, toks įrodymų vertinimas neatitiktų BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kai teisiamajame posėdyje M. L. davė parodymus, kad grobimų iniciatoriumi buvo ne jis, o A. S., kad M. L. buvo tik padėjėjas, nes atliko tik saugotojo funkcijas, po tokių M. L. parodymų A. S. jam M. L. primesto organizatoriaus vaidmens neneigė, o tiriant A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsakydamas į klausimus, A. S. pasiteisino, kad daug įvykių nepamena, nes tai įvyko seniai (t. 4, b. l. 14–16).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. S. už svetimo turto grobimą iš automobilio „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. T. individualiai įmonei, pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai.
Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis A. S. tvirtino, kad svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, parduotuvėje, atsiskaitydamas už prekes, pardavėjai pateikė netyčia, kad norėjo pateikti ne svetimą, bet savo mokėjimo kortelę (t. 3, b. l. 166). Tačiau iš 2009-03-16 parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. S. svetimą elektroninę mokėjimo kortelę panaudojo sąmoningai, tyčia: „Išsirinktas prekes atsinešiau prie pirmos kasos ir, kai pardavėja nuskenavo prekių bar kodus, aš nutariau už prekes apmokėti rasta svetima mokėjimo kortele, tikėdamasis, kad kortelės sąskaitoje yra pinigų“ (t. 3, b. l. 29). Apie svetimos mokėjimo kortelės panaudojimą tyčia A. S. papildomai parodė ir 2009-04-27 (t. 3, b. l. 32), apie bandymą „apsipirkti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), su svetima banko kortele“ A. S. rašė ir savo 2009-03-13 paaiškinime (t. 3, b. l. 19). Netikėti šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais A. S. parodymais nėra pagrindo, nors kaip matyti iš banko Swedbank 2009-03-19 pranešimo (t. 3, b. l. 61), A. S. šiame banke sąskaitą turėjo. Apeliaciniame teismo posėdyje A. S. parodė, kad banko sąskaitoje turėjo 100 litų, o ateidamas į parduotuvę turėjo 700 litų grynų pinigų, grynais pinigais sumokėjo už prekes parduotuvėje. Apie tai, kad A. S. parduotuvėje už prekes svetima mokėjimo kortele bandė atsiskaityti netyčia, ar šį valios momentą akcentavo, liudytojos M. G., A. K. neparodė. Liudytoja A. K. parodė, kad nuteistasis aiškino, jog mokėjimo kortelės nepavogė, ją rado (t. 3, b. l. 166).
Byloje surinktais, teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat pagrįstai.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tuos pagrindus, kuriais skirdamas bausmes rėmėsi apylinkės teismas, jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus A. S. paskirtos bausmės atlikimo nėra. Nors svetimo turto pagrobimą A. S. ir M. L. padarė veikdami kaip bendrininkų grupė, apylinkės teismas šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 1 p.) nepripažino, tačiau ir A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Dar nebaigus ikiteisminio tyrimo dėl 2008-12-18 padarytos svetimo turto vagystės, 2009 m. kovo 13–16 dienomis A. S. padarė kitus du savanaudiškus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu. Pagal sunkumo, pavojingumo visuomenei laipsnį visi trys A. S. padaryti nusikaltimai priskiriami prie tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), A. S. vėl nusikalto teistumui už tyčinius nusikaltimus neišnykus (t. 3, b. l. 38).
A. S. kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) apylinkės teismas bausmės rūšį – laisvės atėmimą – paskyrė pagrįstai (BK 56 str.). Už kiekvieną nusikaltimą paskirtų bausmių dydžiai yra žymiai mažesni negu BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. sankcijų vidurkiai. Net galutinė subendrinta bausmė nesiekia paminėtų nusikaltimų sankcijų vidurkių.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas A. S. paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, todėl bausmės nešvelnintinos, o apylinkės teismo nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u tarė:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.