Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Arnas Matuzas teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis E. J. V., po kurio mirties atsirado palikimas: ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Paaiškino, kad dar yra vienas palikėjo įstatyminis įpėdinis: sūnus A. V., kuris gyvena užsienyje ir į palikimą nepretenduoja. Po palikėjo mirties V. V. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu ji rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Juridinio fakto nustatymas, kad pareiškėja priėmė po jos sutuoktinio E. J. V. mirties atsiradusį palikimą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškimu, mano, kad yra pagrindai jį tenkinti. Nurodė, jog jis turto paveldėjimo bylos neužvedė ir į teismą dėl paveldėjimo fakto nustatymo nesikreipė (40 b. l.).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo E. J. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. V. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra (26-25 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo (7 b. l.) matyti, kad V. V. ir E. J. V. santuoka įregistruota 1968-07-10. Iš mirties liudijimo kopijos (6 b. l.) matyti, kad E. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir 1992-07-23 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties (4, 5 b. l.) matyti, kad E. J. V. pagal 1992-07-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8-7157 priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos V. V. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos pridėtos mokėjimo kvitų kopijos (9-11 b. l.). Be to, pareiškėja pareiškime ir pareiškėjos atstovas teisme nurodė, jog pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kaip nesikreipė dėl to ir dar vienas įstatyminis paveldėtojas – suinteresuotas asmuo A. V. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, dėl turto paveldėjimo į notarą ar teismą nesikreipė.

Pareiškėjos sutuoktinis E. J. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja V. V., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad pareiškėja po jos sutuoktinio E. J. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, jog palikėjo vaikas A. V. nepretenduoja į po tėvo mirties atsiradusį palikimą, todėl pareiškėja V. V. įgijo teisę paveldėti po jos sutuoktinio E. J. V. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. J. V. testamento nepaliko, jo sutuoktinė V. V. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi pareiškėjos ir jos sutuoktinio įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. E. J. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. V. mirusio sutuoktinio E. J. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.