Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č., jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, institucijos atstovui Dainiui Lipsevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. Č. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas A. Č. 2006m. rugsėjo 22 d. surašė ATP protokolą Nr.31719 už tai, kad jis, būdamas IĮ „Maksrenos paslaugos“ (duomenys neskelbtini), 2006-09-22 dieną maršrutu Vilnius-Kaunas vežė keleivius iš netoli autobusų stoties esančios vietos, priešais „IKI“ parduotuvę; taip pat vežė ne iš anksto suformuotą ir neturinčią bendro kelionės tikslo keleivių grupę, nepateikė vežimo sutarties, keleivių vežimo lapo, licencijos kortelės, keleivių vežimo lapų blanko įregistravimą liudijančio dokumento, taip pažeisdamas Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18 str. 4 dalį, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių 3.12 punkto reikalavimus (b.l.8).

A. Č., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, naujų aplinkybių nenurodė.

Jo atstovas argumentavo, kad pareiškėjui negalėjo būti taikytas ATPK 172 str. Jo vairuotas mikroautobusas turi licenciją keleivių pervežimui, bet pareiškėjas nebuvo jo ekipažas (vairuotojas), jis niekada nedirbo įmonėje, kuriai priklauso šis mikroautobusas. Gal būt jam galėjo būti taikomas ATPK 173 str.- už neteisėtos ūkinės veiklos vykdymą.

Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad pareiškėjas vežė keleivius, kurie mokėjo jam pinigus, o jo versija apie giminaičių, draugų pavėžėjimą paneigta pačių keleivių paaiškinimais teisme, pareiškėjas žinomas kaip nuolat iš Kauno autobusų stoties vežantis žmones. Iš anksto tartasi nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, t.y. už: 1) Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12 punktų reikalavimų nesilaikymą, pažeidimą kvalifikuojant pagal ATPK 142² str. 3 dalį; 2) KTK 18 str. 4 dalies pažeidimą, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 172 str. 1 dalį. Pareiškėjas abu pažeidimus neigia iš esmės tiek dėl procedūrinių, tiek dėl materialinių teisės normų pažeidimų.

Pirma, institucija į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad pareiškėjas yra IĮ „Maksrenos paslaugos“, užsiimančios keleivių pervežimu (b.l.26-28) vairuotojas-vadybininkas, teismas surinko įrodymus, kad 2006 metais jis dirbo Tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje (b.l.38). Pareiškėjas neneigia, jog ATP protokole nurodytų dokumentų jis neturėjo, tačiau tik dėl to, jog jis nevykdė užsakomojo reiso, o vežė giminaičius (teisme- kad vežė sugyventinės draugus į Gariūnų turgavietę) ir kad tąkart jo vairuotą automobilį jam paskolino draugas A., kurio nei pavardės, nei darbovietės, nei gyvenamosios vietos adreso jis nežino (b.l.57-58). Tačiau ši versija paneigta liudytojų V. G. ir V. M. paaiškinimais teisme, kur jie teigė, kad, nors pareiškėją ir pažįsta iš matymo, bet tą dieną Vilniaus autobusų stotyje abu, norėdami važiuoti į Kauną skaityti paskaitų, bevaikščiodami ir beieškodami transporto, atsitiktinai sutiko Č., kuris, kaip paaiškėjo, irgi važiavo į Kauną, jie patys savo iniciatyva jam davė po 10 litų (b.l.59-60). Liudytojas A. P. teigė, kad tą dieną Vilniaus autobusų stotyje ties parduotuve „Iki“ ieškojo kuo nuvažiuoti į Kauną, priėjęs prie mikroautobuso, paklausė vairuotojo, ar šis važiuoja į Kauną, gavęs teigiamą atsakymą, įlipo į autobusą, vairuotojui sumokėjo 12 litų, nes žino kainą iki Kauno.

Dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ATPK 172 str. 1 dalį pasakytina, jog šis straipsnis numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Pareiškėjas apkaltintas administracinio teisės pažeidimo padarymu, pasireiškusiu, anot institucijos, tuo, jog pažeisti kelių transporto ūkinės komercinės veiklos reikalavimai, t.y. KTK 18 str. 4 dalis, kuri draudžia rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.

ATPK 172 str. 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą komercinę ar ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu aktu laikytinas Kelių transporto kodeksas (toliau-KTK), pagal kurio 8 str. 1 dalį kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama, licencija išduodama vežėjui, gi vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas (KTK 7 str. 2 d.). Taigi matyti, jog kelių transporto komercine veikla užsiimti gali vežėjas, gi A. Č., kaip matyti iš bylos medžiagos ir jo skundo, nėra vežėjas- nėra pats įsteigęs įmonės, turinčios licenciją užsiimti keleivių pervežimo veikla, ir nėra tokios įmonės samdomas darbuotojas. Todėl institucijos įgalioti pareigūnai, iškėlę ATP bylą ir siekdami Čibirką patraukti atsakomybėn pagal ATPK 172 str., privalėjo išsiaiškinti, ar jis gali užsiimti keleivių pervežimo komercine veikla, t.y., ar turi licenciją šiai veiklai arba yra vežėjo samdomas darbuotojas, ir atitinkamai suformuluoti kaltinimą.

Dėl ATPK 142² str. 3 dalies pasakytina, jog šiame straipsnyje numatyta vairuotojo arba vežėjo administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinio kelių transporto priemonėmis, neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus. Administracinis kaltinimas pareiškėjui suformuluotas už tai, jog šis neturėjo Susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymu Nr.130 (su pakeitimais galiojusiais pažeidimo dieną) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau-Taisyklės) 3.12 punkte numatytų dokumentų. Minėtasis punktas įtvirtina, jog užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti: 3.12.1. vairuotojo pažymėjimą; 3.12.2. transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; 3.12.3. licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; 3.12.4. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); 3.12.5. keleivių grupės vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo; 3.12.6. keleivių vežimo lapą; 3.12.7. keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopiją, patvirtintą vežėjo vadovo parašu ir antspaudu; 3.12.8. ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; 3.12.9. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.

Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad A. Č. leidimo verstis keleivių pervežimu neturėjo. Pareiškus kaltinimą dėl keleivių pervežimo be licencijos turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal specialią teisės normą (ATPK 173 str.), bet ne pagal ATPK 172 straipsnį bei 142² straipsnio 3 dalį (abiem atvejais būtinas objektyvinės pusės požymis licencijos neturėjimas), gi administracinė atsakomybė pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį galima tik tokiu atveju, kai teisėtai verčiamasi keleivių vežimu keleivinio kelių transporto priemonėmis, tačiau neturima keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų. Ši išvada įgalintų bylą grąžinti tirti ar nagrinėti iš naujo, bet draudimas sunkinti apelianto padėtį, nesant priešingos šalies skundo, tokį sprendimą šalina (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N17- 545 – 06 ir N12-1209-04), be to, yra praėję senaties terminai (ATPK 35 str.), tad byla nutrauktina (ATPK 250 str.7p.).

Dėl skundo argumento, jog buvo praleisti nuobaudos skyrimo terminai, pasakytina, jog ATPK 35 str. numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas 2006-09-22, taigi nuobauda galėjo būti paskirta iki 2007-04-22, taigi matyti, jog terminai šiuo atveju nebuvo praleisti.

Tais atvejais, kai asmuo padaro kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.). Taigi, paskyrus pagal atitinkamas sankcijas nuobaudas, jas subendrinant skiriama griežtesnė, bet ne naujai parinkta nuobauda, t.y., šiuo atveju kaip maksimali galėjo būti skiriama 750 Lt bauda. Nagrinėjamu atveju institucija, subendrinusi nuobaudas, baudą dar padidino, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007-04-11 nutarimą, kuriuo A. Č. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 800 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.